Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-14 · Administracinė byla Nr. I-23-811/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
I-23-811/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00201-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
M. B.
Trečiasis asmuo
Vilniaus teritorinės muitinės, V. V., R. S., S. K., A. D.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-23-811/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00201-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 12.5.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjui M. B.,pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Kononovui (Vladimir Kononov),atsakovo atstovui Dariui Binkiui,trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,trečiajam suinteresuotam asmeniui V. V. (V. V.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretieji suinteresuotieji asmenys Vilniaus teritorinė muitinė, V. V. (V. V.), R. S., S. K. (S. K.) ir A. D. (A. D.), dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos (toliau – ir MGK) 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. S-244(7-184/2014); Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 1A-414 ir Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimą įregistruoti mokestinę prievolę Nr. 2TR-19-0066, konstatuojant, kad pareiškėjo skola muitinei išnyko.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrius pranešimu apie į apskaitą įtrauktus mokėtinus mokesčius nurodė solidariems skolininkams V. V. (V. V.), A. D. (A. D.), S. K. (S. K.), R. S. ir pareiškėjui, kad jų atžvilgiu yra apskaičiuoti šie mokesčiai bei su jais susijusios sumos: 2 972 Lt muito mokesčio, 27 240 Lt akcizo mokesčio, 7 428 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 11 852 Lt akcizo mokesčio delspinigių ir 3 232 Lt PVM delspinigių, iš viso – 52 724 Lt, iš kurių 15 084 Lt (4 369 Eur) sudaro delspinigiai (28,6 proc. skolos). Taip pat minėtu pranešimu priskaičiuota 7 851 Lt muito mokesčio, 46 526 Lt akcizo mokesčio, 14 281 Lt PVM, 20 169 Lt akcizo mokesčio delspinigių, 6 191 Lt PVM delspinigių, iš viso 76 638 Lt (22 196 Eur), iš kurių 26 360 Lt (7 634 Eur) sudaro delspinigiai (34,75 proc sumos). Bendra solidarioji mokestinė prievolė sudaro 37 466 Eur, iš kurių 12 003 Eur sudaro delspinigiai.

Pareiškėjas kreipėsi į MGK, prašydamas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalies ir 6.76 straipsnio nuostatas ir nurodyti bendros prievolės dalį, kurią turi įvykdyti pareiškėjas, kadangi kreditorius Vilniaus teritorinė muitinė dėl visos bendros prievolės įvykdymo kreipėsi tik į pareiškėja, tokiu būdu suteikdama privilegijų pareiškėjo atžvilgiu kitiems solidariems bendraskoliams. MGK, atmesdama skundą, rėmėsi tais pačiais pagrindais, kaip ir Departamentas. Papildomai MGK nurodė, kad delspinigių paskaičiavimas atliktas tinkamai, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo. MGK, remdamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis, nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami nuo pažeidimo padarymo dienos iki pažeidimo konstatavimo teisės aktų nustatyta tvarka. MGK paaiškino, kad MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytas delspinigių skaičiavimo ribojimas iki 180 d. šiuo atveju netaikytinas, nes šio termino skaičiavimo pradžia sietina su teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo diena, taigi, jis pradedamas skaičiuoti nuo MAĮ 105 straipsnyje apibrėžto šios teisės įgijimo momento, o ne nuo prievolės sumokėti mokestį atsiradimo dienos.

Pareiškėjas nesutinka su MGK sprendimu, nurodydamas, kad jo atžvilgiu atsiradusi mokestinė prievolė siejama ne su ūkio subjekto ar fizinio asmens įprastine ūkine-komercine veikla, bet su teismo sprendimu konstatuota kriminaline veika – cigarečių kontrabanda. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 3 dalimi, skolininkais laikomi bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję, arba turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Teismo sprendimu pripažinus, kad pareiškėjas prisidėjo prie kontrabandos atlikimo, jis laikomas skolininku. Galutinis procesinis sprendimas pareiškėjo atžvilgiu priimtas 2013 m. birželio 28 d., todėl ši data vertintina kaip teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo diena. Savo ruožtu Vilniaus teritorinė muitinė tik 2014 m. kovo 14 d. sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas laikytinas muitinės skolininku. Taigi, Vilniaus teritorinė muitinė 9 mėn. nuo teisės įregistruoti skolą atsiradimo dienos nieko nedarė, tokiu būdu iš esmės piktnaudžiaudama teise, bei neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo pareiškėjui delspinigius už 254 paras.

Pareiškėjo nuomone, MGK turėjo įvertinti aplinkybę, kad neteisėtai įvežtos cigaretės buvo sulaikytos įvežimo momentu, konfiskuotos ir sunaikintos. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkte nurodyta, kad skola muitinei išnyksta, kai prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau yra konfiskuojamos. Pareiškėjo vertinimu, Vilniaus teritorinė muitinė turėjo nustatyti, kad pareiškėjo skola muitinei yra išnykusi.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 49–51), kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso nuostatomis, pažymi, kad siekiant įregistruoti importo skolą muitinei, turi būti neginčijamai įrodytas neteisėtas prekių įvežimo į Bendrijos muito teritoriją faktas ir turi būti nustatyti asmenys, vežę, įgiję ar laikę prekes arba žinoję apie prekių įvežimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397/2013 konstatuoti faktai dėl cigarečių gabenimo ir laikymo, cigarečių kiekio, aplinkybė, kad cigaretės buvo pažymėtos Baltarusijos Respublikos banderolėmis bei pareiškėjo dalyvavimo nurodytose nusikalstamose veikose faktas. Šie faktai negali būti ginčijami. Esant tokioms aplinkybėms atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas žinojo apie neteisėtai įvežamas prekes, todėl pagrįstai buvo pripažintas skolininku.

Atsiliepimas

Atsakovo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodomo Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkto, pagal kurį skola muitinei išnyksta tuo atveju, kai prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu, ir tuo pat metu ar vėliau yra konfiskuojamos, kadangi ginčo prekės (cigaretės) buvo sulaikytos ne jų įvežimo metu, o vėliau, šioms cigaretėms jau patekus į Bendrijos teritoriją.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos. Atsakovas, remdamasis MAĮ 97 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuota, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojusius mokesčių teisės aktus privalėjo būti sumokėtas į biudžetą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo teisę skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo prekių neteisėto patekimo į Bendrijos teritoriją dienos iki skundžiamo sprendimo surašymo dienos. Kartu atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teisė priverstinai išieškoti mokestinę prievolę nėra atsiradusi, kadangi pareiškėjas apskundė muitinės sprendimą dėl mokestinės prievolės įregistravimo, o tai stabdo mokesčių, baudų ir delspinigių išieškojimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (b. l. 46–48) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad prekių įvežimas į Bendrijos muitų teritoriją įvyko 2010 m. gegužės 11 d. ir 2010 m. gegužės 15 d., todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalimi, importo skolos muitinei atsiradimo diena yra 2015 m. gegužės 11 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. Delspinigiai už mokestinės prievolės nesumokėjimą pareiškėjui Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu apskaičiuoti nuo skolos muitinei atsiradimo dienos iki minėto sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 d. nuo mokesčių įstatyme nustatytos teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, t. y. nuo įsigaliojusio vietos mokesčių administratoriaus sprendimo tuo atveju, jeigu nebuvo kilęs mokestinis ginčas, arba įsigaliojus galutiniams sprendimui mokestiniame ginče. Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas nėra užbaigtas galutiniu ir įsiteisėjusiu procesinius sprendimu, teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką nėra atsiradusi, todėl nėra prasidėjęs ir MAĮ nustatytas 180 d. delspinigių skaičiavimo terminas.

tretieji suinteresuotieji asmenys V. V. (V. V.), R. S., S. K. (S. K.) ir A. D. (A. D.) atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, vadovaudamasi atsiliepime į skundą išdėstytomis aplinkybėmis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. (V. V.) teismo posėdyje su pareiškėjo skundu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0066 (b. l. 34–38), kuriuo pareiškėjui įregistruota mokestinė prievolė, bei Departamento 2014 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 1A-414 (b. l. 27–30) ir MGK 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. S-244(7-184/2014) (b. l. 12–23), kuriais atmesti pareiškėjo skundai dėl mokestinės prievolės įregistravimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-35/2013 pareiškėjas M. B. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 119 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje. Nuosprendyje nustatyta, kad pareiškėjas pažadėjo V. V. už kyšį, per kitą valstybės tarnautoją paveikti kaltinamąjį R. S. bei padėjo du kartus neteisėtai gabenti per Lietuvos valstybės sieną akcizais apmokestintas prekes, kurių vertė didesnė nei 250 MGL, nepateikiant šių prekių muitinės kontrolei (MGK bylos Nr. 6.11-05(7-184/2014) (toliau – MGK byla) l. 24–39). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-397/2013 pareiškėjo atžvilgiu pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį dėl pareiškėjo pripažinimo kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalį, o šio nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal Baudžiamojo kodekso straipsnio 2 dalį panaikino ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies argumentus, kad M. B. pažadėjo V. V. paveikti R. S. per R. S. ir M. B. dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, išteisino (MGK bylos l. 40–48).

Vilniaus teritorinė muitinė 2014 m. kovo 14 d. sprendimu (b. l. 34–38), vadovaudamasi minėtuose teismų nuosprendžiuose nustatytomis aplinkybėmis, nustatė, kad nuosprendžiuose nurodyti asmenys, be kita ko, ir pareiškėjas, 2010 m. gegužės 11 d. įvežė į Bendrijos teritoriją 600 pakelių muitinėje nedeklaruotų cigarečių „Fest“, 2015 m. gegužės 15 d. – 10 248 pakelių muitinėje nedeklaruotų cigarečių „Minsk super slim“. Šios prekės laikytinos neteisėtai į Bendrijos teritoriją įvežtomis prekėmis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme, todėl nuo neteisėto prekių įvežimo momento (2010 m. gegužės 11 d. ir 2010 m. gegužės 15 d.) atsirado nurodytų asmenų skola muitinei. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė pripažinti V. V., A. D., S. K., R. S. bei pareiškėją solidariai atskingais skolininkais muitinei, taip pat nusprendė įregistruoti muitinėje minėtų asmenų mokestinę prievolę už 2010 m. gegužės 11 d. atsiradusią skolą: 2 972 Lt muito mokesčio, 27 240 Lt akcizo mokesčio, 7 428 Lt PVM, 11 852 Lt akcizo mokesčio delspinigių, 3 232 Lt PVM delspinigių, bei mokestinę prievolę už 2010 m. gegužės 15 d. atsiradusią skolą: 7 851 Lt muito mokesčio, 46 526 Lt akcizo mokesčio, 14 281 Lt PVM, 20 169 Lt akcizo mokesčio delspinigių ir 6 191 Lt PVM delspinigių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pateikė Departamentui skundą (b. l. 31–33), prašydamas panaikinti minėtą sprendimą, taip pat nustatyti pareiškėjui vykdytiną prievolės dalį ir atleisti pareiškėją nuo dalies skolos išieškojimo bei nustatyti delspinigių skaičiavimo pradinę datą ir delspinigių sumą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014 m. liepos 24 d. sprendimu (b. l. 27–30) skundą atmetė ir patvirtino skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimais, pateikė skundą MGK (b. l. 24–26), tačiau MGK, išnagrinėjusi skundą dėl Departamento ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimų panaikinimo, 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu (b. l. 12–23) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0066, kuriuo inter alia (be kita ko) nuspręsta pripažinti pareiškėją solidariu skolininku muitinei ir įregistruoti pareiškėjo mokestines prievoles, ir Departamento bei MGK sprendimais, kuriais atmesti pareiškėjos skundai dėl minėto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, nurodydamas, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo netinkamai nustatytas delspinigių skaičiavimo pradžios terminas ir priskaičiuota per didelė delspinigių suma, be to, pareiškėjo nuomone, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punktu, jo skola muitinei turi būti laikoma išnykusia.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. I-5121-1047/2016, iškeltą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Departamentui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus teritorinei muitinei, M. B., V. V., A. D., S. K., kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl nagrinėjamoje byloje skundžiamo Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2TR-19-0066 panaikinimo, konstatavo, kad minėtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nustatė, kad skundžiamame Vilniaus teritorinės muitinės sprendime delspinigių skaičiavimo momentas pagrįstai buvo susietas ne su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo diena, kaip nurodo pareiškėjas, bet su muitu apmokestinamų prekių neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamoje situacijoje netaikomas MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatytas 180 d. delspinigių skaičiavimo terminas. Pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį, delspinigiai gali būti skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Skundžiamu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu ginčijami delspinigiai buvo apskaičiuoti už laikotarpį iki tada, kai teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką buvo atsiradusi, todėl ginčijamų delspinigių skaičiavimo laikotarpiu minėtas 180 dienų terminas dar net nebuvo prasidėjęs ir negalėjo būti pažeistas. Galiausiai, minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad vykdant nusikalstamą veiką gabenamos cigaretės buvo sulaikytos ne įvežimo į Bendrijos teritoriją metu, o vėliau, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikytas Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnis, kuriame reglamentuota, kad skola muitinei išnyksta, jeigu prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-424-556/2018 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju vertinti sprendimai, inter alia Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 2TR-19-0066, yra teisėti ir pagrįsti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o šio įstatymo 98 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi paliktas galioti, konstatuota, kad Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu tinkamai nustatytas delspinigių skaičiavimo pradžios momentas ir nepažeistos MAĮ nuostatos, reglamentuojančios delspinigių skaičiavimo trukmę, taip pat tinkamai įvertinta, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja skolos muitinei išnykimo pagrindas, nustatytas Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnyje. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu byloje, kurioje pareiškėjas dalyvavo kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, nustatyta, kad šioje byloje skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms teismas iš naujo nevertina pareiškėjo argumentų dėl Sprendimo panaikinimą ir laiko, kad tiek skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas, tiek Departamento ir MGK sprendimai, kuriais atmesti pareiškėjo skundai dėl minėto Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo panaikinimo, yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė