- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-18
- Bylos Nr.
- 2S-1585-370/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Kreditorius
- „Nordea Bank Finland Plc“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1585-370/2009
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 128.17 (S)
2009 m. lapkričio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi įkeisto daikto savininkės K. B. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-14 nutarties, suinteresuoti asmenys – hipotekos kreditorius „Nordea Bank Finland Plc“, hipotekos skolininkas bankrutuojanti UAB „NETO“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2009-09-11 pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš K. B. priklausančių įkeistų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje: 0,1050 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įkeistų daiktų bendra vertė – 495 000 Lt. Hipotekos lakštas užregistruotas 2007-05-10 Nr. 3373, kodas 03120070006231.
Kreditorius nurodė, kad bankas pagal 2007-04-25 kreditavimo sutartį Nr. KS 07/04/09 skolininkei UAB „NETO“ suteikė kreditą, kurio įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu, kodas 03120070014649, buvo įkeisti kredito gavėjui priklausantys nekilnojamieji daiktai. Įkeistų daiktų savininkai pasikeitė 2008-11-28 pagal pirkimo–pardavimo sutartį, reg. Nr. LP-10069, sutinkant kreditoriui su sąlyga, kad pardavus minėtą turtą, pirkėja ne mažiau kaip 626 424,95 Lt perves į UAB „NETO“ sąskaitą, esančią „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriuje, UAB „NETO“ skolai bankui padengti. Įkeistų daiktų savininkė savo prievolių bankui pagal pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdė, t. y. nepervedė 626 424,95 Lt, kaip buvo numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje ir nurodyta banko 2008-11-24 sutikime Nr. 29 dėl įkeistų daiktų pardavimo ir antrinio įkeitimo. Klaipėdos apygardos teismas 2008-12-23 nutartimi UAB „NETO“ iškėlė bankroto bylą. Bankas 2009-03-20 raštu Nr. 3166 įspėjo įkeistų daiktų savininkę apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą iš bankui įkeisto turto bei siūlė iki 2009-04-07 pasinaudoti savo teise patenkinti banko reikalavimus. 2009-05-27 raštu bankas pakartotinai įspėjo ir nustatė naują terminą iki 2009-06-12 įvykdyti banko reikalavimus. Reikalavimai įvykdyti nebuvo. UAB „NETO“ skola bankui pagal pirkimo–pardavimo sutartį sudaro 626 424,94 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009-09-14 nutartimi nutarė įkeistus daiktus areštuoti bei įspėti skolininkę bankrutuojančią UAB „NETO“ ir įkeisto daikto savininkę, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeistas daiktas bus parduotas varžytynėse.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeistų daiktų savininkė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį nekilnojamųjų daiktų pardavėjui visą kainą buvo sumokėjusi avansu, o pardavėjas UAB „NETO“ įsipareigojo pervesti pinigus bankui. Bankas sutikdamas, kad įkeisti nekilnojamieji daiktai būtų perleisti, prisiėmė visą riziką dėl to, kad skolininkė UAB „NETO“ savo įsipareigojimo neįvykdys. Apeliantė negali priversti UAB „NETO“ vykdyti prievoles bankui. Po 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sudarymo nebuvo padaryti sutartinės hipotekos pakeitimai, ir tik po apeliantės pranešimo kreditoriui pakeitimai buvo atlikti hipotekos registre. Be to, skundžiamoje nutartyje bendra įkeisto turto vertė nurodyta tik 495 000 Lt. Tokia turto vertė buvo hipotekos lakšto pasirašymo metu, t. y. 2007-05-15, kai gyvenamojo namo baigtumas buvo 6 proc. Šiuo metu gyvenamojo namo baigtumas yra 93 proc., jo vidutinė rinkos vertė 2008-10-02 buvo 417 700 Lt, o žemės sklypo vertė 2008-11-26 buvo 275 012 Lt (bendra turto vertė – 692 712 Lt). Taigi turto kaina, jei būtų pagrindas jo pardavimui, yra nepagrįstai maža, ir pažeidžia net tik skolininkės ir įkeisto daikto savininkės, bet ir paties kreditoriaus interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime hipotekos kreditorius „Nordea Bank Finland Plc“ prašo įkeisto daikto savininkės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad hipoteka yra išvestinė prievolė, visada susijusi su konkrečiu nekilnojamuoju daiktu, ir suteikia hipotekos kreditoriui teisę į svetimą daiktą. Banko reikalavimo teisė į apeliantę yra ribota tik ta prasme, kad reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš įkeisto turto. Bankas nebuvo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, o tik nustatė hipotekos panaikinimo būtinas sąlygas, su kuriomis sutarties šalys sutiko, todėl UAB „NETO“ ir apeliantė pasidalijo riziką dėl minėtų sąlygų įvykdymo. Apeliantės argumentai dėl įkeisto turto kainos ir hipotekos registravimo yra teisiškai nereikšmingi. Parduodant įkeistą turtą varžytynėse, jo vertė būtų nustatinėjama iš naujo. Patenkinus banko reikalavimą iš įkeisto turto, apeliantė įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į UAB „NETO“.
Atsiliepime hipotekos skolininkė bankrutuojanti UAB „NETO“ prašo atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir kreditoriaus pareiškimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2007-04-25 ilgalaikio kreditavimo sutarties Nr. KS 07/04/09 įvykdymo užtikrinimui yra įkeisti ne tik apeliantei priklausantis žemės sklypas ir gyvenamasis namas, bet daug kitiems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų, t. y. UAB „NETO“ skolinis įsipareigojimas pagal sutartį buvo užtikrintas jungtine hipoteka. Sudarant bendrąją hipoteką turi būti nurodyta įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė. Nei hipotekos lakšte, nei kitokiuose susitarimuose įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė nėra nustatyta. Apeliantei nesutikus, kad išieškoma pirmiau būtų iš jos turto, o ne iš kito, kuris taip pat įkeistas tai pačiai prievolei užtikrinti, banko prašymas yra neteisėtas ir turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Įregistravus hipoteką preziumuojama, kad hipotekos lakšto duomenys yra teisingi, išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.185 str. 5 d.). Hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ir registruojami hipotekos registre ta pačia tvarka kaip ir hipoteka (CK 4.185 str. 4 d.). Iš bylos duomenų (b. l. 58) matyti, kad skolininkės ir apeliantės 2008-11-28 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atliktas hipotekos pakeitimas įregistruotas, todėl abejonių dėl hipotekos reikalavimų galiojimo byloje nekyla (CK 4.178 str.). Atlikus hipotekos pakeitimą, apeliantės daiktai įkeisti užtikrinant ne jos, o trečiojo asmens UAB „NETO“ prievolę (CK 4.181 str.), todėl atskirojo skundo argumentas, kad apeliantė bankui nėra skolinga, skundžiamos nutarties teisėtumui neturi teisinės reikšmės, byloje nėra ginčo, kad UAB „NETO“ bankui negrąžino skolos. Skolos negrąžinimo priežastys neturi teisinės reikšmės, nes hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto realizuojama ne ginčo tvarka (CK 4.192 str. 1 d.), be to, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, pagrindo ar dydžio nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Suinteresuoti asmenys tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2005-10-29 Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 Nr. 3K-3-201/2007). Apeliantės argumentas, kad teismas nurodė nepagrįstai mažą įkeistų daiktų vertę, yra teisiškai nereikšmingas. Bendra įkeistų daiktų vertė nurodyta hipotekos lakšte, pats teismas įkeisto turto nevertina, skundžiama nutartimi nuspręsta ne įkeistus daiktus parduoti iš varžytynių, o tik areštuoti, be to, įkeistų daiktų rinkos vertė privalės būti nustatyta vykdant varžytynes. Kadangi su hipotekos kreditoriumi nėra atsiskaityta, jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris yra pagrindas teismui priimti nutartį dėl įkeistų daiktų arešto bei skolininko ir įkeisto daikto savininko įspėjimo dėl skolos negrąžinimo pasekmių (CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. 1 d.).
Atmestini skolininkės bankrutuojančios UAB „NETO“ atsiliepimo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, nes nėra nustatyta įkeisto turto pardavimo varžytynėse eilė. Skolininkės argumentai būtų pagrįsti, jeigu hipotekos kreditorius reikalautų iš apeliantei priklausančių įkeistų daiktų išieškoti visą UAB „NETO“ skolą pagal 2007-04-25 kreditavimo sutartį Nr. KS 07/04/09. Tačiau UAB „NETO“ ir apeliantės 2008-11-28 sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu visoms šalims sutinkant hipoteka buvo pakeista įkeitimu užtikrinant tik UAB „NETO“ 626 424,95 Lt skolą bankui, todėl apeliantės atžvilgiu hipoteka nėra bendroji.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o siekdamas išieškoti skolą, jis vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str. 3 d.). Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.