Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-01-26 · Administracinė byla Nr. eI2-1246-983/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-26
Bylos Nr.
eI2-1246-983/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03750-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Atsakovas
O. Ž.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1246-983/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03750-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei O. Ž. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės O. Ž. valstybės naudai 63,55 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,90 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 66,45 Eur.

Nurodo, kad atsakovei Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2694-14291 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymu Tarnybai patvirtino, kad yra supažindinta su galima preliminaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad atsakovė turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodo, kad Tarnyba, remdamasi advokatės pateiktais duomenimis apie atsakovei civilinėje byloje suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apimtį ir trukmę, apskaičiavo atsakovei skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2019 m. birželio 17 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-3325 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 63,55 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai pranešimu Nr. (12.31)FS-1126 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Nurodo, kad Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 2,90 Eur išlaidas. Atsakovė iki 2020 m. lapkričio 16 d. nėra apmokėjusi antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.

Atsakovė atsiliepimo į Tarnybos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl dalies įmokų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2018 m. liepos 25 d. atsakovė pateikė Tarnybai prašymą suteikti jai antrinę teisinę pagalbą dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Taip pat atsakovė 2018 m. rugpjūčio 9 d. prašymu Tarnybai patvirtino, kad yra supažindinta su galima preliminaria antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2694-14291 nusprendė teikti atsakovei antrinę teisinę civilinėje dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė I. I.

Nustatyta, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė I. I. nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. sausio 21 d. Tarnybai pateiktose ataskaitose nurodė, kad atsakovei teikdama teisines paslaugas, konsultacijoms skyrė 2 valandas, procesinių dokumentų rengimui – 6 val. Iš viso advokatė teisinėms paslaugoms teikti skyrė 8 val.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 13 Eur (Taisyklių 2 punktas). Todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 127,10 Eur (8 val. x 13,00) + 23,10 Eur bylinėjimosi išlaidos (VĮ Registrų centras – 7,62 Eur, VĮ Regitra – 8,22 Eur ir vertimo išlaidos – 7,26 Eur).

Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 127,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 63,55 Eur.

Remiantis byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. birželio 17 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-3325 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 63,55 Eur, bei paprašė šias sumas sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė nurodė kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.

Tarnyba nustačiusi, kad atsakovė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. (12.31)FS-1126 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini).

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą gaunantis asmuo išlaidas turi apmokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu išlaidos neapmokamos, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad atsakovė iki 2020 m. lapkričio 16 d. nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovė iki šiol nėra apmokėjusi jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 63,55 Eur sumą – yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Tarnyba taip pat prašo priteisti valstybei 2,90 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2019 m. birželio 17 d. pranešimo ir 2020 m. balandžio 24 d. pranešimo siuntimo atsakovei išlaidos. Tarnyba šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės „SAMUS“ sąskaitas faktūras serija SAM Nr. 0054974 ir Nr. 0066761.

Pažymėtina, kad atsakovės atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 50 procentų civilinėje byloje valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 procentų šių išlaidų turės padengti pati atsakovė. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 50 procentų privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 63,55 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovės nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,90 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovei siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovės O. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 63,55 Eur (šešiasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt penkis centus) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 2,90 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš atsakovės O. Ž. atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė