Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2568-891/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-02
Bylos Nr.
1-2568-891/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25203-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2568-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25203-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.3, 1.2.14.10.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas: 1) 2013-03-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio bauda; 2) 2014-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 12 MGL dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje;

P. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas 2001-2002 metais, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. ir P. J., veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą automobilį, laikotarpiu nuo 2016-05-28 21 val. iki 2016-05-28 23 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Iešmininkų g. 7, Vilniuje, E. V. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu atsidarius automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles, įsėdo į vairuotojo vietą, o P. J. įsėdo į priekinę keleivio vietą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu būdu E. V. užvedus automobilio variklį, abu šiuo automobiliu išvažiavo, tokiu būdu pagrobė N. K. priklausantį 500 € vertės automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame buvusiais daiktais: šalmu – 15 € vertės, darbo drabužiais – 50 € vertės, automagnetola – 10 € vertės, tuo padarydami N. K. 575 € turtinę žalą.

Taip pat, E. V., laikotarpiu nuo 2016-05-28 21 val. iki 2016-05-28 23 val., prie miškelio, esančio Kuršių g. 16, Vilniuje, žiebtuvėliu tyčia padegė pagrobto automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynę, nuo ko automobilis su jame buvusiais daiktais visiškai sudegė ir tokių visuotinai pavojingu būdu sunaikino N. K. priklausantį 575 € turtą.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino pilnai bei nurodė, kad tą dieną išgėrinėjo su P. J. K. gatvėje. Dar atvažiavo I. G.. Po to jiems pritrūko alkoholio ir jie nusprendė eiti į naktinę parduotuvę kolonėlėje. I. juos pavežė iki Iešmininkų gatvės, berods 20 namo. P. J. atsiliko, o jis pamatė, kad automobilio „Passat“ durelės atidarytos, rakteliai buvo viduje, todėl įsėdo į automobilį, užkūrė ir nusprendė juo važiuoti į parduotuvę per mišką. P. J. atsisėdo į automobilį ir jie važiavo link parduotuvės, bet sulūžo mašina, todėl ir nenuvažiavo. Jis išsigando, kad bus rasti jo pėdsakai, todėl ir padegė automobilį. Jis mano, kad P. J. suprato, jog automobilis ne jo. Jei nebūtų automobilis sugedęs, būtų nuvažiavę į parduotuvę ir atgal. Žalą jie atlygino kartu su P. J., nukentėjusysis jiems pretenzijų neturi. Jie per du mėnesius sumokėjo apie 575 €, atsiprašė. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Kaltinamasis P. J. teismo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino pilnai, nurodė, kad jie išgėrinėjo Burbiškėse ir jiems pritrūko alkoholio, I. pasiūlė šiek tiek pavėžėti, bet ne iki parduotuvės. Jis pamatė, kad jo draugas įsėdo į automobilį, kuris priklausė jo pažįstamo A. tėvui N. K.. Jis – kaltinamasis, taip pat įsėdo, neklausė iš kur raktai, galvojo, kad galbūt A. jam davė. Visų detalių dabar nepamena, bet nesiginčija su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pripažįsta, kad kartu su E. V. pavogė automobilį, po to atlygino žalą. Jie važiavo į parduotuvę, bet kažkas nutiko su automobiliu ir jis miške sugedo. O kaip įvyko padegimas – nepamena, bet žino, kad išėjus iš miško, juos paėmė I. ir nuvežė namo. Jis nematė, kas padegė. Jis suprato, kad įsėdo į svetimą automobilį, E. V. nesakė, kad tai jo automobilis. Jie važiavo miškeliu, nes nenorėjo, kad juos pastebėtų policija. Kažkur važiuodami atsitrenkė, tada važiavo toliau, bet sugedo automobilis. Jis nenorėjo, kad juos pastebėtų pareigūnai, nes buvo išgėrę ir važiavo svetimu automobiliu. Jis neigiamai vertina šį savo poelgį.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiojo N. K. parodymais, liudytojų M. G. ir I. G. parodymais, apžiūros protokolais, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis N. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis naudojasi tėvo vardu registruotu automobiliu VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šio automobilio yra tik vienas rakas ir jei automobiliu nesinaudojama, raktas yra laikomas namuose. 2016-05-27 šiuo automobiliu jis buvo išvykęs, o apie 18 val. automobilį pastatė Iešmininkų g. 7, Vilniuje. Automobilį užrakino, signalizacijos nėra. Automobilio raktelius atidavė tą patį vakarą tėvui. Kai automobilį pastatė ir užrakino kartu buvo tėvas, tad tikrai automobilis buvo užrakintas. 2016-05-29 apie 10 val. paskambino tėvas ir paklausė ar neėmė automobilio, nes jo paliktoje vietoje nėra. Atsakė, kad ne ir tuomet tėvas iškvietė policijos pareigūnus, parašė pareiškimą apie automobilio pagrobimą. Automobilis buvo surastas kitą dieną, kas jį pavogė nežino (1 t., b. l. 54, 55 ).

Liudytojas M. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016-05-29 apie 00.10 val. būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo važinėjančio automobilio triukšmą. Suprato, kad kažkas chuliganiškai važinėja automobiliu, bet kas nematė. 2016-05-29 apie 10 val., važiuodamas Kuršių g., netoli 16 namo, Vilniuje, pamatė šalia kelio gulintį automobilio durelių veidrodėlį ir durų apdailos detalę, kuriuos pastatė prie stulpo. Vėliau, važiuodamas ta pačia gatve, neprivažiavus 15 namo, pamatė ant kelio stovintį apdegusį automobilį VW, automobilis dar smilko. Kieno tai buvo automobilis, jis pasakyti negali (1 t., b. l. 58).

Liudytojas I. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-05-28 važinėjo automobiliu AUDI A4. Vakare, apie 19 val., prie garažų angarų Iešmininkų g. 21, Vilniuje, sutiko pažįstamą E. V. ir iš matymo pažįstamą P. J.. Susitikę nuvažiavo prie statybinių medžiagų parduotuvės, Kuršių g. 1, Vilniuje, ten begeriant E. ir P. nusprendė eiti prie geležinkelio, Iešmininkų g. 21. Jis pasisiūlė juos pavežti, todėl kartu nuvažiavo ir apie 22 val. E. ir P. išlipo prie Iešmininkų g. 21, o jis grįžo prie statybinių medžiagų parduotuvės. Po kokių 5 minučių pamatė kaip pro jį pravažiuoja draugo A. K. tėvo automobilis VW PASSAT, tamsios spalvos, jį atpažino, nes anksčiau minėtu automobiliu draugas jį veždavo į darbą. Pavel ir Edvard pravažiavo pro statybinių medžiagų parduotuvę, pakilo į kalniuką, o po to tiesiai į mišką. Nusėdus dulkėms jis važiavo iš paskos. Sustojo neprivažiavęs miško ir laukė, kol po 10 minučių iš miško pėsčiomis parėjo E. su P.. Juos pavežė iki Burbiškių ir ten išleido. Vaikinai apie automobilį nieko nepasakojo. Kur jie automobilį paliko ir ką su juo padarė – nežino, juos išleidęs grįžo namo (1 t., b. l. 82, 83).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta prie Iešmininkų g. 7, Vilniuje, kurią nukentėjusysis N. K. nurodė kaip vietą, iš kur buvo pavogtas jo automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t. b.l. 11-13).

Vilniaus AVPK įvykių automatinės registracijos duomenimis nustatyta, kad 2016-05-29 Kuršių g. Vilniuje, prie miško, važiuojamoje kelio dalyje, aptiktas visiškai sudegintas automobilis VW Passat (1 t., b. l. 14).

Apžiūros protokole užfiksuota vieta Kuršių g., Vilniuje, kur aptiktas sudegęs automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Protokole taip pat užfiksuota, kad visas automobilio vidus yra sudegs, valstybiniai numeriai guli ant grindų, jų dažai išdegę. Nuo automobilio rūksta dūmai, šalia sudegusi žolė, kuri toliau dega (smilksta) į miško pusę. Automobilis stovi Kuršių g., apie 100 m. nuo 15 namo, vidury kelio, aplinkui miškas. Pavažiavus apie 850 m., ties Kuršių g. 16 namu, stovi elektros stulpas, prie kurio yra atversta automobilių durelių apdailos detalė ir automobilio šoninio veidrodėlio korpusas bei stikliukas (1 t., b. l. 15-19).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. V. parodė vietą prie Iešmininkų g. 7, Vilniuje, iš kurios pavogė svetimą automobilį ir vietą Kuršių g., Vilniuje, kur jis automobilį padegė (1 t., b. l. 96, 98).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis P. J. parodė vietą prie Iešmininkų g. 7, Vilniuje, iš kurios pavogė svetimą automobilį ir vietą Kuršių g. Vilniuje, kur automobilis buvo padegtas (1 t., b. l. 154-157).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. ir P. J. kaltė dėl N. K. automobilio vagystės pilnai įrodyta aptartais įrodymais ir jų veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jie pagrobė automobilį. Vagystė buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kadangi tiek E. V., tiek ir P. J. kartu realizavo bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius – abu įsibrovė į automobilį, t. y. į jį įsėdo neturėdami leidimo, o E. V. automobilį užvedus, kartu automobiliu išvažiavo, kas rodo, kad abu norėjo šį automobilį pagrobti. Abu bendrininkai suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą.

Teismas taip pat daro išvadą, kad kaltinamojo E. V. kaltė dėl N. K. turto – automobilio, sugadinimo visuotinai pavojingu būdu pilnai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, kadangi automobilį jis padegė miškelyje, dėl ko buvo realus pavojus kilti gaisrui, nes miško link smilko nuo degančio automobilio užsidegusi žolė.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vieną nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su P. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas du kartus: kartą už automobilio vagystę ir kartą už chuliganizmą, teistumas neišnykęs), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaip matyti iš kaltinamojo teistumų, jis išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas nuosavybei. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikaltimus paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas, dirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas skirtinos bausmė, kurių dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmių dydžio vidurkiams.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi, žalą atlygino, dirba, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam E. V. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtinas, paskiriant teismo įpareigojimus.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog jis prisipažino, jog padarė nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo O. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje su E. V. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką (tik įlipo į automobilį ir kartu važiavo su E. V.), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, jog nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, dirba. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina bausmė, kurios dydis artimesnis laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui, įpareigojant P. J. neatlygintinai išdirbti atitinkamą valandų skaičių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, taip pat įsidarbinti arba tęsti darbą.

Kaltinamieji visiškai pripažino savo kaltę, byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jų atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtosios bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas E. V. ir P. J. laikino sulaikymo laikas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje bei jam paskirti:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti E. V. subendrintą bausmę – 2 metus 6 šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. V. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti E. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-07 iki 2016-06-08 (dvi dienas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

P. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. J. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu įpareigoti P. J. per 5 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti P. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-06-14 iki 2016-06-15 (viena diena). Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, P. J. iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas sudegusio automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), detales (durelių apdailos dalis, veidrodėlio korpusas ir stikliukas) saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyryje, Buivydiškių g. 20, Vilniuje (1 t., b. l. 22-27), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikras:teisėjas Arūnas Budrys