Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-12-03 · Civilinė byla Nr. e2A-1027-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Data
2015-12-03
Bylos Nr.
e2A-1027-425/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas (pran.), Zina Mickevičiūtė
Atsakovas
L. Ž., D. Ž., G. Ž.
Ieškovas
M. B., D. B.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-1027-425/2015

Loreta Šiškienė Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00252-2014-4 Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.21 (S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 3 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11-964/2015 pagal ieškovų M. B. ir D. B. ieškinį atsakovams L. Ž., D. Ž., G. Ž. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai D. B. ir M. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti solidariai iš atsakovų L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. ieškovų naudai 14 408,28 Lt bei už kiekvieną mėnesį skaičiuojant nuo šio ieškinio priėmimo dienos iki atsakovų neteisėtų veiksmų nutraukimo, t. y. pastatų perdavimo ieškovams, dienos po 1 801,04 Lt; bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai paaiškino, kad 2013-09-11 pirkimo - pardavimo sutartimi bankrutavusi L. Ž. IĮ "Sendas" pardavė, o ieškovai D. B. ir M. B. nupirko žemės sklypą ir administracinį komercinį pastatą, bendras plotas 245,92 kv.m., esančius (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovai už pastatą atsiskaitė, sumokėdami 170 000 Lt. Nepaisant to, atsakovai ir toliau ginčo pastate gyvena, yra deklaravę jame gyvenamąją vietą, atsisako išsikraustyti, neįsileidžia ieškovų. Jie piktnaudžiauja teise atsakovui L. Ž. nepagrįstai pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, atsakovės D. Ž. ir G. Ž. neatvyksta į teismo posėdžius byloje dėl iškeldinimo, nors jų dalyvavimas pripažintas būtinu. Ieškovai patiria didžiulius nepatogumus, negalėdami naudotis jiems priklausančia nuosavybe, bei vis didėjančią žalą. Ieškovai planavo išnuomoti I aukšto patalpas (82,34 kv.m.) už 1 152,76 Lt per mėnesį ir dalį rūsio (pasitarimų kambarį - 43,68 kv.m.) už 436,80 Lt per mėnesį, tačiau šių pajamų dėl atsakovų veiksmų negali gauti. Be to, ieškovams tenka mokėti bankui palūkanas už pasiskolintas lėšas nekilnojamojo turto įsigijimui, nes, norėdami įsigyti ginčo turtą, jie 2013-09-03 su AB Swedbank pasirašė kredito sutartį dėl 100 000 Lt kredito. Taip pat dalį lėšų ieškovai pasiskolino iš giminaičių. Jie planavo parduoti butą, kuriame dabar gyvena, tokiu būdu atsiskaityti su banku ir kraustytis gyventi į nusipirktą pastatą, kurio dalį sudaro 106,14 kv.m. gyvenamosios paskirties patalpos. Tačiau šie planai sužlugo dėl atsakovų nesąžiningumo. Ieškovai prašo priteisti jau patirtą žalą dėl negalėjimo išnuomoti aukščiau nurodytų patalpų ir jau sumokėtų palūkanų bankui bei būsimą žalą, skaičiuotiną nuo ieškinio priėmimo dienos iki atsakovų neteisėtų veiksmų nutraukimo, kai ieškovų patiriamas žalos dydis per mėnesį vidutiniškai sudaro 1 801,04 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškovų M. B. ir D. B. ieškinį tenkino, priteisė ieškovams M. B. ir D. B. 1 595,79 EUR solidariai iš atsakovų L. Ž. ir D. Ž. negautų pajamų už laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2014-01-03, priteisė ieškovams M. B., ir D. B. 10 360,12 EUR negautų pajamų solidariai iš atsakovų L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. už laikotarpį nuo 2014-01-04 iki 2015-07-24, priteisė ieškovams M. B., ir D. B. po 531,93 EUR kas mėnesį negautų pajamų solidariai iš atsakovų L. Ž., D. Ž. ir G. Ž., skaičiuojant nuo 2015-07-25 iki patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovams dienos, priteisė ieškovams M. B., ir D. B. iš atsakovų L. Ž. ir D. Ž. po 210,76 EUR, iš G. Ž. 169,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovų L. Ž., D. Ž. po 2,61 EUR, o iš G. Ž. - 2,10 EUR pašto išlaidų valstybės naudai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, darė išvadą, kad atsakovų gyvenimas ginčo patalpose nuo 2013 m. rugsėjo 11 dienos yra neteisėtas. Toliau jose neteisėtai gyvendami jie pažeidė įstatymo reikalavimus, jų veiksmai toliau gyvenant ginčo patalpose neteisėti, dėl neteisėto atsakovų gyvenimo patalpose ieškovai negalėjo į jas nei kraustytis patys, nei jų išnuomoti, todėl patyrė žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais ir kurią atsakovai privalo atlyginti. Teismas, įvertinęs, kad atsakovai iki 2015-06-11 ginčo patalpose gyveno, darė išvadą, kad patalpos tinkamos gyventi, o ieškovai, negalėdami įsikelti į patalpas, kuriose galima gyventi, faktiškai patyrė žalą. Be to, ieškovai 2013-09-03 sudarė kreditavimo sutartį ir paėmė 100 000 Lt kreditą su kintamomis palūkanomis nekilnojamajam turtui, skirtam paskolos gavėjo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu, pirkti (perkamos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)). Atsiskaityti su banku ieškovai ketino pardavę butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena, tačiau dėl atsakovų veiksmų iki šiol gyvena minėtame bute ir jo niekam parduoti negali, nes atsakovai neatlaisvina ginčo patalpų. Šiuos nuostolius teismas pripažino pagrįstais, nes žala, kuri iki 2015-07-20 sudaro 1 597,63 EUR sumokėtų palūkanų, yra ta pinigų suma, kurią ieškovai priversti mokėti bankui pagal aukščiau nurodytą kredito sutartį, negalėdami parduoti savo buto. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovai dalį įsigytų patalpų ketino nuomoti (duomenys neskelbtini) notarų biurui ir nurodė neturintis pagrindo nesutikti, kad ieškovai patyrė nuostolius, paskaičiuotus pagal nurodytą nuomos mokestį - 10 Lt/m² už rūsio patalpas ir 14 Lt/m² už I aukšto patalpas, nes jis atitinka 2011 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytas atitinkamų patalpų nuomos kainas ir yra netgi mažesnis. Sprendime pažymėta, kad už planuojamas nuomoti patalpas ieškovai kas mėnesį prarado po 460,37 EUR už patalpų nuomą, todėl šią sumą už laikotarpį nuo 2013-09-11 iki 2015-07-20 teismas priteisė ieškovams iš atsakovų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė G. Ž. iki pilnametystės neteisėtai gyveno ginčo patalpose, tačiau savo turto ir pajamų neturėjo, todėl už dukters teisės į gyvenamąją patalpą užtikrinimą buvo atsakingi atsakovai D. Ž. ir L. Ž.. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovų negautas pajamas už laikotarpį iki atsakovės G. Ž. pilnametystės, t. y. 2014-01-03 (1 595,79 EUR), priteisė solidariai iš atsakovų L. Ž. ir D. Ž., o nuo G. Ž. pilnametystės - solidariai iš visų trijų atsakovų (10 360,12 EUR).

Šalies argumentai

Atsakovai L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų D. B. ir M. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų apeliantų naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovų 10 955,91 EUR negautų pajamų, rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio ieškovų teiginiais apie tai, kad jie ketino parduoti dabartinį gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu padengti kreditą, bei tuo, kad ieškovai ketino išnuomoti turtą ieškovės motinai. Apeliaciniame skunde pažymima, kad negautas pajamas iš esmės galima skaičiuoti nebent nuo 34 m² ploto, nes pastato baigtumas tik 65 proc., įsigytas turtas be vidaus apdailos, langų, durų, vandentiekio ir šildymo sistemos. Ieškovai neturėjo galimybių nuomoti patalpų, kadangi reikalingos didelės investicijos. Net ir pardavę savo būstą, ieškovai būtų turėję gyvenamąsias patalpas nuomotis, nes nusipirktas pastatas neįrengtas. 2011 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turtui įrengti reikalingos 45 000 Lt investicijos, o šiai dienai reikėtų jų daugiau, todėl nėra aišku, už kokias pinigines lėšas ieškovai įsirengtų turtą tam, kad jame galėtų gyventi ir jį nuomoti. Visas ieškovų įsigytas pastatas iš esmės yra neįrengtas, todėl akivaizdu, kad nuoma geriausiu atveju galėjo būti skaičiuojama nebent tik nuo 34 m² ploto ir tik atskaičius mokesčius ir paskaičiavus grynąjį pelną. Ieškovai nepateikė nei skelbimų apie nuomojamą turtą, nei nuomos sutarčių ar susitarimų išnuomoti turtą, nei preliminarios turto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino ir priteisė minėtą sumą. Ieškovų uždirbimo galimybė iš patalpų nuomos tėra hipotetinė, pačios žalos faktas nėra įrodytas, todėl ieškinys negalėjo būti tenkinamas. Teismas priteisė hipotetines pajamas, be to, iš pajamų neatėmė ieškovų išlaidų (mokesčių ir kitų sumų), kurias jiems būtų reikėję patirti tam, kad gautų grynąjį pelną ir tokiu būdu sudarė galimybes nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita.

Atsiliepimas

Ieškovai D. B. ir M. B. atsiliepimu prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, ieškovų naudai priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad pastatą įsigijo ketindami jame gyventi ir nuomoti patalpas netoliese įsikūrusiai (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei. Atsiliepime pažymima, kad joks protingas asmuo neperka didelės vertės turto, ypač iš skolintų lėšų, neketindamas tuo turtu naudotis. Tai, kad ieškovai nepateikė preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties bei pastato dalies nuomos sutarties ar neįregistravo nuomos sutarties registre nepaneigia ieškovų ketinimų tokias sutartis sudaryti, kai tik tam būtų sudarytos sąlygos, t. y. kai atsakovai būtų atlaisvinę pastatą. Ieškovai negalėjo pasirašyti tokių sutarčių, kurių vėliau objektyviai nebūtų galėję įvykdyti dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Joks protingas pirkėjas nepasirašys preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje nėra nurodytas pagrindinės sutarties sudarymo terminas, o termino ieškovai nurodyti negalėjo, kadangi nėra aišku, kada atsakovai atlaisvins neteisėtai užimamas patalpas. Nors apeliantai teigia, kad ieškovų nurodomas aplinkybes dėl ketinimo patalpas nuomoti ieškovės motinai reikia vertinti kritiškai dėl ieškovų artimų santykių su trečiuoju asmeniu, tačiau ieškovai pažymėjo, kad šiuo atveju suprantamas jų pastangos nuomininkus pirmiausia rasti artimoje aplinkoje, ypač atsižvelgiant, kad Molėtų nuomos rinka nėra didelė ir aktyvi. Susitarimo su (duomenys neskelbtini) notarų biuru faktą bei sąlygas patvirtina į bylą pateiktas 2014-06-16 (duomenys neskelbtini) notarų biuro Patvirtinimas „Dėl susitarimo išnuomoti patalpas“ Nr. SR-326. Nepaisant to, kad D. Č. yra ieškovės motina, ji visų pirma yra notarė, kuriai taikomi aukštesni sąžiningumo, atidumo ir veiklos teisėtumo reikalavimai. Ieškovai pažymėjo, kad nors registre pastato baigtumas nurodytas esantis 65 proc., tačiau faktinis pastato baigtumas – 100 proc., jis buvo atsakovų gyvenamas ir nuomojamas, tą patvirtino tiek teismas, tiek L. Ž.. Atsakovas pats pažymėjo, kad per 2,5 metų nuo turto vertinimo ataskaitos atlikimo buvo papildomai uždėta apdaila, pastatas apšiltintas, įrengtas dekoras, grindinis šildymas, atlikta lauko apdaila, taigi ieškovai būtų galėję išnuomoti visas pirmojo aukšto patalpas ir rūsio dalį. Ieškovai nurodė, kad atsakovų cituojama LAT praktika šioje byloje netaikoma, ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl jiems apskritai netaikomas Pelno mokesčio įstatymas. Kitų sumų, kurios turėjo būti atimtos iš ieškovams priteistų negautų pajamų, atsakovai konkrečiai neįvardijo, tačiau pagal komercinių patalpų rinkoje nusistovėjusią praktiką būtent nuomininkas dengia išlaidas, susijusias su nuomojamomis patalpoms, todėl jokių kitų išlaidų ieškovai nebūtų patyrę. Pareiga ieškovams sumokėti gyventojų pajamų mokestį taip pat būtų atsiradusi ir atsiras tik realiai gavus pinigus, todėl fizinių asmenų atžvilgiu negali būti taikoma teismų praktika, suformuluota bylose dėl juridiniams asmenims priteistinų negautų pajamų ir būtinybės iš jų atimti pelno mokestį. Ieškovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendime nurodyta, jog visos ieškovų naudai priteistos sumos susidaro iš negautų pajamų, tačiau faktiškai dalis ieškovams priteistų sumų turėtų būti laikomos tiesioginiais nuostoliais (bankui sumokėtos palūkanos už paimtą kreditą pastatui įsigyti).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisiniu situacijos vertinimu ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliaciniame skunde iš esmės neginčijamas neteisėtų veiksmų faktas, tačiau apeliantai nesutinka su iš jų priteistais nuostoliais ir jų dydžiu, nurodo, kad ieškovai neįrodė prašomų priteisti negautų pajamų realumo, teismas priteisė tik hipotetines pajamas, be to, nuo priteistų sumų nebuvo atskaičiuoti mokesčiai. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams M. B. ir D. B. bei atsakovo L. Ž. individualiai įmonei „Sendas“ 2013 m. rugsėjo 11 d. sudarius nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovui pardavus, o ieškovams įsigijus žemės sklypą bei administracinį komercinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovai L. Ž., D. Ž. bei jų dukra G. Ž. iki šiol šiame pastate gyvena ir jo neatlaisvina neteisėtai. Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 14 d. sprendimu nurodė atsakovus L. Ž., D. Ž. ir G. Ž. iškeldinti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio pastato, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą, taigi nagrinėjamoje byloje ginčo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, be pagrindo neatlaisvinant ieškovams priklausančių patalpų, nėra. Kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Šios, įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovai jiems atsakovų veiksmais padarytą žalą nurodo esant dvejopą: tiesioginius nuostolius – banko pagal ieškovų su banku 2013-09-03 sudarytą kreditavimo sutartį skaičiuojamas palūkanas, kurių suma iki 2015-07-20 sudaro 1 597,63 EUR (~71,56 EUR per mėnesį); bei negautas pajamas – negautą nuomos mokestį už pasitarimų kambario ir I aukšto patalpų nuomą (460,37 EUR per mėnesį).

Ieškovai M. ir D. B. 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią jiems buvo suteiktas 100 000 Lt kreditas nekilnojamajam turtui, skirtam paskolos gavėjo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su jo verslu, pirkti (T. 1, b. l. 6-8) su 3,223 proc. metinių palūkanų norma. Ieškovai paaiškino, kad įsigiję pastatą (duomenys neskelbtini), planavo persikelti į jį gyventi, o savo dabartinį butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ir už jį gautomis lėšomis padengti paimtą kreditą, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų negalėjo įsikelti į naujai įsigytą pastatą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad laikotarpiu, už kurį priteistos palūkanos, ieškovai įsigiję turtą, kurio pirkimui ėmė kreditą, juo naudotis negalėjo, t. y. palūkanos buvo mokamos negaunant iš to jokios naudos. Sutiktina ir su tuo, kad vidutinė palūkanų norma per mėnesį (71,56 EUR) yra mažesnė nei suma, kurią ieškovai būtų gavę, jei būtų išnuomoję įsigytame pastate esančias gyvenamąsias patalpas (90,32m²) ar patys būtų turėję mokėti nuomodamiesi kitas panašaus ploto gyvenamąsias patalpas Molėtuose. Apeliantai pažymi, kad ieškovai nepateikė preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties, taip neįrodydami savo ketinimų parduoti butą realumo, tačiau sutiktina su ieškovų atsiliepime išdėstytais argumentais, jog nesant aiškaus įsigyto pastato atlaisvinimo termino, ieškovai negalėjo susitarti dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, o preliminariojoje sutartyje termino nenumačius, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį galiotų tik vienerius metus (CK 6.165 str.). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytais ieškovų reikalavimus dėl 1 597,63 EUR žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, priteisimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovų.

Ieškiniu taip pat buvo prašoma priteisti negautas pajamas - negautą nuomos mokestį už pasitarimų kambario ir I aukšto patalpų nuomą (460,37 EUR per mėnesį). Ieškovai nurodė ketinę išnuomoti 82,34 m² I aukšto patalpas bei dalį rūsio patalpų - 43,63m² pasitarimų kambarį ieškovės M. B. motinai – notarei D. Č.. Šią aplinkybę pagrindžia (duomenys neskelbtini) notarų biuro 2014-06-16 patvirtinimas dėl susitarimo išsinuomoti patalpas, kuriuo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė patvirtino, jog M. B. ir D. B. įsipareigojo išnuomoti 82,34 m² I aukšto patalpas bei dalį rūsio patalpų - 43,63m² pasitarimų kambarį bei nustatė preliminarias nuomos kainas - 10 Lt/m² už rūsio patalpas ir 14 Lt/m² už I aukšto patalpas (visos kainos - neįskaitant PVM, jei toks būtų mokamas) (T. 1, b. l. 94). Apeliantai nurodo, kad teismas turėjo kritiškai vertinti ieškovų argumentus dėl patalpų nuomos, kadangi tokie teiginiai galėjo būti suderinti su trečiaisiais asmenimis – ieškovės motina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju patvirtinimą apie planuotą sudaryti nuomos sutartį pateikė notarė D. Č. ne kaip fizinis asmuo, tačiau kaip viešasis asmuo, kuriam keliami didesni sąžiningumo reikalavimai. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog ieškovų ar ieškovės motinos nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės, teismas taip pat neturi pagrindo jomis abejoti. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad ieškovų įsigytas turtas buvo be apdailos darbų, langų, durų, vandentiekio, šildymo sistemos, todėl ieškovai būtų galėję nuomoti tik 34 m² ploto patalpas. Kaip matyti iš atsakovo L. Ž. užsakymu 2011 m. atlikto turto vertinimo, jau 2011 m. ginčo pastate rūsyje esantis pasitarimų kambarys (43,63 m²) buvo įrengtas ir tinkamas nuomoti, taip pat buvo įrengtos biuro patalpos ir sanitarinis mazgas I aukšte (33,94 m²), nebaigtos įrengti patalpos – 48,4 m². Turto vertintojas 2011 m. ataskaitoje pažymėjo, kad nors 2007-09-28 registro duomenimis pastato baigtumas – 65 proc., tačiau realiai statybos baigtumas yra 85 proc. (T. 1, b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai nuo 2011 m. iki 2013 m. rugsėjo mėn., kai ieškovai įsigijo ginčo pastatą, patalpas toliau įrenginėjo, jame įsikūrė ir gyvena iki šiol. Kaip matyti iš AB „Lietuvos draudimas“ 2013 m. rugsėjį darytų nuotraukų, pastato išorės apdaila užbaigta, sudėti langai, viduje matosi kabančios užuolaidos, tiek pirmajame, tiek antrajame aukšte sudėti daiktai ir stovintys baldai. Remiantis minėtomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad apeliantai nepagrįstai teigia ieškovus galėjus nuomoti tik 34 m², kadangi pastatas faktiškai buvo užbaigtas, turėjo langus, duris, vandentiekį (sanitarinis mazgas baigtas), šildymo sistemą (atsakovai šiame name gyvena iki šiol).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. Nagrinėjamu atveju atsakovai teigia, kad ieškovai nepateikė nuomos sutarčių, šios sutartys nebuvo registruotos viešame registre, tačiau pažymėtina, kad atsakovams neteisėtai užėmus pastatą ir nei ieškovų, nei kitų asmenų neįsileidžiant į pastatą, ieškovai negalėjo sudaryti ir registruoti nuomos sutarties, žinodami, kad nuomininkas vis tiek negalės išnuomotomis patalpomis naudotis, o nuomotojas turės atsakyti už sutarties nevykdymą. (duomenys neskelbtini) notarų biuro patvirtinimas įrodo, jog ieškovai įdėjo pastangas patalpas išnuomoti ir iš to turėti pajamų bei turėjo realų nuomininką, kuris, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, būtų mokėjęs nuomos mokestį už atsakovų užimtų patalpų nuomą. Darytina išvada, kad ieškovų galimybė gauti pajamas iš patalpų ginčo pastate nuomos yra reali, o ne hipotetinė, kaip nurodo apeliantai, todėl teismas pagrįstai ieškinį dėl žalos - negautų pajamų priteisimo tenkino.

Apeliantai pagrįstai nurodo, kad apskaičiuojant negautas pajamas, turi būti minusuojamos išlaidos, kurių būtų turėjęs nukentėjusysis, tačiau nepagrįstai šioje byloje remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, kadangi nagrinėjamos ir minėtos LAT nagrinėtos bylų ratio decidendi nesutampa. LAT išaiškinimas dėl pelno mokesčio nuo pajamų atskaitymo pateiktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, kurioje buvo nagrinėjamas vieno juridinio asmens ieškinys kitam juridiniam asmeniui dėl žalos priteisimo. Ieškovai patalpas būtų nuomoję kaip fiziniai asmenys, todėl gautos pajamos apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Ieškovai atsiliepime pagrįstai nurodė, kad valstybė apmokestina realiai gautas pajamas, todėl mokestis skaičiuojamas ir mokamas nuo gautų, o ne nuo turimų gauti sumų (kaip kad yra juridinių asmenų mokamo pelno mokesčio atveju). Pažymėtina, kad pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą teismo priteista turtinė žala nėra apmokestinama, išskyrus negautas pajamas (GMPĮ 17 str. 31 p.), todėl ieškovai už jiems skundžiamu sprendimu priteistą negautų pajamų atlyginimą privalės valstybei sumokėti gyventojų pajamų mokestį ir dėl šios priežasties apeliantai nepagrįstai nurodo, kad teismas iš atsakovų turėjo priteisti sumas jau atskaičius mokesčius.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovams prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje ieškovė M. B. pateikė įrodymus turėjusi 491,52 EUR advokato pagalbos išlaidų atsiliepimui į apeliacinį skundą paruošti. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų, todėl priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis ieškovės M. B. naudai (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 163,84 EUR advokato pagalbos išlaidų M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 163,84 EUR advokato pagalbos išlaidų M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš G. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini)) 163,84 EUR advokato pagalbos išlaidų M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė