Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo nuteistajam M. O., asmenis kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. M. O. nuteistas Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu: už bandymą nužudyti pagal 1981 m. Baudžiamųjų pasikėsinimų įstatymo 1(1) straipsnį; už tyčinį sužalojimą, pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 18 straipsnį; už šaunamojo ginklo turėjimą, ketinant sukelti gyvybei pavojų pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 ir 1(1) straipsnį; šaudmenų turėjimą, ketinant sukelti pavojų gyvybei pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 ir 1(1) straipsnį, laisvės atėmimu 33 metams. Prailginta bausmė 28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai. Už pirmą ir antrą veikas paskirta 28 metai laisvės atėmimo ir 5 prailginto lygtinio paleidimo metai, iš viso 33 metai laisvės atėmimo, už trečią veiką – 7 metai laisvės atėmimo, už ketvirtą veiką – 7 metai laisvės atėmimo, vykdant jas lygiagrečiai. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas tenkinamas.

4. Pagal 1983 m. Europos Konvenciją „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ (toliau – Konvencija), kuri ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885, ir jos 1997 m. papildomą protokolą, M. O. buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės likusiai bausmės daliai atlikti Lietuvos Respublikoje. M. O. perimtas iš Jungtinės Karalystės ir 2025 m. lapkričio 24 d. pristatytas į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. Bausmės vykdymo pradžia: 2019 m. vasario 23 d. (skaičiuojant nuo sulaikymo). Bausmės vykdymo pabaiga: 2052 m. vasario 23 d. (nurodyta tiksli bausmės pabaiga).

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Aptariamo straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas. Atitinkamai, straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.

6. Užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.

7. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.

8. Minėta, kad Nagrinėjamu atveju M. O. nuteistas Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu: už bandymą nužudyti pagal 1981 m. Baudžiamųjų pasikėsinimų įstatymo 1(1) straipsnį; už tyčinį sužalojimą, pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį įstatymo 18 straipsnį; už šaunamojo ginklo turėjimą, ketinant sukelti gyvybei pavojų pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 ir 1(1) straipsnį; šaudmenų turėjimą, ketinant sukelti pavojų gyvybei pagal 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 16 ir 1(1) straipsnį, laisvės atėmimu 33 metams. Prailginta bausmė 28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai.

8.1. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad paskirtos tokios bausmės, vykdant jas lygiagrečiai:

8.1.1. už pirmą ir antrą veikas paskirta 28 metai laisvės atėmimo ir 5 prailginto lygtinio paleidimo metai, iš viso 33 metai laisvės atėmimo;

8.1.2. už trečią veiką – 7 metai laisvės atėmimo;

8.1.3. už ketvirtą veiką – 7 metai laisvės atėmimo.

8.2. Teikimo bylos medžiagos esančiame 2025 m. liepos 16 d. Kalinių perdavimo komunikacijos skyrius rašte, iki M. O. perdavimo Lietuvai, pažymėta, kad Kalinys [M. O.] nuteistas 33 metų ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausme (susidedančia iš 28 metų laisvės atėmimo ir 5 metų pratęsto lygtinio atleidimo laikotarpio). JO bausmės pabaigos data apskaičiuota 2052 m. vasario 23 d., o sąlyginio paleidimo data – 2047 m. vasario 22 d. Kalinis [M. O.] turės teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo, kai atliks du trečdalius bausmės (lygtinio paleidimo data – 2037 m. spalio 23 d.). Aptariamu raštu patvirtinama, kad nuosprendis yra galutinis ir nėra jokių nebaigtų apeliacinio proceso ar kitų kaltinimų.

8.2.1. Pateiktų duomenų autentiškumas patvirtintas 2025 m. liepos 16 d. Kalėjimų ir probacijos tarnybos darbuotojos raštu.

8.3. Nustatyta ir tai, kad 2020 m. kovo 9 d. vidaus reikalų ministras nusprendė, kad visuomenės labui yra pateisinama M. O. deportacija.

9. Pateiktas Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. bylos, nagrinėjimo proceso, nuosprendžio santraukos; straipsnių reglamentavimas.

10. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju M. O. padarė nusikalstamas veikas, kurios atitinka:

10.1. pirmoji veika (kaltinimo 1 Punktas) - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas nužudyti kitą žmogų). Kvalifikuojančių požymių nenustatytas;

10.2. antroji veika (kaltinimo 2 Punktas) - BK 135 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad konkrečiu atveju tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Todėl atskirai ši jo veika nekvalifikuotina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (pvz., nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Tuo tarpu veika laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia, kai, darydamas pavojingą veiką, kaltininkas suvokia pavojingą jos pobūdį, numato, kokios rūšies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori konkrečiai vienoje BK straipsnio dispozicijoje apibrėžtų (konkrečių) padarinių. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2012, 2K-521/2013 ir kt.).

10.2.1. Nagrinėjamu atveju Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu nustatyta, kad M. O. siekė konkrečių padarinių – nušauti nukentėjusiąją, taigi veikė tiesiogine apibrėžta tyčia atimti pastarosios gyvybę [nužudyti].

10.2.2. Nuteistojo padarytas nusikaltimas yra tyčinis, smurtinis, labai sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis). Tiek pagal Jungtinės Karalystės, tiek pagal Lietuvos Respublikos įstatymus už nuteistojo M. O. pasikėsinimą nužudyti kitą žmogų yra numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė.

10.3. Trečioji ir ketvirtoji nusikalstamos veikos (kaltinimo 3 ir 4 Punktai), iš esmės atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Iš teikimo byloje esamo nuosprendžio, 4 punkte nurodoma M. O. pareikšto kaltinimo matyti, kad jis pažeidė 1968 m. Šaunamųjų ginklų įstatymo 1 (1) skyriuje nurodytus reikalavimus. Minėto įstatymo 1 (1) punkte numatyta, kad asmuo įvykdo nusikalstamą veika, jei laiko, nusiperka ar įgyja šaunamąjį ginklą, kuriam taikomas šis skirsnis, neturėdamas tuo metu galiojančios pažymos ar kitokiu būdu nei ta pažyma autorizuoja; arba jei laiko, nusiperka ar įgyja amuniciją, kuriai taikomas šis skirsnis neturėdamas tuo metu galiojančios pažymos ar kitokiu būdu nei ta pažyma autorizuoja. M. O. nuteistas už šaudmenų (modifikuotų) turėjimą, ketinant sukelti gyvybei pavojų. Dėl paties šaunamojo ginklo leidimo (ne)turėjimo byloje jokių duomenų nėra pateikta, tačiau pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Aptariamas straipsnis apima tiek šaunamojo ginklo, tiek šaudmenų neteisėtą disponavimą, konkrečiu atveju - realizavimą. Vadinasi, aptariamos nusikalstamos veikos - šaunamojo ginklo turėjimas ketinant sukelti gyvybei pavojų; šaudmenų turėjimas, ketinant sukelti gyvybei pavojų - atitinka Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

11. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų.

11.1. BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

12. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos tokios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas arba trumpalaikis laisvės atėmimas - areštas arba terminuotas laisvės atėmimas iki penkerių metų (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija (galioja nuo 2023 m. birželio 1 d.)).

13. Minėta, pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, bausmė negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Teismas pažymi, kad, sprendžiant tokį klausimą, nėra vertinamos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės ir nėra iš naujo individualizuojama kiekviena bausmė atskirai (nutarties 7 pastraipa).

14. Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu M. O. paskirtas laisvės atėmimo bausmes suderinamos su aptartu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamų bausmių reglamentavimu:

14.1. laisvės atėmimo 33 metams bausmė viršija BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalų dydį (nutarties 8.1.1. ir 11 pastraipos), todėl už šią nusikalstamą veiką skirtina maksimali aptariamo straipsnio numatyta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė;

14.2. laisvės atėmimo 7 metams bausmė viršija BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimalų dydį (nutarties 8.1.2. ir 8.1.3. bei 12 pastraipos), todėl už šią nusikalstamą veiką skirtina maksimali aptariamo straipsnio numatyta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, kaip už vieną nusikalstamą veiką (nutarties 10.3 pastraipa).

15. Minėta, kad Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu M. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra faktiškai subendrintos apėmimo būdu, nes už trečią veiką – 7 metų laisvės atėmimo ir už ketvirtą veiką – 7 metų laisvės atėmimo bausmė paskirtos vykdyti lygiagrečiai su 33 metams bausme už pirmąsias nusikalstamas veikas (nutarties 2 pastraipa). Todėl, paskirtos ir suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu minėtos bausmės atitinkamai suderinamos ir su BK 63 straipsnio 1, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto bei 7 dalies nuostatomis. Konkrečiu atveju, minimo BK 63 straipsnio 7 dalis nustato, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.

16. Minėta, kad Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, M. O. paskirtos bausmės faktiškai buvo subendrintos, paskiriant galutinę maksimalią už sunkiausias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, todėl konkrečiu atveju pastarajam skiriama griežčiausia, už pasikėsinimą nužudyti suderintoji 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka minėtą reglamentavimą (nutarties 15 pastraipa).

17. Į šia nutartimi paskirtos galutinės suderintos bausmė laiką įskaityti visą Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką bei kardomojo kalinimo laiką (BK 66 straipsnis) (Įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos Konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti.

M. O., asmenis kodas (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę 33 metų laisvės atėmimo bausmę (28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai), suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsnio 1 dalimi, nustatant 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

M. O., asmenis kodas (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės Birmingamo Karališkojo teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir galutinę 33 metų laisvės atėmimo bausmę (28 laisvės atėmimo metai + 5 lygtinio paleidimo metai), suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalimi, nustatant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Šia nutartimi šias suderintas M. O. bausmes suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu bei 7 dalimis, ir nustatyti M. O. galutinę suderintą 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 23 d.

Į M. O. šia nutartimi suderintą galutinį laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo, suėmimo laiką vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.