- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 2-2542-907/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01613-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- V. Z.
- Atsakovas
- E. U.
rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovės V. Z. ieškiniu atsakovui E. U., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016-02-22 ieškovė V. Z. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. U., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui – pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnyje įtvirtinta viena iš teritorinio teismingumo rūšių – alternatyvusis teismingumas, kurio taisyklės numato galimybę nagrinėti bylą dviejuose ar daugiau tos pačios grandies bendrosios kompetencijos teismų bei suteikia galimybę ieškovui rinktis teismą, kuriam jis ketina patikėti savo pažeistų subjektinių teisių gynimą. Šiuo atveju ieškovui taikomos tam tikros lengvatos, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Alternatyvųjį teritorinį teismingumą lemia ieškinio dalykas, kuris nagrinėjamu atveju yra reikalavimas nutraukti santuoką bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tarp jų – išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymą ir t.t. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ir dėl tėvystės nustatymo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausiai gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (Civilinio kodekso 2.16 str. 1, 2 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinį atsakovui E. U. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo pareiškė Šiaulių apylinkės teismui, ieškinyje savo gyvenamąją vietą nurodydama Jungtinėje Karalystėje, paskutinę žinomą gyvenamąją vietą nurodydama – Šiaulių rajone. Duomenų apie nekilnojamąjį turtą ji nepateikė. Iš ieškinio matyti, jog nuo 2011-06-13 ji su nepilnamečiais vaikais gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, nuo tada jos gyvenamoji vieta nėra net deklaruota Šiaulių rajone. Ją atstovauja advokatė, kurios kontora randasi Kaune. Atsakovo gyvenamoji vieta – Kėdainių rajone. Ieškovė ieškinyje nenurodo, kodėl nusprendė su ieškiniu kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą, ir to nepagrindžia. Ieškinyje nurodoma taip pat institucija, teikianti byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris, priėmus ieškinį, net neturėtų jokių galimybių aplankyti ir įvertinti šeimos moralines – buitines gyvenimo sąlygas ieškovės ieškinyje nurodytais adresais, nes atsakovo gyvenamoji vieta nurodoma Kėdainių rajone, o ieškovė su nepilnamečiu vaiku nuo 2011-06-13 yra išvykusi į Jungtinę Karalystę, apie savo išvykimą į užsienį yra deklaravusi įstatymo nustatyta tvarka, t. y., išviešinusi šią informaciją, ieškinyje nurodė, jog grįžti į Šiaulius neketina, Jungtinėje Karalystėje nemažą laiko tarpą yra jos gyvenamoji ir darbo vietos, t. y. su minėta valstybe ji yra labiausiai susijusi, laikydama tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai ilgiausią laiką gyvena Jungtinėje Karalystėje, savo išvykimą į užsienį yra deklaravusi, tai pripažino ir nurodydama ieškinyje, pripažintina, kad ieškovė nepagrįstai pasinaudojo jai įstatymo suteikta teise ginti savo teises jos pasirinktame teisme. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškinys yra neteismingas Šiaulių apylinkės teismui, jį atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.), ieškinys su priedais grąžintinas ieškovei. Ieškovei siūlytina kreiptis į Kėdainių rajono apylinkės teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui E. U., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, jį su priedais grąžinti ieškovei.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.