Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dexnita“ ieškinį dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo atsakovui R. Ž. ir

Aprašomoji dalis

nustatė :.

I. Ieškinio esmė

3. Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Prašymas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. T. nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai.

Ieškinys tenkinamas.

4. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Dexnita“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Forsina“ (nemokumo administratorių sąrašo Nr. N- JA0241). Nutartis įsiteisėjo 2024 05 14. Įmonės vadovu (direktoriumi) laikotarpiu nuo 2023 02 13 iki 2024 05 14 (nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos) buvo atsakovas R. Ž.. Atsakovas laikotarpiu nuo 2023 02 09 iki 2024 05 14 buvo vienintelis UAB „Dexnita“ akcininkas. Kadangi atsakovas neperdavė administratorei įmonės turto ir dokumentų, jam Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo paskirta 1000 Eur bauda (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. eB2-1837-967/2024).

5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau - LR JANĮ) reglamentuoja, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus (LR JANĮ 59 straipsnis). Remiantis LR JANĮ 13 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, jeigu įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Remiantis LR JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, o tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis); administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006). Ieškinys dėl žalos atlyginimo reiškiamas remiantis JANĮ 4 straipsnio pagrindu dėl įmonės vadovo nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei dėl kitų fiduciarinių juridinio asmens valdymo organų pareigų, įtvirtintų CK 2.87 straipsnyje, ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad niekam nebūtų daroma žala, pažeidimo.

7. Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015). Bendrovės administracijos vadovo darbo pareigas ir jų turinį nustato Darbo kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai, bendrovės įstatai. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala.

8. R. D. kodekso (toliau - DK) 253 straipsniu, darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Tai yra, žala darbo teisėje suprantama kaip darbdavio patirti nuostoliai dėl to, kad darbuotojas neatliko ar netinkamai atliko savo darbo pareigas. Priežastinio ryšio egzistavimas suprantamas kaip nuostolių sąsajumas su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų prigimtį gali būti laikomi veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, jog darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygos yra iš esmės analogiškos, kaip ir bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), tačiau papildomai būtina nustatyti, jog pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais bei, kad žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokio pobūdžio bylose ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12, 178 straipsniai), o nustačius, kad asmuo atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi atsakovas.

9. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, o 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Pagal CK 287 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti deliktinės atsakomybės sąlygas - atsakovo neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis) ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Ieškovui įrodžius šias civilinės atsakomybės sąlygas, atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Dėl neteisėtų veiksmų

10. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisės normose įtvirtintą bendrąją ar specialiąją teisinę pareigą. Teisinė pareiga gali būti nustatyta kaip reikalavimas elgtis atitinkamu būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti (neveikimas).

11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 2 d. nutartyje (įmonei iškelta bankroto byla) nustatė UAB ,,Dexnita“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Terminas perduoti dokumentus ir turtą baigėsi 20241 05 30, nei turtas, nei dokumentai neperduoti iki šiol. Iš nurodyto teismas daro išvadą, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

12. Apibendrindamas šią dalį, teismas konstatuoja, jog atsakovas pažeidė imperatyvias nuostatas ir tuo pasireiškia jo veiksmų neteisėtumas. Dokumentų ir turto neperdavimas administratoriui įmonei iškėlus bankroto bylą yra neteisėtas neveikimas.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio.

13. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (netiesioginiai nuostoliai). CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami gali būti tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp pareigos perduoti įmonės turtą ir dokumentus, teismas vertina paties įmonės vadovo ir akcininko nurodytą bendrą įmonės turto apimtį. Teismas, įvertinęs tai, kad pats atsakovas, skųsdamas Vilniaus apygardos teismo 2024 05 02 nutartį, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Dexnita“, teismui pateikė duomenis, kad įmonės turtą sudaro 617 599 Eur suma, todėl iš atsakovo priteistina 617599 Eur žala, kuri yra lygi neperduoto turto vertei. Atsakovui neperdavus bendrovei priklausančio turto, buvo sumažintas bendrovės turtas, ji neteko galimybės bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, o pastarieji - atgauti skolas, t. y. tiek bendrovė, tiek jos kreditoriai patyrė žalą. Taigi, tarp žalos ir neperduoto įmonės turto yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl kaltės.

14. Įmonės vadovui, turinčiam pareigą, iškėlus jo vadovaujamai įmonei bankroto bylą, perduoti paskirtam administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, šios pareigos neįvykdžius, akivaizdu, kad yra jo kaltė tiesioginės tyčios forma.

III. Dėl palūkanų

15. Be to, skolininkas taip pat privalo mokėti kreditoriui įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Todėl ieškinys dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas ir iš atsakovo priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 617599 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 08 06 (ieškinio priėmimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

IV. Dėl procesinės bylos baigties

16. Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra įrodytos visos būtinos sąlygos atsakovo materialinei atsakomybei taikyti: 1. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis nevykdė pareigos įmonei iškėlus bankroto bylą perduoti administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. 2. Dėl atsakovo pareigų nevykdymo įmonei padaryta žala bendrai, nes neperduotas įmonės turtas. 3. Atsakovo neteisėti veiksmai ir atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje, kadangi atsakovui tinkamai įvykdžius pareigas, žala nebūtų patirta, nes įmonė atgautų savo turtą. 4. Esant teisės aktų nustatytai atsakovo, kaip įmonės direktoriaus, atsakomybei už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, atsakovo veiksmai, nesant jokių objektyvių aplinkybių, įtakojusių tokius neteisėtus veiksmus, vertinami, kaip kalti atsakovo veiksmai. 5. Įmonės patirta žala nustatyta atsakovo atleidimo iš darbo dieną. 6. Atsižvelgiant į tai, kad už bendrovės veiklos organizavimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą buvo atsakingas atsakovas, įmonės patirta žala yra susijusi su jo darbo veikla. Todėl iš atsakovo priteisiama padaryta žala 617599 Eur ir procesinės palūkanos.

V. Bylinėjimosi išlaidos

17. Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinas 7476 Eur žyminis mokestis, mokėtinas paduodant ieškinį CPK 80, 96 straipsnių pagrindu.

18. Patenkinus ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovė (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti šį prašymą.

V. C. proceso kodekso 285 straipsniu, 286 straipsniu, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dexnita“, juridinio asmens kodas 306182178, 617599Eur (šešių šimtų septyniolikos tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų) nuostolių atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos – 617599 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 08 06 (ieškinio priėmimo teisme diena) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7476 Eur (septynių tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį į valstybės biudžetą (išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis - „žyminis mokestis“). Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pirmosios instancijos teismui.

Nurodyti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Dexnita“ per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.