- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2-8976-894/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-05640-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- UAB „Patikima linija“, UAB „Hidraulit“
- Atsakovas
- Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Urbanavičiūtė, sekretoriaujant Jurgitai Alzbergienei ir Danguolei Muravjovienei, dalyvaujant ieškovų UAB „Patikima linija“ ir UAB „Hidraulit“ atstovui R. B., ieškovo UAB „Hidraulit“ atstovei advokato padėjėjai N. B., nedalyvaujant atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Patikima linija“ ir UAB „Hidraulit“ ieškinį atsakovui Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“, dėl nepagrįsto praturtėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašo priteisti ieškovui UAB „Patikima linija“ iš atsakovo automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ 45 000,00 Lt; priteisti ieškovui UAB „Hidraulit“ iš atsakovo automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ 45 000,00 Lt; priteisti iš atsakovo kiekvienam iš ieškovų po 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas Automobilių sporto klubas „Vaišvydava“ kreipėsi į ieškovus UAB „Patikima linija“ ir UAB „Hidraulit“ su prašymu paremti atsakovo klubo veiklą. 2008-11-04 ieškovai UAB „Patikima linija“ ir UAB „Hidraulit“ su atsakovu automobilių sporto klubu „Vaišvydava“ sudarė rėmimo sutartis, kurių pagrindais ieškovai įsipareigojo atsakovą paremti 10 000,00 Lt suma, t.y. kiekvienas ieškovas įsipareigojo paremti atsakovą 5000,00 Lt suma. Suteikti paramą ieškovai atsakovui įsipareigojo iki 2008-12-30 pervesdami pinigus į atsakovo sąskaitą banke arba sumokėti grynaisiais. 2008-12-29 internetiniu pavedimu pervedant pinigus, dėl suklydimo atsakovui buvo pervesta ne 10 000,00 Lt, kaip buvo susitarta pagal rėmimo sutartis, o 100 000,00 Lt, t.y. atsakovui per klaidą be teisinio pagrindo buvo pervesta 90 000,00 Lt. Pastebėjus klaidą, iš atsakovo buvo pareikalauta grąžinti per klaidą sumokėtą 90 000,00 Lt sumą, tačiau atsakovas iki šio ieškinio pateikimo to nepadarė. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovas automobilių sporto klubas „Vaišvydava“ be teisinio pagrindo iš ieškovų UAB „Patikima linija“ bei UAB „Hidraulit“ įgijo 90 000,00 Lt, todėl atsakovui atsisakius geranoriškai šią sumą grąžinti ieškovams, ši suma priteistina iš atsakovo ieškovų naudai teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovai byloje pareiškė ieškinį pagal CK 6.237 straipsnį reikalaudami iš atsakovo priteisti nepagrįstai gautą 90 000,00 Lt pinigų sumą, kuri, ieškovų teigimu, atsakovui 2008-12-29 buvo sumokėta per klaidą. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo, ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, tai jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo. Ieškovai atskirais mokėjimo nurodymais pervedė atsakovui bendrai sumoje 100 000,00 Lt (kiekvienas po 50 000,00 Lt), nurodydami mokėjimo paskirtį – „Parama pagal rėmimo sutartį 2008-11-04“. Mokėjimo dokumentuose ieškovai aiškiai nurodė, jog pinigai ieškovui pervedami kaip parama. Ieškovų teismui pateiktos tarp šalių sudarytos 2008-11-04 dvi rėmimo sutartys taip pat patvirtina aplinkybę, jog tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai paramos teisiniai santykiai. Atsakovas taip pat patvirtino, jog tarp šalių buvo sudarytos ir pasirašytos rėmimo sutartys tik ne dėl 5 000,00 Lt paramos suteikimo, kaip teigia ieškovai, bet dėl 50000,00 Lt, kokia suma ir buvo pervesta atsakovui. Atsakovo manymu, ieškovų teismui pateiktos rėmimo sutartys (jų pirmi lapai) neatitinka tikrovės. Tikėtina, jog ieškovai, prieš kreipiantis į teismą, pakeitė sutarčių pirmus lapus, juose vienašališkai įrašydami mažesnes teikiamos paramos sumas, kurios neatitinka tikrosios šalių valios ir susitarimo. Iš teismui pateiktų sutarčių turinio matyti, jog teikiamos paramos suma yra įrašyta ranka, bei nurodyta tik pirmuose sutarčių lapuose. Antrame lape, kuriame yra atsakovo atstovo D. J. parašas, paramos sumos nėra nurodytos. Paramos sutartis yra realinė sutartis, todėl sandorio sudarymo faktui konstatuoti, yra reikšmingas pinigų arba daiktų perdavimas, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Atsakovas pagrįstai galėjo tikėtis, kad ši ieškovų parama, išreikšta pinigine forma, atsižvelgiant į CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos išimties esmę, atitenka jam kaip parama (dovana). Ieškovai nepateikė duomenų, įgalinančių teigti, kad atsakovo netinkami, nesąžiningi veiksmai, įtakojo, savanoriškai, iš esmės suvokiančio, kad neprivalo to daryti, turtą perdavusio asmens valiai įvykdyti - prievolę perduoti pinigus. Abu ieškovai yra juridiniai asmenys, todėl jiems taikomi didesni atidumo reikalavimai ir atliekant pinigines operacijas, be to, mokėjimų atlikimas, vykdant ūkinę komercinę veiklą, yra kasdieninė procedūra. Be to, ieškovų suteiktos paramos sumos yra ženklios, todėl jeigu, kaip teigia ieškovai, jos būtų sumokėtos suklystant, akivaizdu, jog tokią klaidą ieškovai būtų greitai pastebėję. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovai kreipėsi į teismą praleidus ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad 2008-11-04 atsakovas pateikė prašymą dėl finansinės paramos klubo veiklai paremti (b.l. 12), 2008-11-04 tarp ieškovo UAB „Patikima linija“ ir atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ buvo sudaryta rėmimo sutartis 5 000,00 Lt sumai (b.l. 42-43, 84-85), 2008-11-04 tarp ieškovo UAB „Hidraulit“ ir atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ buvo sudaryta rėmimo sutartis 5 000,00 Lt sumai (b.l. 44-45, 82-83), ieškovas UAB „Patikima linija“ 2008-12-29 mokėjimo nurodymu Nr. 5710 atsakovui Automobilių sporto klubui „Vaišvydava“ pervedė 50 000,00 Lt sumą (b.l. 46, 48), ieškovas UAB „Hidraulit“ 2008-12-29 mokėjimo nurodymu Nr. 716 atsakovui Automobilių sporto klubui „Vaišvydava“ pervedė 50 000,00 Lt sumą (b.l. 47, 49), 2009-05-08 ieškovai pateikė atsakovui prašymą dėl permokos grąžinimo (b.l. 50-51).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl ieškovų atsakovui pervestos 10 000,00 Lt (po 5 000,00 Lt iš kiekvieno ieškovo) paramos sumos teisinio pagrindo. Atsakovas taip pat neginčija fakto, kad iš ieškovų 2008-12-29 mokėjimo pavedimais gavo 100 000,00 Lt (po 50 000,00 Lt iš kiekvieno ieškovo). Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.237 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta vėliau (CK 6.237 str. 2 d.), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-372/2011).
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė įstatyminio pagrindo, iš kurio būtų kilusi prievolė ieškovams sumokėti atsakovui ginčo sumą (90 000,00 Lt). 2008-11-04 tarp ieškovo UAB „Patikima linija“ ir atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ buvo sudaryta rėmimo sutartis 5 000,00 Lt sumai (b.l. 42-43, 84-85), 2008-11-04 tarp ieškovo UAB „Hidraulit“ ir atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ buvo sudaryta rėmimo sutartis 5 000,00 Lt sumai (b.l. 44-45, 82-83). Minėtų rėmimo sutarčių objektas (sutarčių 2 p.) – 10 000,00 Lt parama. Nėra pagrindo konstatuoti, kad sutartimis buvo susitarta dėl ginčijamos 90 000,00 Lt (100 000,00 Lt - 10 000,00 Lt) sumos, kaip paramos atsakovui, suteikimo. Konstatuotina, kad sutarčių objektas neapima ginčijamos 90 000,00 Lt sumos. Pažymėtina, kad reiškiant ieškinį dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo, ieškovui pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007). Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina aplinkybę, jog kiekvienas iš ieškovų 2012-12-29 pervedė atsakovui po 50 000,00 Lt (46-49 b.l.). Aplinkybės, kad ieškovų atliktų mokėjimo pavedimų pagrindu įgijo prašomą priteisti 90 000,00 Lt sumą, neginčija ir atsakovas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pirmuose sutarčių lapuose atsakovo atstovo D. J. parašas suklastotas (64 b.l.). Kartu nurodė, kad ieškovų teismui pateiktos rėmimo sutartys (jų pirmi lapai) neatitinka tikrosios šalių valios ir susitarimo. Parengiamajame teismo posėdyje atsakovo advokatė prašė išreikalauti rėmimo sutarčių originalus, nurodė, kad D. J. šių sutarčių nepasirašė (78 b.l.). 2012-08-09 į bylą pateikti minėtų sutarčių originalai (82-85 b.l.). Jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo atsikirtimus, kad ant sutarčių pirmųjų lapų yra ne jo parašas, teismui nepateikta. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų tikroji valia buvo suteikti atsakovui paramą po 50 000,00 Lt, o ne po 5 000,00 Lt, kaip nurodyta sutartyse (CPK 178 str.). Priešingai, aplinkybę, kad kiekvieno ieškovo valia buvo teikti atsakovui po 5 000,00 Lt paramą, patvirtina pateikta Paramos teikimo metinė ataskaita (87-89 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus sandorį, kurio pagrindu ieškovai turėjo prievolę sumokėti atsakovui 90 000,00 Lt.
Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad ieškovai, pervesdami atsakovui 90 000,00 Lt, būtų veikę neteisėtai. Spręstina, kad turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją), o ieškovai, kaip kreditoriai, atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Vadinasi, nustatytos visos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams konstatuoti būtinos sąlygos. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, sprendžia, kad be teisinio pagrindo ieškovų sąskaita nesąžiningai praturtėjęs atsakovas privalo atlyginti ieškovams tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str. 1 d.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Teismas nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kadangi ieškinio reikalavimas nelaikytinas reikalavimu dėl padarytos žalos atlyginimo. Galiojantys teisės aktai nenumato sutrumpinto ieškinio senaties termino reikalavimams grąžinti be pagrindo gautą turtą. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovai su ieškiniu į Kauno miesto apylinkės teismą kreipėsi 2012-04-26. Net tuo atveju, jei ieškinio senaties termino pradžia būtų laikytina mokėjimo pavedimų atlikimo data – 2008-12-29, įstatymo nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 straipsnis).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2012-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovams iš atsakovo priteistinos jų prašomos priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos (6.210 str. 1 d.).
Ieškovai prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateiktos tarp ieškovų UAB „Patikima linija“ bei UAB „Hidraulit“ ir advokato Ž. S. sudarytos teisinių paslaugų sutartys (8-11 b.l.). Advokatas parengė ieškinį (3-5 b.l.), advokato padėjėja N. B. pagal pavedimo sutartį (76 b.l.) atstovavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose (78, 101 b.l.). Pateiktos sąskaitos faktūros 1050,28 Lt ir 786,50 Lt sumai (96-97 b.l.) bei jų apmokėjimą patvirtinantys UAB „Patikima linija“ atlikti mokėjimo nurodymai (98-99 b.l.). Todėl, šios ieškovo UAB „Patikima linija“ bylinėjimosi išlaidos (1836,50 Lt), priteistinos iš atsakovo, kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – 2700,00 Lt (po 1350,00 Lt kiekvienam ieškovui) žyminio mokesčio (b.1. 6, 7), o valstybei iš atsakovo priteistina 19,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 str., 88str. l d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškovų UAB „Patikima linija“ ir UAB „Hidraulit“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Patikima linija“, į.k. 136019174, S. L. g. 19, Garliava, Kauno r., iš atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ į. k. 191988918, Garšvės g. 9, Kaunas, 45 000,00 Lt (keturiasdešimt penki tūkstančiai litų 00 ct) bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1350,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio ir 1836,50 Lt (vienas tūkstantis aštuoni šimtai trisdešimt šeši litai 50 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti ieškovui UAB „Hidraulit“, į.k. 301430538, S. L. g. 19, Garliava, Kauno r., iš atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ į. k. 191988918, Garšvės g. 9, Kaunas, be teisinio pagrindo įgytus 45 000,00 Lt (keturiasdešimt penki tūkstančiai litų 00 ct) bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1350,00 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt litų 00 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo Automobilių sporto klubo „Vaišvydava“ į. k. 191988918, Garšvės g. 9, Kaunas 19,00 Lt (devyniolika litų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.