Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės L. G. atstovui advokatui Egidijui Morkūnui, neatvykus atsakovui Ž. J., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui Ž. J. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė savo reikalavimą atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

CK 1. 66 str. nuostata numato, kad sandoris sudarytas su naikinamąją sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų pasibaigimą padarė priklausomą nuo aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas. Sudarius sandorį su naikinamąja sąlyga, teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo momento, o nuo sąlygos atsiradimo priklauso teisių ir pareigų pasibaigimas. Sąlygai neatsiradus, sandoris gali baigtis įvykdymu arba būti įstatymo nustatyta tvarka nutrauktas, jeigu sudarytas neapibrėžtam terminui.

Naikinamoji sąlyga tam tikru atžvilgiu kartu yra ir atidedamoji, nes atidedamas prievolės pasibaigimas. Taigi šiuo atveju neapibrėžtas yra ne prievolės atsiradimas, o jos pasibaigimas. Dvišalės prievolės atveju ta pati sąlyga vienai šaliai gali būti naikinamoji, o kitai - atidedamoji. Pavyzdžiui, pirkimo - pardavimo sutartis numato, kad pardavėjas išsaugo nuosavybės teisę į parduodamą daiktą tol, kol pirkėjas sumokės. Pirkėjui ši sąlyga yra atidedamoji, nes tik ją įvykdęs jis įgis nuosavybės teisę, o pardavėjui - naikinamoji, nes ją įvykdžius nuosavybės teisė bus prarasta.

Teismas nustatė, kad Sutartimi, pasirašyta 2009 m. spalio 30 d., ieškovė perleido atsakovui asmeninei nuosavybei nekilnojamąjį daiktą 3,0400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 3. punktu atsakovas įsipareigojo ieškovei sumokėti 21 000 Lt (atitikmuo – 6 082,02 Eur) iki 2010-10-30 nuo sutarties pasirašymo. Atsakovas iki nurodytos datos ir po to ieškovei nesumokėjo sutartyje nurodytos kainos (5-6 b. l.).

Šioje byloje ginčas kyla dėl Sutarties šalių tinkamo pareigų vykdymo pagal Sutartį. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir nenurodė jokių aplinkybių, kodėl jis per tokį ilgą laiko terminą neatsiskaito (ė) su ieškove. Šalys sutartyje nurodė, kad pirkėjui netinkamai įvykdžius prievolę, pardavėjas (ieškovė) pagal Sutarties 3. punkto sąlygą, turi teisę sandorį nutraukti.

Sutarties 3 punktas nustatė atsakovui pareigą iki 2010 m. spalio 30 d., sumokėti 21 000 Lt (atitikmuo 6 082,02 Eur). Per Sutartyje sutartą terminą atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė. Ieškovės atstovo teigimu atsakovui turtas perduotas nuo 2009-10-30 pagal ginčo sandorį, kuris viešame registre išviešintas nuo 2009 m. gruodžio 3 d. (9 b. l.).

Pagal CK 4.49 straipsnio 2 dalį pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.398 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Taigi, pagal įstatymą, nekilnojamasis daiktas tampa įgyjančio asmens nuosavybe šalims pasirašius perdavimo - priėmimo aktą arba kitą sutartyje nurodytą dokumentą. Iš sutarties seka, kad atsakovas iki nuosavybės teisės įgijimo į ginčo nekilnojamąjį daiktą, buvo jo valdytoju pagal numos sutartį, kuri pasibaigė sudarius šio daikto pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 5.1. p. p.). Iš paminėto matyti, kad ieškovė turtą atsakovui perdavė Sutartimi, kuri kartu yra ir pirkimo - perdavimo aktas, jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną, t. y. 2009 m. spalio 30 d. Šis sandoris yra patvirtintas notaro, todėl jis yra oficialus rašytinis įrodymas turinti didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovas nėra nuginčijęs notariškai patvirtinto turto perdavimo - priėmimo, pretenzijų ieškovui dėl turto neperdavimo nėra pareiškęs, todėl laikytina, jog ieškovė savo pareigą perduoti parduotą nekilnojamąjį daiktą įvykdė tinkamai 2009 m. spalio 30 d. (CK 6.398 str. 2 d.).

Taigi ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą perduoti perleistą nekilnojamąjį daiktą, todėl ji negali būti laikoma pažeidusiu savo prievolę. Kadangi ieškovė tinkamai įvykdė savo prievolę, todėl atsakovas negali remtis savo prievolių nevykdymu dėl kitos šalies prievolės nevykdymo, todėl privalėjo Sutartyje nustatytu terminu atsiskaityti su pardavėju.

Ieškovė faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, kad perleisdamas turtą iš esmės negavo to ko tikėjosi – pinigų ir prašė nutraukti sutartį dėl šio pažeidimo CK 6.217 straipsnio pagrindu.

Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką nurodė, kad „Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. (...) Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti (...) į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). (...)Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis)“ (LAT CBS 2004 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-P-346/2004). Taigi, teismas turi nustatyti ar pažeidimas yra esminis atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti lūkesčiai lieka neįgyvendinti dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Pagal ieškovės atstovą, pardavėja ne tik daugiau kaip šešis metus siūlė atsakovui įvykdyti sutartinę prievolę, bet ir laiko, jog teismui 2017 m. kovo 10 d. įteiktas ieškinys yra kartu ir pareiškimas skolininkui nustatantis papildomą terminą įvykdyti prievolę. Taip pat nurodė, jog atsakovui nesumokėjus per papildomą terminą, buvo nurodyta, kad pardavėja kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Kaip minėta, atsakovas prievolės sumokėti už įgytą nekilnojamąjį turtą neįvykdė nei sutartu laiku, nei per papildomą terminą.

Pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Taigi pirkimo - pardavimo sutarties esmė yra turto ir nuosavybės teisių į jį perdavimas ir pinigų gavimas už tai. Kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo - pardavimo sutartį, tikisi gauti pinigus, o kiekvienas pirkėjas tikisi gauti perkamą turtą. Todėl akivaizdu, jog turto perdavimas pirkėjui ir pinigų sumokėjimas pardavėjui yra esminės pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos. Kaip minėta, atsakovas nesumokėjo visos ieškovui priklausančios 6 082,02 Eur (21 000 Lt). Ieškovė iš šio sandorio negavo iš vis nieko, ko ji tikėjosi. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, kodėl atsisakė mokėti ieškovei už jam perduotą nekilnojamąjį daiktą nuo 2010-10-30 iki ieškinio pateikimo dienos. Be to, atsižvelgtina į tai, jog atsakovas įsigijo iš ieškovės šį daiktą, kuomet juos anksčiau siejo nuomos santykiai, t. y. atsakovas jį valdė ir naudojosi perduotu jam daiktu anksčiau ir po to kada jį įgijo netrukdomai, kaip savo turtu. Atsakovas per nurodytą daugiau kaip šešių metų terminą, ieškovei nesumokėjo nė vienos dalies iš nurodytos kainos, t. y. suprato, jog privalo sumokėti, bet sąmoningai nemokėjo, neįvykdė prievolės ir per papildomai nustatytą pardavėjo terminą. Minėtų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas padarė esminį Sutarties pažeidimą, pažeidimas padarytas dėl atsakovo veiksmų, todėl ginčijama Sutartis nutrauktina (CK 6.217 str.) ir taikytina restitucija (CK 6.222 str. 1 d.). Taikant restituciją atsakovas privalo ieškovei grąžinti Sutartimi gautą nekilnojamąjį turtą.

Taikant restituciją kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog atsakovas ieškovei nėra sumokėjęs nė vienos įmokos dalies. Ieškovė, turėdama teisę atsisakyti tolesnio sutarties vykdymo įgijo teisę į jos nutraukimą (CK 6.217 str. 3 d.).

Iš ieškovės teismui pateiktų ieškinio reikalavimų matyti, jog ji prašė teismo ne tik nutraukti Sutartį, bet ir taikyti restituciją.

Panaikinus šalių sandorį, taikytina restitucija natūra. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Kadangi restitucijos tikslas atstatyti šalis į ankstesnę padėtį, todėl nė viena restitucijos šalis negali gauti turto daugiau nei jo turėjo. Šioje byloje pripažinus 2009 m. spalio 30 d. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija natūra, grąžinant ieškovei iš atsakovo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismui patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistina 137 Eur žyminio mokesčio suma (4 b.l.) (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, kadangi jos neviršija minimalaus teisės aktu nustatyto dydžio 3 Eur (CPK 92 str.).

Atskirai pastebėtina, kad šio sprendimo pagrindu yra padaromas ir nuosavybės teisių įrašo pakeitimas viešame registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 269-272 str.,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį atsakovui patenkinti visiškai.

1. Nutraukti Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo 2009 m. spalio 30 d. sutartį, sudarytą Šiaulių m. 1 – ojo notarų biure tarp ieškovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pastarasis asmeninės nuosavybės teise, pirko nekilnojamąjį daiktą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. 3,0400 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) bei taikyti restituciją:

1.1. grąžinti ieškovei L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą 3,0400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

2. Priteisti ieškovei L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Ž. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.