Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. J., nukentėjusiojo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, kaltinamajam J. A., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramunei Kuzmienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis (senatvės pensininkas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2020 m. rugsėjo 4 d. Alytaus apskrities VPK Veiklos skyriaus tyrėjos D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingą informaciją, 2020 m. rugsėjo 4 d. 9.30 val. buvo susisiekta mobiliojo ryšio telefonu su J. A., kuris paaiškino, kad dėl sužalojimų, kuriuos galimai patyrė 2020 m. gegužės 9 d. įvykusio konflikto metu tarp jo ir L. J., į jokią gydymo įstaigą ar medicinos ekspertus jis nesikreipė, nes manė, jog pakako apie patirtus sužalojimus pasakyti pareigūnams, kurie įformino pirminius tyrimo veiksmus. Dėl patirtų sužalojimų pareiškimo taip pat nerašė. J. A. nurodė, kad nori taikytis su L. J. ir jo atsiprašyti, tačiau L. J. atsisako tai daryti (1 t., b. l. 35–36).

Nukentėjusiojo L. J. pateikti dokumentai – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014 m. gegužės 15 d. išrašas, žemės sklypo planas, 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas netikslinti žemės sklypo ribų patvirtina, kad L. J. nuo 2008 m. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko konfliktas su kaltinamuoju (1 t., b. l . 65–66, 70, 77–78).

Akistatos protokolu fiksuota, kad į akistatą suvesti nukentėjusysis L. J. ir įtariamasis J. A. patvirtino savo parodymus, t. y. nukentėjusysis teigė, kad jam traktoriuku pjaunant žolę, atbėgo J. A. ir pradėjo jį keikti, o nukentėjusiajam tęsiant darbą, J. A. sudavė jam kumščiais į nugarą, tampė už drabužių, norėjo nustumti nuo traktoriuko, nukentėjusysis dešine ranka dengėsi nuo smūgių ir tuo momentu J. A. trenkė kumščiu jam į dešinę ranką žasto srityje, po šio smūgio nukentėjusysis pajuto stiprų skausmą, ir vėliau skausmas nerimo, trukdė naktį ilsėtis, teko vartoti vaistus nuo skausmo ir raminamuosius; tuo tarpu įtariamasis J. A. aiškino, kad L. J. atvažiavus traktoriuku į žemės plotą, dėl kurio priklausomybės jie nesutaria nuo 2013 m., J. A. ramiu balsu prašė L. J. ten nešienauti, bet L. J. to nepaisė ir užvažiavo traktoriuku jam ant abiejų kojų pirštų, sužalojo dešinės kojos nykštį, pradėjo bėgti kraujas, tačiau pas ekspertą jis nesikreipė; J. A. sukniubus ir atsirėmus į traktoriuko priekį, L. J. pavažiavo atgal, po to atėjo prie J. A. ir pagrasino jį paskandinti, dar gąsdino, kad su juo susidoros Kauno „berniukai“, gi J. A. jokio smurto nenaudojo ir nebuvo net prisilietęs prie L. J., necenzūriniais žodžiais jo nekeikė, o jei ką ir pasakė, tai tik nukentėjusiojo išprovokuotas; kai atvyko policijos pareigūnai, J. A. buvo savo lysvėje, o L. J. prie kelio, šiam pradėjus šmeižti J. A., jis nuėjo prie pareigūnų ir pasakė frazę „jei melagis, tai ir vagis“, daugiau jokių žodžių nesakė, pareigūnai patikrino jo blaivumą, o jis pareigūnams parodė, kur stovėjo, kai jam ant kojų užvažiavo traktoriuku, po to jam pareigūnai liepė eiti namo, žadėjo ateiti po to, kai apklaus L. J., bet J. A. liko lysvėje, vėliau mėgino sustabdyti išvažiuojančius pareigūnus (1 t., b. l. 48–52).

Iš įrašų asmens sveikatos istorijoje matyti, kad L. J. 2020 m. gegužės 11 d. apžiūrėtas chirurgo V. M.; aiškindamas traumos aplinkybes, nukentėjusysis nurodė, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 15 val. kaimynas J. A. smogė kelis kartus kumščiu į krūtinę ir nugarą, nukentėjusysis bandė prisidengti ranka ir jai teko smūgis. Objektyviai nustatyta, kad dešinio žasto viršutiniame trečdalyje yra 10 cm skersmens poodinė kraujosruva; judesiai pilni; krūtinė palapuojant nedaug skausminga. 2020 m. gegužės 20 d. L. J. apžiūrėjusi šeimos gydytoja V. K. fiksavo, kad nukentėjusysis dar jautė skausmą dešinio peties srityje, ypač keliant ranką į viršų, krūtinėje giliau įkvėpus. Objektyviai: dešinio peties judesiai riboti į viršų ir atgal, skausmas balais apie 5–6, dešinio žasto viršutiniame trečdalyje kraujosruva sumažėjusi, 3 cm diametro (1 t., b. l. 97–99).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 386/2020(06) matyti, kad 2020 m. gegužės 12 d. atliktos apžiūros metu nukentėjusiajam L. J. nustatyti sužalojimai – kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose, kurie padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 9 d., ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, jie padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 100).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas J. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis J. A. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį L. J.. Fizinis smurtas pasireiškė ne mažiau keturių smūgių rankomis sudavimu nukentėjusiajam į nugarą, krūtinę ir abiejų žastų sritis. Dėl panaudoto fizinio smurto atsirado padariniai – nukentėjusiajam L. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Išvadą dėl kaltinamojo J. A. kaltės teismas daro, remdamasis nukentėjusiojo L. J. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų D. J., A. B. parodymai, specialisto išvada, rašytiniai įrodymai ir tyrimo veiksmų protokolai. Visų šių duomenų sisteminė ir loginė analizė sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad kaltinamojo J. A. kaltė yra įrodyta. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. J. parodymais, kad jam dirbant su traktoriuku-žoliapjove nuosavame žemės plote, atėjo kaltinamasis J. A. ir pareiškęs pretenzijas dėl žolės pjovimo tame plote, kurios, beje, yra visiškai nepagrįstos, nes žemės plotas nuosavybės teise priklauso L. J. (1 t., b. l. 65–66, 70), sudavė kumščiais nukentėjusiajam į nugarą, krūtinę ir į abi rankas žasto srityje. Apie tai, kad per konfliktą su J. A. patyrė fizinį smurtą, L. J. nurodė tuoj pat po įvykio, kai paskambinęs į BPC prašė pagalbos, nes kaimynas J. A. neleido jam traktoriuku šienauti, nustūmė nuo traktoriuko ir stipriai užgavo. Garso įraše, kurį L. J. pateikė tyrimo metu, girdėti, kad vykstant konfliktui, kaltinamasis J. A. kalbėjo pakeltu tonu, vadino nukentėjusįjį vagimi, kaltino, kad jis „įlindo į kitų žemę“, sakė „gyvuly tu, aš tau ... tu vis vien, tu vis viena šitoj balukėj“, kas rodo, kad J. A. anaiptol nebuvo ramus, jis aiškiai buvo supykęs ir nusiteikęs agresyviai. Atvykus policijos pareigūnams, L. J. pareiškime policijai detalizavo patirtą fizinį smurtą, t. y. jis nurodė, kad J. A. kumščiu sudavė keletą kartų į nugarą ir krūtinę, tada nustūmė nuo traktoriuko, keikė, vadino vagimi ir grasino susidoroti. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad konfliktas įvyko nukentėjusiojo žemės sklype, netoli vandens telkinio, toje vietoje rastas traktoriukas-žoliapjovė, kas patvirtina nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, kad jam traktoriuku pjaunant žolę, į jo žemės sklypą atėjo kaltinamasis ir sukėlė konfliktą. Liudytojas A. B. teisme patvirtino, kad nukentėjusysis skundėsi patyręs kaimyno fizinį smurtą, jis buvo stipriai emociškai sukrėstas, be to, jo rūbai buvo perplėšti. Liudytojas D. J. taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis skundėsi, jog gretimo sklypo kaimynas jį užpuolė, kai jis šienavo traktoriuku, kad konfliktas kilo dėl žemės ribų. Pažymėtina, kad liudytojui D. J. apžiūrint įvykio vietą, konflikto vietą nurodė būtent kaltinamasis J. A., o ne nukentėjusysis, ir D. J. teigimu ta vieta atitiko nukentėjusiojo nurodytą konflikto vietą, kurią D. J. nufotografavo, o taip pat jis nufotografavo ir nukentėjusįjį L. J., nes norėjo užfiksuoti jo vilkėtą liemenę, kuri per konfliktą buvo kaltinamojo perplėšta. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. J. patvirtino, kad tai jis nufotografuotas įvykio vietoje su suplėšyta liemene. Gydytojų įrašai nukentėjusiojo asmens sveikatos istorijoje ir specialisto išvada patvirtina, kad L. J. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti įvykio dieną ir nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ne mažiau keturiais poveikiais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. J. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Aptarti įrodymai, įvertinus jų visumą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamojo J. A. kaltė padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nors kaltinamasis J. A. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu neigė panaudojęs fizinį smurtą, tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad kaltinamasis pripažino buvus konfliktą su nukentėjusiuoju L. J., tik jis aiškina, kad šio konflikto metu nukentėjo jis, o ne L. J., t. y. kad pastarasis žoliapjove tyčia užvažiavo jam ant kojų ir sužalojo dešinės kojos pirštą, tuo tarpu jis prieš L. J. nesmurtavo ir smūgių nesudavė. Kaltinamojo versija, kad jis buvo sužalotas L. J. vairuojamu traktoriuku-žoliapjove, buvo tiriama Alytaus apskrities VPK medžiagoje Nr. M-2-03-00003-21. Atlikus aplinkybių patikslinimą, 2021 m. sausio 14 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 65–67). J. A. apskundus šį nutarimą, jo skundų netenkino nei prokuroras, nei ikiteisminio tyrimo teisėjas, tai matyti iš Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. vasario 25 d. nutarties (2 t., b. l. 71–73). Taigi, šiuo klausimu BPK nustatyta tvarka yra priimtas galutinis procesinis sprendimas, todėl tai, ar 2020 m. gegužės 9 d. įvykusio konflikto metu nukentėjusysis L. J. padarė teisei priešingus veiksmus kaltinamojo J. A. atžvilgiu, teismas nagrinėjamoje byloje iš naujo netiria ir nevertina. Pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas nagrinėja bylą kaltinimo ribose, taigi, nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia tik dėl kaltinamojo J. A. dalyvavimo ir jo kaltės darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Liudytoja Z. A., apklausta teisme, teigė, kad jos sutuoktinis kaltinamasis J. A. negalėjo sužaloti L. J., nes dėl ankstesnių konfliktų bijo net artintis prie jo, tačiau teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, atsižvelgia į tai, kad Z. A. kaip kaltinamojo šeimos narys yra suinteresuota bylos baigtimi, taigi, gali būti neobjektyvi, be to, byloje nustatyta, kad konfliktą pradėjo būtent kaltinamasis J. A., nes jis nuėjo į nukentėjusiojo sklypą ir kėlė nepagrįstas pretenzijas, kas rodo, jog kaltinamasis anaiptol nevengė susidūrimo su L. J., kita vertus, Z. A. betarpiškai konflikte nedalyvavo ir nematė jo pradžios, ji stebėjo įvykius, kai L. J. jau nebešienavo, taigi, kas įvyko prieš tai ji negalėjo pasakyti, todėl teismo vertinimu Z. A. parodymai nėra patikimi ir teismas jais nesiremia.

Dėl bausmės

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis J. A. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į kito žmogaus sveikatą. Padarytas nusikaltimas pagal pavojingumą priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). J. A. praeityje buvo teistas už tyčinį nusikaltimą (1 t., b. l. 150–155), tačiau teistumas išnykęs, taigi, kaltinamasis laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 157–159, 163). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Atsižvelgus į nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, J. A. skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Nusikaltimas padarytas iki 2020 m. liepos 1 d., kada įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 5 straipsnis (juo pakeistas BK 48 straipsnis), todėl intensyvi priežiūra J. A. neskiriama, o remiantis BK 48 straipsnio 5 dalimi jam skirtini draudimai bausmės atlikimo metu lankytis nukentėjusiajam L. J. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiuoju.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo J. A. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (1 t., b. l. 105–108). Ieškinyje L. J. nurodė, kad kaltinamasis J. A. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą jo sveikatai, sukėlė fizinį skausmą. 2020 m. gegužės 11 d. jis buvo apžiūrėtas gydytojų, jam nustatyti kūno sužalojimai, paskirtas gydymas. Kadangi nukentėjusysis pensijinio amžiaus ir nedirba, todėl nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų gydėsi ambulatoriškai. Gydymosi laikotarpiu jautė fizinius skausmus, patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Jam sutriko miegas, atsirado nerimas, baimės jausmas. Po patirtos traumos jautė galvos skausmus, galvos svaigimą. Visa tai atsiliepė jo gyvenimo kokybei, jam teko naudoti raminamuosius vaistus. Negalėjo tvarkytis buityje, šienauti žolės. Nukentėjusiojo sklype 370 arų plote yra įkurtas parkas, kuris pagal LR aplinkos ministro 2000 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 474 turi dendrologinės kolekcijos statusą ir yra paskelbtas saugomu gamtos objektu. Nukentėjusysis dėl sutrikdytos sveikatos negalėjo tinkamai vykdyti visuomeninės reikšmės pareigų. Be to, jis patyrė pažeminimą, nes buvo sužalotas savo žemės sklype, nepagrįstai išvadintas vagimi, tai pakenkė jo nepriekaištingai reputacijai. Nukentėjusysis nurodė patyręs didelius moralinius išgyvenimus, iki šiol jį kamuoja kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas, sumažėjo jo bendravimo įgūdžiai, atsirado nenoras bendrauti su aplinkiniais. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė savo ieškinį ir prašė jį visiškai tenkinti.

Kaltinamasis J. A. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Kartu turi būti atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis), siekiant, kad neturtinės žalos atlyginimas nepavirstų papildoma bausme, todėl teismas turi pareigą siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Sveikatos sužalojimo atveju padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus yra nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas, pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. A. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. J. sveikatą, sukėlė jam fizinį skausmą. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus. L. J. buvo kaltinamojo sumuštas savo paties žemės sklype, dėl to jis jautė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą. Nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikimo gydėsi ambulatoriškai, dėl patirto streso jam sutriko miegas, atsirado nesaugumo jausmas. Įvykio tyrimas policijoje, situacijos aiškinimas gydymo įstaigose kėlė neigiamus išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė ir nepatogumus, nes kurį laiką dėl dešinio peties skausmo ir ribotų judesių negalėjo pilna jėga dirbti fizinį darbą, tinkamai ir visokeriopai rūpintis parko priežiūra, dėl to sumažėjo ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės. Įvertinus visa tai, pripažintina, kad reikalavimas atlyginti nusikaltimu padarytą neturtinę žalą yra pagrįstas (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamų veiksmų padariniams, nes L. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nukentėjusiajam nebuvo reikalingas stacionarus gydymas, ambulatorinis gydymas truko palyginti neilgai, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiojo sveikatai, itin neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę. Teismas turi atsižvelgti ir į kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kai asmeniui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 iki kelių tūkstančių eurų (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) ir kt.). Be to, reikia įvertinti ir kaltinamojo J. A. turtinę padėtį – J. A. yra senatvės pensininkas, jo gaunama pensija nėra didelė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad padarytos tyčinės veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiojo patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 400 Eur dydžio kompensacija, todėl civilinis ieškinys mažintinas iki 400 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusįjį L. J. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatas L. P.. Sąskaitos ir pinigų priėmimo kvitai (1 t., b. l. 109, 110, 2 t., b. l. 34, 35) patvirtina, kad L. J. už advokato paslaugas sumokėjo iš viso 1 000 Eur. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo L. J. prašoma atlyginti už advokato paslaugas 1 000 Eur suma nelaikytina proporcinga. Teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla nėra didelė ir sudėtinga, nukentėjusiojo atstovas dalyvavo procese ir ikiteisminio tyrimo metu, tada parengė civilinį ieškinį, dalyvavo atliekant vieną tyrimo veiksmą (akistatą), susipažino su bylos medžiaga, teisme byla buvo išnagrinėta per du posėdžius. Taigi, įvertinus byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumą, nukentėjusiojo atstovo atliktų veiksmų apimtis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų už advokato paslaugas suma mažintina iki 750 Eur ir išieškotina iš kaltu pripažinto J. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, uždraudžiant J. A.: 1) lankytis nukentėjusiajam L. J. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), 2) bendrauti su nukentėjusiuoju L. J..

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti L. J. iš J. A. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų už advokato paslaugas.

Prie bylos pridėtas dvi kompaktines laikmenas su garso įrašais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.