Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo K. Ž. nubausta pagal ATPK 186 str. (2015-05-27 pažeidimas) 15 parų areštu, pagal ATPK 186 str. (2015-05-28 pažeidimas) 15 parų areštu, pagal ATPK 50 str. (2015-06-14 15.38 val. pažeidimas) 10 parų areštu, pagal ATPK 50 str. (2015-06-14 19.14 val. pažeidimas) 10 parų areštu, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 20 parų arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės pagal ATPK 50 str. nėra. Apeliantė skundu ginčija savo kaltę pagal ATPK 186 str., taip pat prašo už visus pažeidimus jai skirti švelnesnę nuobaudą, negu skundžiamu nutarimu skyrė apylinkės teismas, t. y. administracinį areštą pakeisti į baudą. Apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais ir pasisako.

ATPK 186 str. nustatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo 86 Eur iki vieno 173 Eur arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. ATPK 186 str. yra įtrauktas į ATPK tryliktąjį skirsnį, reglamentuojantį administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. Esminę reikšmę sprendžiant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms, nematerialioms ar kitoms vertybėms ir iškviesti (išsikviesti) atitinkamas specialiąsias tarnybas gali būti pripažįstamas teisės pažeidimu ATPK 186 str. aspektu, įgauna pagalbos prašymo aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto ir sąmoningo piktnaudžiavimo teise. Teismų praktikoje išaiškinta, jog terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtiną šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.

Nagrinėjamu atveju K. Ž. policijos pareigūnų iškvietimus grindė kilusiu konfliktu su sugyventiniu, tvirtindama, kad patiria vyro smurtą. Iš byloje esančios informacijos matyti, kad K. Ž. du kartus tą patį vakarą – 2015-05-27 22.27 val. (b .l. 14-15) ir 2015-05-28 00.41 val. (b. l. 16-17) kvietė policijos pareigūnus. Tarnybiniame pranešime (b. l. 5) nurodyta, kad K. Ž. paskambinusi 2015-05-27 nurodė, kad prieš ją smurtauja sugyventinis, kuris turi apribojimus ir padėjo ragelį, o perskambinus pakėlė vyras, kuris pasakė, jog viskas gerai. Nuvykus pareigūnams, iš pradžių durų niekas neatidarė, vėliau duris atidarė vyras. K. Ž. gulėjo lovoje, jai buvo nustatytas 3,42 promilės girtumas (b. l. 11), apie įvykį ji nieko pasakyti negalėjo. Paaiškinime K. Ž. nurodė, kad kiek atsimena, policiją kvietė, nes buvo stumdoma sugyventinio (b. l. 12). Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad K. Ž. paskambinusi 2015-05-28 nurodė, kad grįžo iš policijos sugyventinis ir ją muša, perskambinus ragelį pakėlė vyras, nurodė kad policijos nereikia, o žmona meluoja. Atvykus policijos pareigūnams duris atidarė J. M., kuris paaiškino, kad sugyventinė vėl melagingai iškvietė policiją (b. l. 5). Policija K. Ž. pristatė į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių, kur jai sužalojimų nenustatyta, tačiau nustatytas 2, 94 promilių girtumas (b. l. 8), o jos sugyventiniui J. M. 0,68 promilių girtumas (b. l. 10). Kad medikai nenustatė jokių jos sužalojimų, savo paaiškinime patvirtino ir K. Ž. (b. l. 12). J. M. duodamas paaiškinimą nurodė, kad K. Ž. nemušė ir smurto nenaudojo (b. l. 9). Administracinio pažeidimo bylos medžiagoje surinkta informacija, taip pat ir administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių duomenys, kad K. Ž. praeityje jau yra ne kartą bausta už melagingą policijos iškvietimą (b. l. 20, 23) parodo, jog apeliantė pavartojusi alkoholio būna agresyvi (yra ne kartą bausta už viešosios tvarkos trikdymą būnant neblaiviai), yra linkusi savo asmeninius konfliktus spręsti pasitelkus policijos pagalbą, prieš tai nurodžius apie prieš ją vartojamą smurtą. Iš aptartų įrodymų matyti, kad prieš K. Ž. smurtas naudojamas nebuvo, ligoninėje jos sužalojimų nenustatyta, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad K. Ž. sąmoningai piktnaudžiavo savo teise bei žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdama apie prieš ją naudojamą smurtą, ir nubaudė ją pagal ATPK 186 str.

ATPK 186 str. nurodyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą arba administracinį areštą. Taigi iš šio straipsnio sankcijos matyti, kad ji įstatymų leidėjo suformuluota kaip alternatyvi, t. y. teismui, atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį ir pan., paliekama teisė spręsti, kokią administracinę nuobaudą – baudą ar administracinį areštą skirti asmeniui, padariusiam minėtą administracinį teisės pažeidimą. Tokia pat alternatyvi sankcija numatyta ir už ATPK 50 str. nurodyto pažeidimo padarymą, kuris užtraukia baudą nuo 86 iki 260 Eur arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantei administracinį areštą už ATPK 186 str. ir ATPK 50 str. nurodytus pažeidimus, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę linkusią į sistemingą administracinių teisės pažeidimų darymą, į tai, kad už anksčiau padarytus pažeidimus nutarimais paskirtų baudų nėra sumokėjusi, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad K. Ž. skiriamos baudos nedaro poveikio, tuo nėra pasiekiamas kodekse numatytas uždavinys – užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi įstatymų (ATPK 1 str.).

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. K. Ž. padaryti ATPK 186 str. numatyti pažeidimai yra eikvojantys ir taip ribotus specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarantys prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo galimų nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan. ATPK 50 str. numatyta veika kėsinamasi į valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. K. Ž. praeityje ne kartą bausta už smulkiojo svetimo turto pagrobimą, taip pat ir už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, viešosios rimties trikdymą, anksčiau paskirtų baudų nemoka, jokių išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadarė. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, anksčiau nubaustajai paskirtos administracinės nuobaudos – tiek administracinės baudos, tiek administracinis areštas – nebuvo efektyvios, nes K. Ž. ir toliau daro analogiškus teisės pažeidimus. Už administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skiriama, siekiant ir prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, ankstesnėmis K. Ž. paskirtomis administracinėmis nuobaudomis tokie tikslai pasiekti nebuvo.

Nors apeliantė skunde nurodo, kad yra silpnos sveikatos, sirgo tuberkulioze, turi širdies nepakankamumą, tačiau prie skundo nepateikia jokių tai patvirtinančių dokumentų. Nepateikė ir duomenų, kad jai jau būtų nustatytas mažesnis darbingumo lygis. ATPK 29 str. 3 d. numatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių K. Ž. atitiktų ATPK 29 str. 3 d. numatytas sąlygas, kuomet administracinis areštas negalimas, todėl remiantis išvardintu konstatuotina, jog K. Ž. gali atlikti administracinį areštą, o paskirtą administracinį areštą keisti į kitą administracinę nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ATPK 336 str. numato, kad nutarimą dėl administracinio arešto vykdo policijos įstaigos, kurios ir sprendžia su šios nuobaudos vykdymu susijusius klausimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 80 p., be kita ko, numatyta, kad areštuoto asmens ligos atveju asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas nustatytam terminui teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar pareigūno, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, raštišku nutarimu. Todėl, esant K. Ž. sveikatos pablogėjimui, galimų ligų paūmėjimui, dėl ko nubaustas asmuo arešto negalėtų atlikti, šis klausimas aukščiau nurodyta tvarka galėtų ir turėtų būti sprendžiamas nutarimo vykdymą atliekančios policijos institucijos, teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog Šilutės rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinėn atsakomybėn patrauktos K. Ž. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 str., neabejotinai įrodyta. Pirmos instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas ATPK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų skyrimą, individualizavo K. Ž. pagal ATPK 186 str. ir ATPK 50 str. skirtas administracines nuobaudas. Dėl šių priežasčių naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.