- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- 1A-40-317-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 56-1-00621-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- R. B., R. P.
Teisėja: Aksinija Žemantauskienė (Proceso Nr. 56-1-00621-2008)
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Romualdui Matoniui, nuteistajam A. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. A. B. nuosprendžiu paskirta ir baudžiamojo poveikė priemonė - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus. Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios R. B. civilinį ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo paliktas nenagrinėtas, paliekant nukentėjusiajai teisę jį pareikšti civilinio proceso tvarka, o nukentėjusiajam R. P. iš A. B. priteista 48 274 Lt neturtinės žalos bei 400 Lt proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo, o kito žmogaus sveikata sunkiai sutrikdyta, tai yra:
2008-09-21 apie 19.30 val. Vilkaviškio rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 15,850 kilometre būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje esant 2,55 promilėms etilo alkoholio) ir neatsargiai vairuodamas automobilį VW Golf( valst.. Nr.(duomenys neskelbtini) A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus-neblaivus vairuodamas transporto priemonę,nesilaikė visų būtinų eismo dalyviui atsargumo priemonių kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, nesilaikė tokio atstumo, jog neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę ir, atsiradus kliūčiai, važiuodamas ne mažesniu kaip 60 km/h greičiu, laiku nemažino važiavimo greičio, vairuojamo automobilio priekinės dalies kaire puse trenkėsi į galinę dešinę pusę ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančio automobilio Citroen ZX (valst..Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamo R. P., su juo susidūrė, ir šis po smūgio išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį krovininį automobilį Iveco stralis 430(valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio Citroen ZX vairuotojo R. P. sveikata bei žuvo šio automobilio keleivis A. B..
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo 2009-10-16 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti- priimti naują nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę bei paskirtos bausmės vykdymą atidėti.
Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jo atžvilgiu nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis iš esmės neneigė savo kaltės, tiesiog pripažino ją iš dalies, nes manė, jog dėl eismo įvykio kaltas yra ir nukentėjusysis, tačiau jis pripažino esmines bylos aplinkybes ir davė nuoseklius parodymus. Gynėjui išaiškinus priešingos teisei veikos esmę, jis suprato, jog iš tikrųjų jis yra kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos, todėl kaltę pilnai pripažino.
Apelianto teigimu, teismų praktikoje nurodoma, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali teismo būti pripažintas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei padaręs nusikalstamą veiką kaltininkas apie tai prisipažino bylos nagrinėjimo teisme metu. Jo įsitikinimu, gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos teismo gali būti pripažintas nuoširdžiu ir laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius.
Skunde nuteistasis nurodo, jog svarstydamas bausmės dydį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi, nusikalstamų pasekmių tyčia nesiekė, ilgą laiką nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jo nuomone, būtent dėl to teismas turėjo paskirti jam švelnesnę už vidutinio griežtumo bausmę ir jos vykdymą atidėti vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. bei jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino A. B. kaltu padarius LR BK 281 str. 6d. numatytą nusikalstamą veiką. Šios kaltės nuteistasis neginčija ir skundžia tik jam paskirtos bausmės dydį bei LR BK 75 str. netaikymą, todėl apylinkės teismo nuosprendis analizuojamas tik tiek, kiek to prašoma skunde(LR BPK 320 str. 3d.).
LR BK 54 str. 2d. yra numatyta, į ką teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Tarp tokių aplinkybių numatytos ir atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės.
LR BK 61 str. 1d., 2d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę-jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Teismas nuosprendyje pakankamai aiškiai ir motyvuotai nurodė, kodėl skyrė A. B. būtent laisvės atėmimo bausmę, ir, kodėl ją skyrė ne didesnę ir ne mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į LR BK 54 str. 2d. numatytas aplinkybes ir jas nuosprendyje aptarė pakankamai išsamiai. Teismas taip pat konstatavo, jog byloje nėra nustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių.
Nepagrįstas apelianto prašymas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo pats savanoriškai, o ne verčiamas įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytą veiką.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdus ir savo parodymais klaidino tyrimą bei siekė išvengti atsakomybės. Apklaustas įtariamuoju(t.2 b.l. 6-9) jis aiškino vairavęs automobilį blaivus ir net kelis kartus bandė kaltę dėl autoįvykio perkelti nukentėjusiajam R. P., aiškindamas, jog šio vairuojamas automobilis neleistinai stovėjo kelio važiuojamoje dalyje arba per lėtai važiavo be šviesų. Tik susipažinęs su surinktais įrodymais bei jų verčiamas, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jis formaliai prisipažino. Akivaizdu, jog A. B. kaltu prisipažino ne savo noru, o dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų. Esminių bylos aplinkybių pripažinimas ne savo noru, o dėl surinktų įrodymų, negali būti šiuo atveju įvertintas kaip nuoširdus prisipažinimas bei gailėjimasis dėl padarytos veikos. Nėra objektyvaus pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad A. B. teisme tik formaliai pripažino savo kaltę, o ne akivaizdžiai įrodytas bylos aplinkybes. Tokį nuteistojo prisipažinimą nėra pagrindo traktuoti ir kaip nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Bausmė A. B. paskirta teisingai ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose“ išaiškinta, jog skirdami bausmes teismai turi įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms). Būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę: ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (ar suteikė pagalbą nukentėjusiems ir siekė išvengti sunkesnių padarinių, ar iš eismo įvykio vietos pasišalino ir buvo abejingas padariniams), jei veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio – tokio apsvaigimo laipsnį ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į kaltininko pastangas atlyginti nukentėjusiems asmenims padarytą žalą.
Teismų praktikoje griežtos bausmės skiriamos tais atvejais, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Skiriant bausmes už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės. Todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė.
LR BK 61 str. įpareigoja teismus skiriant bausmes įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį bei dydį, skaičiuojant jį nuo BK 281 str. 6 d. sankcijos vidurkio.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas skirdamas bausmę laikėsi LR BK 54 str., 61 str. reikalavimų. Kolegija sutinka su teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir motyvais.
Visiškai nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, svarstydamas skirtinos bausmės dydį, turėjo atsižvelgti į tai, jog padaryta neatsargi veika ir ja nebuvo siekiama nusikalstamų pasekmių, kad nuteistasis ilgą laiką nebuvo padaręs teisės pažeidimų. Į šias aplinkybes nebuvo pagrindo atsižvelgti, nes A. B. ir buvo teisiamas ne už tyčinę, o už dėl neatsargumo padarytą veiką, kuri ir numatyta LR BK 281 str., o už ją ir yra numatyta skirtinga bausmė nei už tyčinį nusikaltimą. Be to, nuteistasis jau buvo kartą t.y. 2005 m. baustas už transporto priemonės vairavimą neblaiviame stovyje ir tik 2007 m. baigėsi jam taikyta administracinė nuobauda, o jau po metų t.y. 2008 m. jis vėl vairavo neblaivus transporto priemonę.
Nors A. B. ir padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, veika buvo padaryta sąmoningai sunkiai apsvaigus nuo alkoholio. Dėl tokio E. B. elgesio atsirado sunkios, negrįžtamos pasekmės- vienas žmogus žuvo, o kitam sunkiai sutrikdyta sveikata. Negalima neatsižvelgti ir į tai, jog nuteistasis nesistengė bent iš dalies atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos. Ypač neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ta aplinkybė, jog jis jau kartą buvo baustas administracine tvarka už tai, kad transporto priemonę vairavo neblaivus. Jam jau buvo kartą atimta teisė vairuoti automobilį, tačiau jis ir toliau vairuoja transporto priemones neblaivus ir kėlia padidintą pavojų visuomenei.
Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas pagrįstai skyrė nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmę atitinkančią LR BK 281 str. 6 d. numatytos sankcijos vidurkį, kadangi alternatyvi bausmė nėra numatyta, o sąlygų taikyti LR BK 54 str. 3d. ar BK 62 str. nėra nustatyta. Bausmės dydis nėra aiškiai per didelis, paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui, todėl nėra pagrindo jos mažinti.
Atmestinas nuteistojo A. B. prašymas taikyti jam LR BK 75 str. 1 d. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 1 d. numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos yra imperatyvios ir LR BK 75 str. 1 d. taikymas negalimas, nes skundžiamu nuosprendžiu A. B. yra paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams.
Teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles sukelia eismo įvykį dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, jog bausmės paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Kadangi A. B. kelių transporto eismo saugumo taisykles pažeidė jau būdamas kartą baustas už tokį pat pažeidimą administracine tvarka, o toks pakartotinas pažeidimas-transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio sukėlė itin neigiamas ir negrįžtamas pasekmes(vieno asmens žūtį, o kitam sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą), todėl, kolegijos įsitikinimu, netaikant realios laisvės atėmimo bausmės A. B. nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d.
nutarė:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.