Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorui Zenui Leonavičiui, gynėjams Gintarui Platūkiui ir Vladui Incui, išteisintajai R. V. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2008 m. birželio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. V. S. ir R. S. pagal LR BK 182 str. 2d. išteisinti, nenustačius jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, o UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. S. kaltinama, o R. S. nutarimu perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę daryti sunkų nusikaltimą-apgaule savo naudai įgyti didelės vertės UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, žinodami, kad UAB (duomenys neskelbtini)(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) turtą galima įgyti valdybos nariams ir akcininkams priėmus palankius jiems sprendimus, UAB (duomenys neskelbtini) valdybos nariams A. V. G.-G., R. M., G. J. 1998 m. R. S. pateikus žinomai melagingą planą nupirkti UAB (duomenys neskelbtini) pastatą už 531 000 Lt., jį rekonstruoti ir vykdyti veiklą, R. S. nurodymu įformino fiktyvias pirkimo-pardavimo ir paskolos sutartis. A. V. G.-G., R. M., G. J., patikėję R. S. jiems pateiktu planu, 1998-07-29 valdybos posėdyje įformino sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl pastato pardavimo už pirkėjo siūlomą kainą, po ko, 1998-08-31 UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, vykusiame (duomenys neskelbtini), akcininkams R. G., turinčiai 31,7 procento UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir R. M., turinčiam 31,64 procento UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, R. S. apgaulės įtakoje balsavus „už“, buvo priimtas sprendimas parduoti UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį pastatą - kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), su kiemo įrengimais ir žemės sklypu už 531 000 Lt. Toliau vykdydami suplanuotą nusikalstamą veiką, R. S. ir R. V. S. 7-ame notarų biure(duomenys neskelbtini) , 1998-09-08 pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 3222, pagal kurią jie įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus su kiemo įrengimais ir neįregistruotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) už 531 000 Lt. Toliau vykdant nusikalstamos veikos planą, turint tikslą apgaule neatlygintinai įgyti svetimą turtą, R. V. S. į UAB (duomenys neskelbtini) kasą 1998-09-08 įmokėjo 91000 Lt, o R. S. piktnaudžiaujant valdybos narių pasitikėjimu, melagingai pažadėjus nesumokėtus 440 000 Lt panaudoti įsigyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini) remontui ir pinigus bendrovei grąžinti vėliau, apgaule įtikinus valdybos narius paskolinti 440 000 Lt, realiai jų neįmokėjus į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, jie 1998 m. tiksliau nenustatytu laiku, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) valdybai 1998-09-01 raštišką prašymą gauti 440 000 Lt paskolą. Valdybos nariai G. J., R. M., A. V. G.-G. patikėję ketinimais, 1998-10-06 UAB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje Kaune, Vytauto pr. 18, priėmė sprendimą suteikti paskolą, 1998-10-07 pasirašė kasos išlaidų orderį Nr.17, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 440 000 Lt paskolą, tačiau pinigų negrąžino. Tokiu būdu R. V. S. bendrininkaudama su R. S., įvykdė suplanuotą nusikalstamą veiką-piktnaudžiaujant A. V. G.-G., R. M. ir G. J. pasitikėjimu, apgaule neatlygintinai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės turtą- pastatą-kavinę su kiemo įrengimais ir ne įregistruotą žemės sklypą, esančius Kauko al. 2, Kaune, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarydami 440 000 Lt turtinę žalą.

Apelianto nuomone, teismo argumentas, kad S. veikoje nenustatytas neatlygintinumo požymis, yra nepagrįstas, kadangi įrodymų analizė akivaizdžiai parodo, jog yra kaip tik priešingai. Teismas priimdamas nuosprendį neįsigilino į šioje byloje suformuluoto kaltinimo esmę ir tai apsunkino galimybę teisėjui laikytis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos - įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Prokuroras nurodo, kad skiriant bausmę R.V. S. turi būti atsižvelgta į tai, kad jos veikoje yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai yra veiką ji padarė bendrininkų grupėje, todėl vadovaujantis LR BK 61str. bausmės dydis jai skirtinas didesnis, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi R. V. S. augina du vaikus iki 18 metų ir ji nusikalstamą veiką padarė 1998 m., jai taikytinas 2002-11-07 įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“.

Išteisintoji R.V. S. ir gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes apylinkės teismas padarė baudžiamojo proceso kodekso 369 str. 3d. numatytą esminį pažeidimą, sutrukdžiusį teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus bylą, priimti teisingą nuosprendį bei nutartį(LR BPK 329 str. 4p.).

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas pilnai ištyrė reikšmingus įrodymus byloje ir tinkamai juos įvertinęs, pagrįstai R.V. S. išteisino.

Tačiau prokuroro nutarimu priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui perduoto R. S. atžvilgiu nuosprendis naikintinas, nes apylinkės teismas esminiai pažeidė LR BPK 403 str. reikalavimą priimti vieną iš šiame BPK straipsnyje numatytų sprendimų. Teismas nepagrįstai R. S. atžvilgiu priėmė nuosprendį, nors byla R. S. prokuroro nutarimu buvo perduota priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui.

Nepagrįsti ir nemotyvuoti skundo teiginiai, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir nemotyvavo, kodėl spręsdamas nusikaltimo įrodytumo klausimą, vienus įrodymus atmetė, o kitais vadovavosi.

Prokuratūra R.V. S. bei R. S. prašė pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 182 str. 2d.

Pagal LR BK 182 str. 2d. gali būti baudžiamas tas, kas apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuo atveju, kai yra pakankamai asmens kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. LR BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Baudžiamoji atsakomybė galima tik tuomet, kai veika padaroma viena iš įstatyme numatytų kaltės formų-tyčia arba dėl neatsargumo. Tai reiškia, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tada, kuomet jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį arba, nors ir nesuvokė, bet turėjo ir galėjo jį suvokti. Norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika atitinka tą kaltės formą, kuri numatyta BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę už konkrečią veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-12-22 nutarime Nr.8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose byloje" konstatuota, kad sukčiavimu yra laikomas tyčinis, neteisėtas, pasinaudojant apgaule ar pasitikėjimu, svetimo turto užvaldymas ar pasisavinimas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai pats perduoda turtą. Sukčiavimas galimas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. asmuo, iš anksto suvokdamas ir suprasdamas savo nusikalstamus kėslus, stengiasi apgaulės būdu iš nukentėjusiojo išvilioti ar įgyti svetimą turtą, o pastarasis suklydimo įtakoje pats perduoda kaltininkui savo turtą.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad R. V. S. ir R. S. nepadarė nusikalstamos veikos numatytos LR BK 182 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamiesiems vykdant nusikalstamą sumanymą, iš pradžių buvo atlikti parengiamieji veiksmai, t.y. R. S. ir R. D. įkalbėjo UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininką G. J. ir narius R. M. bei A.V. G.-G. parduoti bendrovei priklausantį pastatą už 531 000 Lt. Po to R.V. S. ir G. J. 1998-09-08 pasirašė sutartį, pagal kurią R.V. S. sumokėjo tik dalį pinigų, t.y. 91 000 Lt.

Tokia išvada nepagrįsta jokiais įrodymais, o teisme apklaustas liudytojas G. J. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino, kad R.V. S. ar R. S. jį įkalbinėjo parduoti turtą. Be to, tokie veiksmais negali būti laikomi nusikalstamais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodyto pastato pardavimo klausimas buvo sprendžiamas dar 1998-03-31: bendrovės akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas valdybai suteikti įgaliojimus bei teisę parduoti, perleisti, nuomoti visą bendrovės ilgalaikį materialųjį turtą. Apie turto pardavimą buvo skelbiama laikraštyje „Noriu“, tačiau pirkėjų neatsirado (t. 2 b. l. 59-58).

Nuosprendyje aptariami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1998-07-29 A. V. G.-G., R. M., G. J. valdybos posėdyje priėmė sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą dėl kavinės pastato pardavimo. G. J. pirmininkavo 1998-08-31 UAB (duomenys neskelbtini) visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame akcininkei R. G., turinčiai 31,7 procento UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, R. M., turinčiam 31,64 procento UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, pritarus pastato pardavimui, buvo priimtas sprendimas parduoti UAB (duomenys neskelbtini) pastatą už 531 000 Lt. G. J. buvo įgaliotas pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį ir kitus su tuo susijusius dokumentus. 1998-09-08 7-ame notarų biure buvo įteisintas sandoris-pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 3222, pagal kurią R V. S. įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius pastatus su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) už 531 000 Lt.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki šiol nėra jokių objektyvių duomenų bei priimtų teismų sprendimų, patvirtinančių, kad šis sandoris buvo nusikalstamas ar sudarytas suklydimo įtakoje bei panaikintas. Taigi, jis nebuvo ginčytas įstatymų nustatyta tvarka, nebuvo panaikintas ir šiuo metu yra galiojantis.

Skunde nemotyvuotai ir nepagrįstai, remiantis tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais, teigiama, kad R.V. S. prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį su G. J., sumokėjo tik dalį pinigų, t.y. 91 000 Lt. Liudytojas G. J. teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį liudytoju tai paneigė ir nurodė, kad R.V. S. bei R. S. sumokėjo bendrovei visą pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pinigų sumą, t.y. 531 000 Lt. Tiek sutartis, tiek ir buhalteriniai dokumentais patvirtina, kad sutartyje nurodyti pinigai bendrovei buvo sumokėti, užpajamuoti, dalimi šių pinigų buvo padegtos bendrovės skolos, o kita dalis pinigų buvo laikoma įmonės seife (t. 8. b. l. 6-7, 144-145).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti G. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t.3 b.l.110-111), kuriais prokuroras vadovavosi kaltinamajame akte ir kuriais vadovaujasi apeliaciniame skunde prašydamas priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pagrįsti kaltinamųjų kaltę šiais parodymais bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį R.V. S. bei R. S. nėra objektyvaus pagrindo, nes toje apklausoje G. J. buvo apklaustas kaip įtariamasis, jis nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. LR BPK 242 str. įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus teisme. Tai padarius nagrinėjant R.V. S. ir R. S. baudžiamąją bylą, G. J. tokius parodymus paneigė. Kadangi jų nepatvirtina kiti įrodymai, vadovautis prokuroro skunde minimais parodymais apylinkės teismas negalėjo ir pagrįstai nesivadovavo.

Tiek kaltinamajame akte, tiek ir skunde aptartais faktiniais duomenimis įrodinėjama, kad kaltinamieji S. nesumokėjo bendrovei visos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos pinigų sumos. Prokuroro skunde nurodytų įtariamojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisme nepatvirtino ne tik jis pats, bet ir kiti prokuroro skunde minimi bei teisme liudytojais apklausti asmenys- R. M., A. V. G.-G., R.A. S.. Jie tik nurodė, jog bendrovės valdybos pavedimu sandorį atlikti buvo įgaliotas G. J., o jie sutartyje nurodyto sandorio sudarymo metu nedalyvavo ir negali patvirtinti, ar buvo sumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma.

Byloje esantys dokumentai bei specialisto išvada (t.1 b.l.160-169) patvirtina, kad R.V. S., vykdydama sutarties sąlygas, 1998-09-08 įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą 531000 Lt., šie pinigai buvo perduoti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui bei UAB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkui G. J., kuris teisme patvirtino, jog pinigai už parduotą pastatą buvo sumokėti ir užpajamuoti kaip bendrovės turtas.

2004-04-04 dokumento pateikimo protokolu bei daiktų apžiūros protokolais išimtas ir apžiūrėtas 1998-09-08 kasos pajamų orderis SAC Nr. 01856402 (t. 2 b. l 24-27) patvirtina, kad 1998-09-08 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius-kasininkas V. K. ir buhalterė V. P. patvirtino, kad R.V. S. įnešė į bendrovės kasą 531 0000 Lt. Tai, jog teisme paneigė šį faktą tik patvirtina, kad jie arba neteisingai liudijo teisme, arba suklastojo oficialius dokumentus ir padėjo apgaule užvaldyti svetimą turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai (t.1 b.l. 7-18) patvirtina, kad 1998-10-06 UAB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdyje buvo priimtas nutarimas paskolinti R.V. S. 2 metų laikotarpiui 440000 Lt. su 6 procentų metinėmis palūkanomis. 1998-10-07 UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. K. pasirašė su R. S. paskolos sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) suteikė R.V. S. 440000 Lt. paskolą. 1998-10-07 V. K. bei buhalterė V. P. pasirašė kasos išlaidų orderį, patvirtinantį, kad iš bendrovės kasos R.V. S. buvo išduota 440000 Lt. paskola. Kad už gautą paskolą kavinės pastatą S. ketino remontuoti, patvirtino ir liudytojas A. K., nurodęs, kad į UAB (duomenys neskelbtini), kelis kartus kreipėsi žmonės iš UAB (duomenys neskelbtini) su prašymu išsakyti nuomonę dėl restorano renovavimo, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, tame tarpe ir jis, lankėsi restorane, siūlė daryti viešbutį restorano patalpose, restoraną jis apžiūrinėjo ir su S.

Kad aptariamoje paskolos sutartyje nurodyti 440000 Lt. realiai buvo perduoti R..V. S., patvirtina 1998-10-07 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus-kasininko V. K. bei buhalterės V. P. pasirašytas kasos išlaidų orderis Nr.17.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai(t.2 b. l. 7-55) patvirtina, kad R.V. S. iki 2000 m. liepos mėn. per kelis kartus sumokėjo bendrovei palūkanas už gautą paskolą, o UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas R. M. prašymu 2000-07-03 protokolu Nr. 00-1 patvirtino paskolos perkėlimo sutarties tarp R.V. S. (paskolos perdavėjo) ir R. M. (paskolos perėmėjo) projektą t.y. leido R.V. S. paimtą iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolą perimti R. M.. 2000-07-04 paskolos perkėlimo sutartis patvirtina kad R.V. S. sutarties sudarymo metu perdavė R. M. 433085 Lt., o pastarasis perėmė ir įsipareigojo gražinti 1998-10-07 R.V. S. paimtą iš UAB (duomenys neskelbtini) paskolą.

Priedas prie 1998-10-07 paskolos sutarties įrodo, jog 2000-07-03 UAB (duomenys neskelbtini) likvidatorius R.A. S. pasirašė priedą prie sutarties, kuriame patvirtino, jog V. S. įvykdė visus 1998-10-07 paskolos sutarties punktus ir nuo 2000-07-04 paskolos sutartis, sudaryta 1998-10-07, laikyta nebegaliojančia(t. 2 b. l. 14).

Šie visi aptarti rašytiniai įrodymai teismo sprendimais nebuvo ginčyti, pripažinti negaliojančiais ar sudaryti nusikalstamo poveikio, suklydimo įtakoje, todėl iki šiol yra galiojantys.

Tiek šiame nuosprendyje, tiek ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti kiti įrodymai patvirtina tai, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog R.V. S. ar R. S. padarė veiką, numatytą LR BK 182 str. 2d. t.y. apgaule užvaldė kaltinime nurodytą turtą.

Visi aptartieji įrodymai tik patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turtą-kavinę jie R.V. S. įgijo atlygintinai, sumokėjusi su UAB (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje numatytą pinigų sumą, o 1998-10-07 paskolos sutartyje nurodytus ir negrąžintus 440000 Lt.(kadangi dalis paskolos buvo gražinta-faktiškai 433085 Lt.) kaip paskolą teisėtai perėmė T. M., 2000-07-04 gavęs iš R.V. S. 433085 Lt. bei perėmęs iš jos įsipareigojimą sugražinti paskolą UAB (duomenys neskelbtini).

Kolegija nemato pagrindo tikėti R. M. parodymais, kad bendrovei už perleista turtą nebuvo sumokėti 531000 Lt. ir jis iš R.V. S. negavo jų pasirašytoje paskolos perėmimo sutartyje nurodytų 433085 Lt., o sutartį jis pasirašė grasinimo įtakoje. Tokius jo parodymus paneigia ne tik R.V. S., bet ir rašytiniai duomenys. R. M. ne tik patvirtino šį faktą parašu sutartyje, bet ir niekam nesiskundė dėl to, jog buvo kažkokių tai asmenų apgautas, verčiamas pasirašyti sutartį, ar negavo sutartyje nurodytos pinigų sumos. Tik praėjus daugiau nei 2 metams, o būtent po to, kai jis pats bei kiti prokuroro skunde minimi UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai buvo patys įtarti nusikalstama veika-dokumentų klastojimu bei turto pasisavinimu, R. M. bei kiti skunde nurodyti asmenys nurodė jiems palankias aplinkybes.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo prokuroro skunde nurodytų asmenų parodymais ir nepripažino jų kaltinamuosius kaltinančiais įrodymais, nes jie arba apskritai nebuvo patvirtinti teisme(G. J. parodymai), arba liudytojai apie kaltinime minimų sandorių bei pinigų sumokėjimo aplinkybes nieko nežinojo(A. V. G.-G.,R. G., V. K., V. P., A.M. O., R.A. S. parodymai), arba nebuvo ištirti ir patikrinti teisme(M. G. parodymai). Nors prokuroras ir prašė M. G. parodymus perskaityti teisme, tačiau LR BPK 276 str. numato, kad teisiamajame posėdyje gali būti perskaityti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti perskaitomi tik byloje esantiems kitiems įrodymams patikrinti. Teismas pagristai jų neperskaitė, nes jų negalima buvo patikrinti teisme.

Minėtų liudytojų parodymais kaip kaltinančiais R.V. S. bei R. S. nėra pagrindo tikėti ir dėl to, kad jie buvo arba bendrovės akcininkais, valdybos nariais, jos vadovais ar materialiai atsakingais asmenimis, kurie ir priėmė ar vykdė sprendimus, dėl kurių buvo nusikalstamai iššvaistytas bendrovės turtas.

Tai patvirtina specialisto išvada(t.1 b.l.169), kurioje nurodyta, jog: UAB (duomenys neskelbtini) valdyba, priėmusi nutarimą išduoti paskolą be jokių R.V. S. garantijų, akivaizdžiai viršijo bendrovės įstatais ir LR įstatymais nustatytas teises ir kompetenciją, ko pasėkoje liko negrąžinta 433 085 Lt paskolos dalis; 1998 m. UAB (duomenys neskelbtini) jokios veiklos nevykdė ir suteikta paskola fiziniam asmeniui viršijo nuosavą kapitalą; remiantis Įmonių įstatymo 16 str. (atsakomybė už įmonių įstatymų pažeidimus) bei Akcinių bendrovių įstatymo 27 str. (valdybos įgaliojimai ir atsakomybė) 8 p. už pažeidimus, padarytus valdybos nutarimų, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) liko negrąžinta paskola- 433 085 Lt-atsakinga bendrovės valdyba-valdybos pirmininkas G. J., valdybos pirmininko pavaduotojas R. M. ir valdybos narys A. G.; už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 433 085 Lt žala, atsakingas R. M.; akcininkai R. G. ir R. M. sąmoningai savo veiksmais privedė bendrovę iki likvidavimo neteisminiu keliu; remiantis 2000-07-04 paskolos perkėlimo sutarties 2 p. UAB (duomenys neskelbtini) likvidatorius R.A. S. privalėjo kreiptis į teismą;

Kolegijos nuomone, vienų specialisto išvadoje nurodytų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo visiškai nepagrįstai nutrauktas, o kitų ir nepradėtas, nors jų veiksmuose akivaizdūs nusikalstamų veikų numatytų LR BK 184 str., 300 str. požymiai. Būdami nuoseklūs, kaltintojai privalėjo perduoti teismui ir šiuos asmenis. Kadangi už šias veikas šiuo metu jau suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, numatyti LR BK 95 str., ikiteisminis tyrimas dėl jų veiksmų negali būti pradėtas(LR BPK 3 str. 1d. 2p.), todėl kolegija ir nepriima sprendimo informuoti prokuratūrą apie šių asmenų nusikalstamus veiksmus.

Sukčiavimo objektyviosios pusės požymis- veika pasireiškia svetimo turto įgijimu apgaule. Sukčiavimo subjektyviosios pusės požymiui-kaltei-būdinga tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia, kad apgaudinėja nukentėjusįjį meluodamas jam, iškraipydamas aplinkybes ir faktus, numato, kad taip veikdamas suklaidins nukentėjusįjį ir dėl to šis jam perduos turtą, nori apgaulės būdu įgyti svetimą turtą savo naudai.

Apylinkės teisme ištirti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad apgaulės požymių R.V. S. ir R. S. veiksmuose nėra nustatyta. Sprendimai parduoti UAB (duomenys neskelbtini) pastatą bei perkelti paskolą buvo priimti bendrovės akcininkų susirinkimo ir valdybos posėdžių nutarimais. Nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad R.V. S. ar R. S. būtų apgaule ir neatlygintinai užvaldę svetimą turtą, todėl jų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip LR BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Dėl šios priežasties kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas išteisinti R.V. S. nenustačius jos veikoje LR BK 182 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties- yra pagristas ir teisėtas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl vadovavosi vienais įrodymais, o kitus atmetė. Tokia išvada yra nepagrįsta. Pačiame apeliaciniame skunde apsiribota liudytojų parodymų(netgi duotų ir ikiteisminio tyrimo) bei kitų kaltinamajame akte bei apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų dokumentų išvardijimu, tačiau neįvertinti juose esantys prieštaravimai, nepasisakyta, kodėl reikėtų tikėti vienais ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o atmesti kitus arba teisme duotus parodymus. Visiškai nepasisakyta ir nemotyvuota, kodėl reikėtų tikėti nusikalstamus veiksmus atlikusių bet atsakomybėn nepatrauktų asmenų parodymais, bet abejoti juridinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais, kurie iki šiol nėra paneigti bei panaikinti teismų sprendimais.

R. S. atžvilgiu nuosprendis naikintinas dėl to, kad byla jo atžvilgiu prokuroro nutarimu buvo perduota priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui. Apylinkės teismas nuosprendžiu išteisindamas R. S., esminiai pažeidė LR BPK 403 str. reikalavimą priimti vieną iš šiame BPK straipsnyje numatytų sprendimų.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso tvarką nustato LR Baudžiamojo proceso kodekso bendrosios taisyklės su šio kodekso XXIX skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis (LR BPK 392 str. 3 d.).

LR BPK 399-401 straipsniai reglamentuoja, kokie veiksmai turi būti atlikti teisme nagrinėjant priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimą ir išsprendžiant bylą. LR BPK 403 str. įsakmiai reikalauja, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priimtų vieną iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų nutarčių, bet ne nuosprendį, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Kadangi, kolegijos nuomone, ne tik R.V. S., bet ir R. S. nepadarė LR BK 182 str. 2d. numatytos veikos, jo atžvilgiu turėtų būti priimtas LR BPK 403 str. 6d. numatytas sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą nutartimi(LR BPK 3 str. 1d. 1p.).

Toks pat sprendimas turėtų būti priimtas ir dėl to, jog LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. R. S. nutarime perduoti jį teismui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui, kaltintas LR BK 182 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika. Šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką R. S. kaltinamas padaręs 1998-10-07. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 182 str. 2 d. priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kuriai LR BK 95 str. numato patraukimo baudžiamojon atsakomybėn 10 metų senaties terminą. Byloje nėra duomenų, kad per šį laiką, R. S. būtų slapstęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo ar padaręs naują nusikalstamą veiką. Kadangi šiuo metu jau yra suėjęs R. S. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 182 str. 2d. senaties terminas, jo atžvilgiu baudžiamoji byla galėtų būti nutraukta ir LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu(LR BPK 403 str. 1d. 6p.).

LR BPK 330 str. reglamentuoja nuosprendžio priėmimą kelių skirtingų apeliacinio teismo sprendimų atveju. Tuo atveju, kai dėl atskirų nuteistųjų yra pagrindas atmesti apeliacinį skundą, panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą, pakeisti nuosprendį arba priimti naują nuosprendį, visi sprendimai nurodomi viename apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Todėl šiame nuosprendyje priimtinas sprendimas ne tik išteisinti R.V. S., bet ir nutraukti baudžiamąją bylą R. S.

Kolegija vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 4p., 3 str. 1d. 1p., 403 str. 6d., 330 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendį, kuriuo R. V. S. ir R. S. išteisinti pagal LR BK 182 str. 2d., nenustačius jų veiksmuose nusikaltimo sudėties, bei priimti naują nuosprendį:

R. V. S., kaltintą nusikalstama veika numatyta LR BK 182 str. 2d., išteisinti, nepadarius veikos turinčios šio nusikaltimo požymių.

Panaikinti R.V. S. paskirtą kardomąją priemonę -rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

R. S., perduotam teismui priverčiamųjų medicininių priemonių taikymui baudžiamąją bylą nutraukti, nepadarius veikos turinčios LR BK 182 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3d. 2p. UAB (duomenys neskelbtini) pareikšta 433085 Lt. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nustatytą 2007-05-11 nutarimu R. S. ir R.V. S. turtui-butui(duomenys neskelbtini), gyvenamam namui su priklausiniais (duomenys neskelbtini), butui (duomenys neskelbtini) bei butui (duomenys neskelbtini).

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.