- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- AN2-88-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00581-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Pažeidėjas
- B. K.
- Advokatai
- Vigintas Strička
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo B. K. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta administracine nuobauda – įspėjimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Bylos esmė
B. K. nubausta už tai, kad panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai nepilnamečio vaiko D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), interesams bei nevykdė savo teisių ir pareigų, tai yra 2017 m. spalio 27 d. iš anksto būdama įspėta SMS žinutėmis apie D. K. senolės E. P. ketinimą pasinaudoti teise bendrauti su atskirai gyvenančia vaikaite pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartį civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 28 d. 11 val., dalyvaujant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, (duomenys neskelbtini) mieste, neperdavė mažametės D. K., gimusios (duomenys neskelbtini), jos senolei E. P.. Šiais savo veiksmais B. K. nevykdė 2017 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutarties, neteisėtai sutrukdė vaikui D. K. pasinaudoti savo teise matytis ir bendrauti su atskirai gyvenančia artimąja giminaite, jos senole E. P.. Tuo pačiu B. K. veikė priešingai vaiko D. K. interesams ir nevykdė savo teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnis ir 3.159 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis, 24 straipsnis), taip pat neužtikrino D. K. teisių įgyvendinimo (CK 3.161 straipsnis, 3.163 straipsnis, Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Nesutikdama su nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. prašo objektyviai ištirti bylą ir iš naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus, nes, apeliantės nuomone, teisėja, nagrinėjusi bylą, pažeidė jos, kaip proceso dalyvės, teises. Skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeista teisėjo etika, nes iš salės buvo pašalinti liudytojai K. R. ir L. V., o po to 2018 m. kovo 16 d. buvo priimtas sprendimas uždarame teismo posėdyje nagrinėti bylą ir apie tai nebuvo pranešta nei jos atstovui advokatui Vigintui Stričkai, nei liudytojams. Nurodo, kad uždaras posėdis buvo rengiamas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir VTAS) vyr. specialisto L. G. prašymu. Pažymi, kad ji siekė, jog posėdyje būtų išklausyti jos pakvieti liudytojai, tačiau nutarus rengti uždarą posėdį, jie nebuvo išklausyti, bet teismas išklausė VTAS atstovę D. D., kuri, pasak apeliantės, nieko nežino apie 2017 m. spalio 28 d. įvykio aplinkybes, nes nebuvo atvykusi į jos namus, nebuvo vaiko perdavimo metu bei pasimatymuose su E. P.. Pažymi, kad ji apie 2017 m. spalio 19 d. įvykį pasimatymo metu informavo VTAS ir pateikė įrodymus, epikrizę. Prašo teismo išsiaiškinti siųstų SMS žinučių turinį, kurį, pasak apeliantės, duodama parodymus iškreipė L. G.. Nurodo, kad teismo posėdžio metu pateikė medicininius išrašus, kurie patvirtina dukters D. K. sužalojimus po pasimatymų su E. P., tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nelaikė svarbia priežastimi. Apeliantė neigia savo kaltę ir tvirtina, jog jokio pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad VTAS darbuotojai nėra sureagavę nei į vieną jos pareiškimą dėl dukters sužalojimo pasimatymų su senole metu, visada teisina E. P.. Teigia, kad 2017 m. spalio 28 d. pas ją buvo atvykęs L. G. ir E. P., tačiau D. D. nebuvo, todėl ji teisme liudyti negalėjo. Pasak apeliantės, E. P. nuolatos vežasi jos dukrą į vaikų žaidimų kambarius, todėl ji, bijodama, kad jos dukra nesusižeistų, nevežė jos į pasimatymą su senele. Be to, nurodo ir tai, jog ir gydytojai patarė dukrai vengti fizinio krūvio. Pažymi, kad tikslo veikti priešingai vaiko interesams neturėjo, o saugojo dukters sveikatą. Nurodo, kad nagrinėjant bylą teismas nesiaiškino visų neįvykusio pasimatymo aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad ji stengėsi apsaugoti vaiką. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. apeliacinį skundą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Institucijos) įgaliotas atstovas L. G. nurodo, kad nesutinka su pateiktu apeliaciniu skundu ir prašo priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus, vertino jų visetą ir priėmė nešališką bei pagrįstą sprendimą. Nurodo, kad 2017 m. spalio 28 d. atvykus skyriaus atstovui ir E. P. pasimatyti su D. K., niekas neatidarė durų ir su E. P. niekas nebendravo, todėl teisėja pagrįstai atmetė apeliantės prašymą apklausti liudytojus L. V. ir K. R., nes jie įvykyje tiesiogiai nedalyvavo ir jokių reikšmingų aplinkybių patvirtinti ar paneigti negalėjo. Dėl specialistės D. D. dalyvavimo procese Institucijos atstovas nurodė, kad ji jokių parodymų nedavė, o buvo pripažinta vaiko D. K. įstatymine atstove ir teisme vykdė vaiko atstovės funkcijas. Taip pat nurodo, kad teisėja iš anksto apie uždarą teismo posėdį paskelbti neturėjo galimybės, kadangi toks prašymas buvo pateiktas tik posėdžio pradžioje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliami pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. pripažinimo padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nesivadovavo surinktų įrodymų visuma, o vadovavosi tik Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo pateiktais įrodymais, neatsižvelgė į tai, jog ji, nevykdama teismo sprendimu nustatytos E. P. bendravimo tvarkos su anūke D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), siekė tik apsaugoti vaiko sveikatą. Be to, apeliantė skunde tvirtina ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl uždaro teismo posėdžio ir nepagrįstai liudytojais neapklausti L. V. ir K. R.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir savo išvadas dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog B. K. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju B. K. nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji nutarime nurodytu laiku ir vietoje pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6, 10, 24 straipsniuose numatytas nuostatas, nes nevykdė savo pareigų, tai yra 2017 m. spalio 27 d. būdama iš anksto įspėta SMS žinutėmis, nevykdė 2017 m. rugsėjo 19 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties ir sutrukdė vaikui D. K. pasinaudoti savo teise matytis ir bendrauti su atskirai gyvenančia artimąja giminaite, jos senole E. P., tai yra 2017 m. spalio 28 d. 11 val., dalyvaujant Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, neperdavė mažametės D. K. jos senolei E. P., tai yra tokias veiksmais ji netinkamai panaudojo savo kaip motinos valdžią (1-2 b. l.).Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažindamas B. K. padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrįstai rėmėsi byloje surinktais rašytiniais duomenimis: administracinio nusižengimo protokolu (1-2 b. l.), Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (8-10, 31-33 b. l.), E. P. prašymu (3 b. l.), SMS žinučių išklotinėmis (4-7 b. l.), Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto L. G. 2017 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu (11 b. l.), kita bylos medžiaga. Ir nors B. K. pirmosios instancijos teisme neigė savo kaltę tvirtindama, kad ji neturėjo tyčios neleisti dukrai bendrauti su E. P., o tik siekė saugoti vaiko sveikatą, todėl prieš numatytą močiutės pasimatymą su ja bendravo SMS pranešimais ir siūlė eiti į kino filmą, o ne į vaikų žaidimų kambarį, tai yra siūlė pasyvesnį bendravimą, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais ji nepagrindė (65-66 b. l.). Taip pat teismui nebuvo pateikti neginčijami įrodymai, jog močiutės E. P. bendravimas su anūke D. K. kenkia vaiko interesams, tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Iš pridėto susirašinėjimo SMS žinutėmis tarp B. K. ir E. P. matyti, jog nubaustoji vienareikšmiškai nurodo, kad dukros į pasimatymą su močiute nepristatys dėl galimos dukros nepriežiūros susitikimų su močiute metu (4-7 b. l.), tuo tarpu Vaiko teisių apsaugos specialistas L. G. apylinkės teisme nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog D. K. gavo traumą 2017 m. spalio 14 d. susitikimo su močiute metu (66 b. l.). Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad B. K. buvo informuota, jog planuojamame 2017 m. spalio 28 d. D. K. susitikime su E. P. dalyvaus ir VTAS specialistas, tačiau ir šios aplinkybės B. K. nuomonės dėl dukros pasimatymo su močiute taip pat nepakeitė. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje vaikų teises, įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje suformuluotas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Šiame straipsnyje taip pat detalizuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagarbos šeimos gyvenimui. Visos išvardytos vaiko teisės gali būti ribojamos tik tada, jeigu kenkia paties vaiko interesams. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su kitais giminaičiais. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 24 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog vaikui turi būti sudarytos sąlygos bendrauti su močiute, nes tai atitinka vaiko interesus, svarbu vaiko raidai, byloje pateikta informacija patvirtina, kad šie susitikimai D. K. sukelia teigiamas emocijas (60-61 b. l.). Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu galiojo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatyta laikina E. P. bendravimo su anūke D. K. tvarka, kuri atitiko ir mažametės interesus, B. K. šios tvarkos privalėjo laikytis. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nubaustoji pažeidė mažametės D. K. teisę bendrauti su artimu giminaičiu – močiute E. P., tai yra panaudojo savo kaip motinos valdžią priešingai vaiko interesams, todėl pagristai buvo pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog nepagrįstai teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo uždarame teismo posėdyje ir neišklausė prašomų apklausti liudytojais L. V. ir K. R.. Pažymėtina, kad įstatymų normos leidžia teismui motyvuotu sprendimu skirti uždarą teismo posėdį žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti. Uždarame teismo posėdyje byla nagrinėjama laikantis visų proceso taisyklių, o teismo sprendimo rezoliucinė dalis paskelbiama viešai, išskyrus bylas dėl įvaikinimo ir bylas dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, kadangi duomenys apie nustatytą E. P. bendravimo tvarką su anūke D. K., administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. santykiai su dukros artimais giminaičiais yra šeimyninio (privataus) gyvenimo sritis, kurios slaptumas turi būti užtikrintas, todėl buvo pagrindas bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje. Dėl teismo posėdyje liudytojais neapklaustų L. V. ir K. R. sutiktina su Institucijos atstovo teiginiais, kad, sprendžiant klausimą dėl šių asmenų apklausos būtinumo, buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad jie nagrinėjamo įvykio nematė, juolab, kad ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. teismui nenurodė, kokias reikšmingas aplinkybes bylos išsprendimui gali nurodyti šie asmenys, o faktas, kad 2018 m. spalio 28 d. E. P. buvo sutrukdyta bendrauti su anūke D. K., nebuvo paneigtas. Taigi, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. K. prašo administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti, jos kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas tenkinti jos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais. Todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimas paliktinas nepakeistu ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. apeliacinis skundas netenkintinas kaip nepagrįstas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.