- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-04-02
- Bylos Nr.
- e1-653-1205/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05510-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-11-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2015-05-13 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 10 MGL (380 Eur) dydžio baudą; 2016-03-01 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta 10 MGL (380 eurų) bauda pakeista į 60 nemokamų viešųjų darbų visuomenės labui ir paskirta galutinė 5 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, sūnui: 2024 m. vasario 11 d., apie 20:50 val., namuose, (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suėmęs rankomis sūnui S. K. už kaklo jį suspaudė bei 2 kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą ir padarė žaizdą dešinio skruosto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su sūnumi S. K. ir žmona B. K.. 2024 m. vasario 11 d. kartu su žmona B. atsigėrė po 1 litrą alaus, o apie 20 val. jo žmona nutarė eiti miegoti, o jis jai pasakė, jog dar žiūrės filmą, todėl miegoti nėjo. Tada žmona nuėjo į kambarį, kur buvo jų sūnus S. K.. Už kokio pusvalandžio išgirdo, jog jo sūnus kalbasi su žmona, tuomet pas juos į kambarį nuėjo ir jis. Kai jis atėjo į kambarį jo sūnus sėdėjo ant fotelio ir žiūrėjo televizorių, žmona sėdėjo ant lovos. Jis paprašė sūnaus S. eiti į savo kambarį ir suėmė jam už „kalnieriaus“ ir truputį timptelėjo, tada jo sūnus atsistojo nuo fotelio ir sakydamas „va dabar tau bus“, sugniaužė kumščius. Tada jis pagalvojo, jog sūnus jam trenks ir stengdamasis išvengti smūgio jis priartėjo prie S., jog tarp jų būtų kuo mažesnis atstumas, jog jis jam netrenktų. Kai jis priartėjo prie S., griuvo ant sofos, o sūnus griuvo ant jo ir jie gulėdami ant sofos susigrūmė. Prisipažįsta, kad grumtynių metu jis jam galėjo suduoti 2 kartus kumščiu į veido sritį. Nepamena, ar jam sūnus pataikė ar ne. Ant kairiojo žando yra mažas nubrozdinimas, tačiau nepamena, kad sūnus būtų jam trenkęs. Jiems su sūnumi besigrumiant, jam pavyko iš po sūnaus išlįsti, jie apsivertė ir jis atsidūrė ant sūnaus, tada jis čiupo sūnų S. už gerklės ir šiek tiek paspaudė, norėdamas jog jis nurimtų. Prisipažįsta, kad grumtynių metu jis jam galėjo pataikyti 2 kartus kumščiu į veido sritį. Kai jis sučiupo sūnui S. už gerklės, tada jis nurimo, o jis nuo jo pabėgo ir nuėjo į savo kambarį. Prisipažįsta, kad galėjo sūnui suduoti, nes jis gynėsi ir bandė nuo sūnaus išsilaisvinti, tačiau pripažįsta, kad kai jau buvo ant viršaus ir sūnus liko po juo, jis čiupo jam už gerklės ir ją paspaudė, norėdamas, jog jis nurimtų ir jam nepasiektų suduoti. Visą įvykį matė jo žmona B., nes kai viskas vyko ji buvo tame pačiame kambaryje ir tempdama jį už megztinio, bandė jį ištraukti iš po sūnaus (el. b. l. 140-143, 154-157, 168-171).
Motyvuojamoji dalis
3. Be V. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
3.1. liudytoju apklausto S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis nurodė, kad jis gyvena kartu su tėvais, t. y. B. K. ir V. K.. 2024 m. vasario 11 d., apie 20 val. jis sėdėjo mamos miegamajame ant fotelio ir gurkšnodamas alų žiūrėjo televizorių, mama taip pat buvo kambaryje. Ji prieš tai su tėčiu gėrė alkoholį, o po to mama atėjo į tą patį kambarį, kur buvo jis, tačiau nuėjo ir atsigulė į lovą. Neužilgo į kambarį atėjo ir tėtis V. K., kuris jam ėmė sakyti „eik į savo kambarį ir ten sėdėk“, o jis nekreipė į jo žodžius dėmesio. Tada staiga tėtis priėjo prie fotelio ir čiupo jam už kaklo (savo kaire ranka per alkūnę), tik čiupęs ranka per alkūnę jam už kaklo, jis jį pavertė (paguldė) ant fotelio ir dešinės rankos kumščiu du kartus jam trenkė į veido sritį, t. y. į dešinę akį (liko mėlynė) ir į nosį (nosies nesužalojo). Kai tėtis jį sugriebė už kaklo jis pajuto fizinį skausmą, kurį įvertintų 2 balais, jam dabar dar šiek tiek skauda kaklą. Kai tėtis jam trenkė į akį ir į nosį, jis pajuto fizinį skausmą, kurį įvertintų taip pat 2 balais. Jis visaip bandė nuo tėvo išsilaisvinti, pavyko tik tada, kai išsinėrė iš vilkimo megztinio. Nerdamasis iš megztinio jis suklupo ant lovos, o jis pamatęs, jog jis visas kruvinas nuo jo atsitraukė ir išėjo iš kambario. Jie su tėčiu ant lovos nesirito, jis tėčiui jokių smūgių nesudavė, jam tikrai negrasino, viskas vyko ant fotelio, jis jam nei žodžio nepasakė, tėtis visada pyksta, kai jis pas mamą kambaryje žiūri televizorių, dažnai tarp jo ir tėvo kyla žodiniai konfliktai. Kai tėtis išėjo iš kambario jis pasiėmęs telefoną paskambino policijai. Šio įvykio metu mama buvo tame pačiame kambaryje, jam po įvykio ji pasakojo, kad dar bandė tėvą nuo jo atitraukti. Civilinio ieškinio byloje nereiškia nei dabar, nereikš jo ir ateityje, jam jokia žala nepadaryta. Pas med. ekspertus nevyks ir vykti atsisako, nes jį apžiūrėjo atvykę Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) medikai. Jie abu su tėčiu buvo neblaivūs, tačiau viską jis labai gerai atsimena. Atleidžia savo tėvui ir jam jokių pretenzijų neturi (el. b. l. 46-49, 62-65);
3.2. liudytoja apklaustos B. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji nurodė, kad jai jos teisės yra išaiškintos, jas suprato ir atsisako duoti parodymus prieš savo vyrą V. K.. Su V. yra vedę apie 45 metus, turi tris pilnamečius vaikus. Kadangi ji nenori kištis į vyro ir sūnaus S. tarpusavio santykius, ji atsisako duoti parodymus ir atsakinėti į užduodamus klausimu. Daugiau apie šį įvykį ji nieko kalbėti nenori (el. b. l. 68-70);
3.3. 2024 m. vasario 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (vienkiemis) gyvenamo namo miegamasis kambarys. Patekę į gyvenamo namo kiemą, matosi medinės durys. Per jas patenkama į namo lauko koridorių, po dešine matosi medinės duris, pro kurias patenkama į koridorių, po dešine matosi medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį, kur ir yra įvykio vieta. Už nugaros dešiniau matosi spintelė su veidrodžiu ir įvairūs namų apyvokos daiktai, kairiau koklinis pečius. Po dešine puse matosi spintelė su augalais, langai su užuolaidom, sofa, mikrobangų krosnelė ir kiti namų apyvokos daiktai. Priešais tiesiai matosi staliukas, televizorius, langas su užuolaidom, sofa, prie jos ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo, taip pat matosi plastikiniai alaus buteliai ir įvairūs namų apyvokos daiktai. Po kaire puse matosi medinė sekcija ir kiti daiktai. Kambario viduryje matosi du foteliai, stalas, kilimas ir įvairūs daiktai. Įvykio vieta fotografuota, filmuota body kamera. Iš įvykio vietos nieko nepaimta (el. b. l. 36-38);
3.4. 2024 m. vasario 12 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint S. K. drabužiais neuždengtas kūno vietas, po dešine akimi matosi patinimas ir įdrėskimas, matosi patinusi nosis, ant veido matosi kraujo dėmės, kitų sužalojimų nėra (el. b. l. 71-72);
3.5. specialisto išvada Nr. G 214/2024(04), iš kurios matyti, kad S. K. nustatyta žaizda dešinio skruosto srityje. S. K. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 90-92);
3.6. 2024 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas BPC skambučio įrašas (ID 92258483817, skambučio pradžia 2024 m. vasario 11 d., 20:56:23 val., trukmė 1 min. 08 s.). Atsiliepus skambučio operatorei pasigirsta vyro balsas, kuris sako „(duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija, policijos prašyčiau“. Skambučio operatorė paklausia „koks rajonas?“. Vyras atsako „sumušė mane, (duomenys neskelbtini) rajonas“. Girdisi, jog operatorė tikslinasi adresą, vyras patikslina, jog adresas yra (duomenys neskelbtini). Operatorė paklausia „kas jus sumušė?“, vyras atsako „nežinau, parėjau iš po darbo, va sumušė“, „namuose, tėvas sumušė“. Vyras nurodo, kad nepilnamečių vaikų namuose nėra, kad GMP nereikia ir prisistato S. K. vardu. Skambučio operatorė nurodo laukti policijos (el. b. l. 93-95);
3.7. 2024 m. vasario 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimi body kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024 m. vasario 11 d., laikotarpiu nuo 21:32 val. iki 22:10 val. Į įvykį reagavę (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus policijos pareigūnai – vyr. patrulis S. R. ir vyr. patrulis E. S.. Matosi, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai kieme bendrauja su pranešėju S. K.. Girdisi, jog S. K. nurodo, kad jam sėdint ir žiūrint televizorių, iš užnugario atėjo tėvas ir ėmė jį smaugti ir sudaužė. Policijos pareigūnai kartu su pranešėju nueina į namo vidų, kur pasigirsta moters (B. K.) balsas, kuri vis kartoja „aš gyniau“, moteris nurodo, kad sūnus su vyru susipyko dėl to, kad sūnus žiūrėjo televizorių, o ji sūnų gynė. Matosi, jog policijos pareigūnas alkotesteriu S. K. nustato 3,35 prom. neblaivumą, S. mamai B. nustatyti neblaivumo nepavyksta, nes moteris niekaip neįpučia į alkotesterį. Girdisi, jog policijos pareigūnas paprašo S. K. papasakoti, kaip viskas buvo, girdisi, jog S. K. nurodo, jog tuo metu, kai tėvas atėjo, jis sėdėjo ant fotelio. S. K. policijos pareigūnui pasakoja „atėjo, pradėjo smaugt, kad aš žiūriu pas mamą kambarį televizorių“, nurodė, kad tėtis jam nieko nesakė. Taip pat nurodo, kad kai smaugė neskaudėjo, kad dabar visą sprandą skauda, jog mama bandė ginti. S. K. taip pat nurodo, kad tėvas jam sudavė iš kumščio į akį ir į nosį, iš viso sudavė 2 kartus. Kai tėvas smaugė ir kai du kartus trenkė jam kumščiu į veidą, patirtą skausmą įvertina 10 balų iš 10. Policijos pareigūnas nusifotografuoja nukentėjusįjį S. K. ir įvykio vietą, į įvykio vietą iškviečia GMP medikus. Policijos pareigūnas nueina į kitą kambarį, kuriame randa įtariamąjį V. K.. Girdisi, jog V. K. pripažįsta, kad smaugė savo sūnų ir, kad du kartus sūnui sudavė į šonkaulius, sako, kad galėjo suduoti į veidą. Policijos pareigūnas alkotesteriu V. K. nustato 1,05 prom. neblaivumą, nurodo V. K. rengtis, nes bus sulaikomas. Policijos pareigūnai įtariamąjį nusiveda prie tarnybinio automobilio, kur jį apžiūri ir patalpina (el. b. l. 96-98).
Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.
4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. V. K. prisipažinimas, nukentėjusiojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, objektų apžiūros protokolas, aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui sūnui, t. y. miegamajame kambaryje, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia suėmęs rankomis sūnui S. K. už kaklo jį suspaudė, bei 2 kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam S. K. fizinį skausmą ir padarė žaizdą dešinio skruosto srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. K. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja (el. b. l. 188-189); civilinis ieškinys nepareikštas.
6. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam V. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti laisvės apribojimo bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
7. Kaltinamasis V. K. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (el. b. l. 188-189).
8. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
9. Skiriant bausmę V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad V. K. teistas (el. b. l. 109-111), administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 112-113), yra pensininkas (el. b. l. 118-119).
10. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 47 straipsnis). Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.
11. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-02-11 21:50 val. iki 2024-02-13 09:35 val., tai yra 2 paros, kuri prilygintina 4 laisvės apribojimo paroms (el. b. l. 122-126, 144-146).
12. BK 67 straipsnio 1 dalies ir 3 punkte nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
13. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. padarė smurtinį nusikaltimą prieš artimą savo šeimos narį, t. y. sūnų, teismas sprendžia, kad jam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).
14. Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 175-178) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (el. b. l. 172-174) – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-02-11 21:50 val. iki 2024-02-13 09:35 val., tai yra 2 (dvi) paras, kurias prilyginti 4 (keturioms) laisvės apribojimo paroms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią įpareigoti atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.