- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- I-2202-189/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00829-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 1).
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai atsisakė jį perkelti iš pataisos namų į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K nesilaiko įstatymų, tuo pasireiškia šios įstaigos neveikimas. Dėl šių priežasčių patyrė neturtinę žalą (b. l. 1).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–11).
Nurodo, kad Lukiškių TI-K, atsakydama į Kybartų pataisos namų 2018. m. vasario 19 d. paklausimų Nr. 1/2-11 13 dėl nuleistojo D. J. perkėlimo į Lukiškių TI-K visam bausmės laikotarpiu, 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 100-314 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo ir nurodė, kodėl nėra galimybės pareiškėją perkelti iš pataisos namų į Lukiškių TI-K tolimesniam bausmės atlikimo laikui. Atsakovės teigimu, minėtas raštas neturi individualiam administraciniam aktui būdingų požymių ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos Lukiškių TI-K nurodo, kad šiuo atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, todėl pagrindo priteisti jo prašomą žalą nėra (b. l. 9–11).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lukiškių TI-K, atsakydama į Kybartų pataisos namų 2018 m. vasario 19 d. paklausimų Nr. 1/2-11 13 dėl nuteistojo D. J. perkėlimo į Lukiškių TI-K visam bausmės laikotarpiu, 2018 m. vasario 28 d. raštu Nr. 100-314 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo Kybartų pataisos namus, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 69 straipsnio 2 dalimi Lukiškių TI-K neturi galimybės nuteistiesiems, perkeltiems į kalėjimą BVK 69 straipsnio 2 dalies principu, suteikti laikymo sąlygas atitinkančias pataisos namų laikymo sąlygoms, dėl didelio nuteistųjų ir suimtųjų skaičius (b. l. 2, 12).
BVK 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 3 dalyje (Kalėjimų departamento direktorius pataisos namų direktoriaus teikimu gali nuteistąjį, šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytais atvejais perkeltą į pataisos namų kamerų tipo patalpas, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime) nustatytus atvejus, iš pataisos namų gali būti perkeltas į kalėjimą tęsti bausmės atlikimo tik jo sutikimu. Iš pataisos namų į kalėjimą perkeltiems nuteistiesiems taikomas pataisos namuose laikomiems nuteistiesiems nustatytas režimas. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalies nuostatas teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 3 punktą, nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti pagal gydytojo išvadą arba dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje.
Taigi pareiškėjas konkrečiu atveju siekia būti perkeltas iš Kybartų pataisos namų į kalėjimą (Lukiškių TI-K), tačiau be jo paties paaiškinimo, kuris remiasi tik prielaida, objektyvių duomenų, patvirtinančių realią grėsmę byloje nėra.
Pagal BVK 69 straipsnio ir Aprašo 3 punkto nuostatas, nuteistasis, šiuo atveju pareiškėjas, turi nurodyti konkrečias priežastis, kodėl negali toliau atlikti bausmės būtent tuose pataisos namuose, taip pat nurodyti asmenis nuo kurių gali nukentėti. Tik nustačius, kad Kybartų pataisos namuose grės bet kokio pobūdžio pavojus sveikatai ar gyvybei, gali būti siūloma Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos pareiškėją perkelti iš Kybartų pataisos namų į kitus pataisos namus. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K atsakymo (b. l. 2, 12), kuriuo atsakyta į Kybartų pataisos namų raštą dėl pareiškėjo perkėlimo į Lukiškių TI-K, buvo paaiškinta, kodėl pareiškėjas negali būti perkeltas į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl jis negalėtų būti perkeltas į kitus pataisos namus ir kodėl būtent tik Lukiškių TI-K pageidauja atlikti paskirtą likusią bausmę.
Pažymėtina, kad Lukiškių TIK neturi prievolės priimti visus pageidaujančius atlikti bausmę. Kalinimas Lukiškių TI-K vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka ir įvertinus galimybes suteikti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas, kurios atitiktų teisės aktų reikalavimus. Lukiškių LI-K rašte nurodė, kad negali priimti nuteistąjį D. J. atlikinėti jam paskirtą bausmę, kadangi šiuo metu įstaigos administracija neturi galimybės įgyvendinti BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl nuteistųjų perkėlimas iš pataisos namų į kalėjimą pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį, pablogins kriminogeninę būklę įstaigoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai, jog Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai konstatuojami neteisėti veiksmai, neturtinės žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad Lukiškių TI-K administracija veikė nepagrįstai ir neteisėtai. Nenustačius Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - būtina, privaloma sąlyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.