- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 1-325-908/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06960-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- S. R.
sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Beatai Rutkauskaitei, Gražinai Osinskajai, Laimai Avižienytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), paskirta subendrinta galutinė bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant S. R. įsidarbinti ir pradėti dirbti, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nenusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausyti visą programos kursą,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent dėl to, kad 2017 m. vasario 12 d., apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kai paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui „112“ iškvietė policiją dėl neva jo atžvilgiu smurtaujančios sugyventinės, pagal pranešimą į minėtą butą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. K. ir R. S. davė 100 JAV dolerių (94,08 Eur) kyšį, 100 JAV dolerių vertės nominalo kupiūrą įkišdamas R. S. į striukės kairiąją kišenę.
Be to, S. R. kaltinamas tuo, kad jis nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu įgijo netikrus pinigus – 100 (vieno šimto) JAV dolerių banknotą Nr. KB40384423A, kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2017 m. vasario 12 d., apie 23.00 val., kai pagal jo melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. K. ir R. S., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl melagingo pranešimo, šiuos netikrus pinigus davė kaip kyšį.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad tą dieną išgėręs alaus atsigulė namuose, virtuvėje. Norėjo miegoti, tačiau jo draugė, kuri taip pat tą dieną buvo išgėrusi, jam miegoti trukdė. Jis iškvietė policiją, kad atvykę pareigūnai apramintų draugę. Policijai atvažiavus, jis gulėjo virtuvėje. Atvykusių pareigūnų paprašė apraminti sugyventinę, tačiau jie, nieko neapklausę, pasakę „Tuoj mes tave apraminsime“, ir, rusiškai besikeikdami, ėmė mušti jį, gulintį lovoje, net neleido atsistoti. Patikslino, kad vienas pareigūnas jį puolė, antrasis stovėjo, o trečiasis buvo nuėjęs į kambarį su sugyventine. Jam buvo sumušta lūpa, vienas pareigūnų, aukštas, išvertė visą patalynę, kuri buvo iškruvinta. Kaltinamojo teigimu, pareigūnai jo bute darė kratą be jokių liudytojų. Mano, kad taip jie negali elgtis, krata buvo neteisėta. Be to, jam buvo pasakyta, kad jeigu dar kartą paskambins kviesdamas policiją, išveš į mišką ir „subalados“. Po to pareigūnai jį, pusnuogį ištempę į lauką ir nusivedę į savo tarnybinį automobilį, jame jį smaugė. Kaltinamojo nuomone, pareigūnai jam kerštauja dėl to, kad tiek jis, tiek jo draugė skambindavo į policiją, kviesdami pareigūnus, ir šie pareigūnai jau ne kartą buvo atvykę pas juos. Paaiškino, kad nors jis ir konfliktuoja su sugyventine, nuolat kviečia policijos pareigūnus, tačiau iki šiol gyvena kartu, nes sugyventinė niekaip negali išeiti. Dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo sugyventinei jau buvo surašytas protokolas, ji paskirtą baudą sumokėjo, o po vieno konflikto su ja, 2017 m. vasario mėnesį jis buvo nuteistas. Nurodė, kad jis Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pareigūnų daug kartų prašė, kad jie apramintų sugyventinę. Be to, dėl šio ir dėl kitų įvykių rašė skundus Vyriausiajam policijos komisariatui, nes buvo taip, kad atvykęs patrulis sugadino domofoną, be to, į iškvietimą atvykę pareigūnai tyčiojosi, kelis kartus buvo ištraukę sugyventinės pinigus, sudegino mikrobangų krosnelę. Po šio įvykio jam sugrįžus namo, sugyventinė pasakojo, kad kai jis pusnuogis buvo nutemptas į policijos automobilį, pas ją su popieriaus lapu atėjo policijos pareigūnas ir liepė rašyti, kad jis neva davė pareigūnams kyšį. Kaltinamasis tvirtina, kad jis pinigų policijos pareigūnams nedavė, nes, būdamas aukštojo išsilavinimo, supranta, kad neprotinga duoti kyšį padirbtais pinigais. Virtuvėje ant stalo besimėtančią netikrą 100 JAV dolerių kupiūrą, kurią jis neva bandė duoti policijos pareigūnams, prieš daug metų rado gatvėje, prie konteinerio, o parsinešęs namo tiesiog padėjo į dėžutę virtuvėje ir tiek (b. l. 122).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. S. nurodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena penkerius metus. Namuose dažni konfliktai, nesutarimai, kurie kyla dėl alkoholio, kurį vartoja abu. Kilus konfliktui ji arba sutuoktinis kviečia policiją. Aptardama nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad 2017 m. vasario 12 d. konflikto metu kaltinamasis buvo neblaivus, nes, kaip dažniausiai būna, girtavo su kaimynu. Jie susipyko virtuvėje dėl pinigų – ji kaltinamojo paprašė pinigų, nes jis jų nedavė jau visą mėnesį, be to, pradėjo valgyti jos pirktą maistą. Ji buvo pikta ir, paėmusi visus indus, išnešė juos į kambarį, sakydama jam valgyti ten, kur ir gėrė, t. y., pas kaimyną. Kaltinamasis liko virtuvėje. Jis paskambino į policiją, kad ji neduoda jam valgyti. Tada ir ji iškvietė policiją, nes kaltinamasis nenurimo, trenkė jai per galvą dėl to, kad ji jam neduoda valgyti. Pati ji nėra smurtavusi prieš sutuoktinį. Po kurio laiko jis nurimo ir nuėjo miegoti. Atvažiavus policijos pareigūnams, S. apsimetė, kad miega kambaryje, ji taip pat buvo kambaryje. Paties konflikto tarp pareigūnų ir S. ji nematė, nes buvo kambaryje. Pareigūnai pas juos užtruko trumpiau nei valandą. Jai būnant kambaryje, S. vaikščiojo pirmyn – atgal, pareigūnai paskui jį taip pat vaikščiojo iš kambario į virtuvę. Liudytoja pažymėjo, kad nebuvo taip, kad kaltinamasis būtų policininkams siūlęs pinigus. Liudytoja neneigė, kad ji turi lakią vaizduotę. Iš pradžių teisiamojo pasėdžio metu teigusi, kad pareigūnai jau buvo išvedę į S. tarnybinį automobilį, vėliau liudytoja nurodė, jog jam dar esant kažkur bute, policijos pareigūnai paėmė iš virtuvės ant sekcijos buvusią 100 JAV dolerių kupiūrą, atnešė jai į kambarį, kur ji rengėsi, manydama, jog ir jai reikės važiuoti į policijos komisariatą, ir liepė rašyti, kad S. jiems davė kyšį, tačiau ten nebuvo tikri pinigai, tai matėsi; ten buvo paprastas popieriukas, kurį S. rado gatvėje, eidamas namo. Kodėl jis juos laikė namuose, nežino. Ji, būdama pikta ant S., galvodama, kad tokiu būdu jam atkeršys, taip ir parašė ant pareigūnų iš automobilio atnešto A4 lapo formato, t. y., kad jai matant S. pareigūnams pasiūlė kyšį. Ji nežinojo, kad už tokius veiksmus yra numatyta atsakomybė. Liudytoja teigė, kad iš tiesų kyšį duoti liepė policija, nes jie pyksta ant S. dėl jo rašomų skundų. Liudytoja pažymėjo, kad į iškvietimus atvykę policijos pareigūnai savivaliauja – vaikšto, daro ką nori, keturi pareigūnai sugadino durų akutę, buvo pripurškę dujų. Yra buvę, kad kai sugyventinis nepagrįstai iškvietė policiją, pareigūnai įspėjo jį dėl melagingo iškvietimo, dėl to jam buvo skirta 80 Eur bauda, bet šįkart ji negirdėjo, kaip pareigūnai būtų įspėję S. dėl melagingo iškvietimo (b. l. 142).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtino. Paaiškino, kad arba kaltinamasis arba sugyventinė nuolat, net ir dėl nesvarbių dalykų, kviečia policijos pareigūnus, ir dažniausiai viskas baigiasi pasipriešinimu, nes jie labai konfliktuoja, jis ir pats yra kaltinamąjį išvedęs iš buto. Ar kaltinamasis buvo baustas dėl melagingo iškvietimo, nežino. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad atvykus pagal iškvietimą į butą juos įleido moteris. Kai jis su kolega užėjo į kambarį, kaltinamasis apsimetė, kad miega, kad jam nieko nereikia. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis pinigus prie jo akių davė jo kolegai, t.y. padėjo ant stalo – tai buvo 100 JAV dolerių, panašūs į pinigus. Dabar jau neatsimena, iš kur kaltinamasis šiuos pinigus paėmė, taip pat neatsimena, ir ką jis šiuos pinigus duodamas, sakė. Kur tuo metu buvo jo sugyventinė, pasakyti negali. Į kurią kišenę striukės kaltinamasis įdėjo pinigus jo kolegai, neprisimena. Gali būti, kad duotas pinigas buvo netikras, jis to nežino, nes yra tokia tvarka, kad jeigu pinigus pareigūnams įkiša į kišenę, jų negalima ištraukti. Liudytojas neigia ankstesnio iškvietimo metu deginęs mikrobangų krosnelę žiebtuvėliu, jis jo neturi, paaiškino, kad aptariamo iškvietimo metu kaltinamojo niekas nemušė (b. l. 140-141).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas R. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina. Paaiškino, kad kaltinamojo namuose yra buvęs apie 10 kartų – pareigūnus dėl smurto kviečia arba jis, arba jo sugyventinė. Be to, kaltinamajam dėl smurto, pasipriešinimo pareigūnams, pareigūnų nurodymų nevykdymo buvo iškeltos kelios bylos. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pasakė kaltinamajam, kad už melagingą iškvietimą numatyta bauda. Kaltinamasis, dar būnant kambaryje, pasiūlė pinigų, vėliau, iš sekcijos virtuvėje paėmęs 100 JAV dolerių kupiūrą, padėjo ant stalo, sakydamas: „Imkit ir važiuokit, jokios pagalbos nereikia“. Matėsi vizualiai, kad pinigai yra netikri. Kaltinamasis buvo išgėręs, gal nematė, kad pinigai netikri, gal ir pajuokauti taip norėjo. Žmogus guli, nieko nenori, sako: važiuokit, nieko nereikia. Jie kaltinamajam liepė rengtis ir važiuoti kartu. Tuomet jis tuos pinigus įdėjo liudytojui į striukės kairę kišenę. Pinigai buvo duoti, kad nebūtų baudos dėl melagingo iškvietimo. Liudytojas pats šių pinigų neėmė. Visa tai matė ir kaltinamojo sugyventinė, jis buvo blaivi, rami, stovėjo šalia. Ten vieno kambario butas. Sugyventinė sutiko parašyti dėl pinigų. Kaltinamąjį, iškvietę kitą ekipažą, pareigūnai nunešė į tarnybinį automobilį, nes jis nėjo. 100 JAV dolerių kupiūrą, nuvažiavę į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK, atidavė, surašė tarnybinius pranešimus, po to dalyvavo ir apklausoje (b. l. 141-142).
Ikiteisminio tyrimo metu S. R. pranešus apie įtarimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, jis nurodė, kad įtarimo esmę supranta, kaltu neprisipažįsta. Paaiškino, kad lietuvių kalbą moka, psichinėmis ligomis nesirgo, nuo priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo, į įskaitas neįrašytas. Gyvena (duomenys neskelbtini), vienas. Kartais pas jį ateina jo draugė L. S., jie abu vartoja alkoholinius gėrimus; yra tik draugai, bendro ūkio neveda. Vakar, t. y. 2017 m. vasario 12 d. vakare, kelintą tiksliai valandą, neprisimena, jis atsigulė miegoti. Buvo išgėręs. Bute (duomenys neskelbtini), taip pat buvo jo draugė L. Tarp jų nebuvo jokio konflikto. Jam bandant užmigti L., nežinia kodėl, pradėjo jį mušti. Daužė per visą kūną. Jis jai pasakė, kad ši liautųsi, tačiau ji toliau jį mušė, todėl jis paskambino į policiją. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai. L. jį diržu mušė ir būnant pareigūnams. Jis toliau gulėjo lovoje. Pareigūnai stovėjo ir jam nieko nesakė. Po kurio laiko atėjo dar du pareigūnai. Policijos pareigūnai, visi keturi, jam nieko nesakydami, paėmė ir nunešė jį į tarnybinį automobilį. Jis policijos pareigūnams nesipriešino. Policijos automobilyje jį paguldė ant grindų. Policijos pareigūnai jį pradėjo smaugti ir mušti. Kažkuris pareigūnas sudavė jam per šoną, dėl to jam skauda iki dabar. Jį nuvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate jis atsisakė pasitikrinti blaivumą. Tuomet vienas pareigūnas, kuris, dabar neprisimena, pasakė, kad tuoj jie ką nors sugalvos, ir po kurio laiko pareigūnas pasakė, kad apkaltins jį, jog jis policininkams davė kyšį. Galvojo, kad policijos pareigūnai juokauja, bet po kurio laiko jį sulaikė. Tik dabar sužinojo, kuo yra įtariamas. 100 dolerių neturėjo, nežino, kam jie priklauso, policijos pareigūnui tokių pinigų nedavė. Policijos pareigūnai taip nutarė su juo susidoroti (b. l. 34).
Įtariamajam S. R. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, jis nurodė, kad savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažįsta, parodymų neduos, kreipsis dėl advokato (b. l. 43).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyrius 2017 m. gegužės 30 d. pranešimu informavo, kad S. R. nuo 2017 m. gegužės 5 d. į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos nesikreipė (b. l. 46).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. K. nurodė, kad 2017 vasario 12 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S., apie 23 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, sugyventinė puola su peiliu. Atvykus minėtu adresu, buto duris jiems atidarė blaivi L. S., kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis grįžo ir pradėjo konfliktuoti, rėkė, šūkavo ir atsigulęs į lovą skambino policijai, aiškino, kad ji puola jį su peiliu, melavo. Užėjus į kambarį, jame ant lovos gulėjo pranešėjas S. R., kuris apsimetė miegančiu. Paklausus, dėl ko jis kvietė policiją, aiškino, kad jį šiame bute muša, tyčiojasi, trukdo ilsėtis, paaiškino, kad ir jie (policija) čia nereikalingi. S. R. buvo įspėtas dėl neteisėtų veiksmų, elgesio, jam buvo paaiškinta, kad už melagingą pranešimą jam gresia administracinė atsakomybė ir jam teks sumokėti baudą, į ką jis atsakė „Aš duosiu Jums pinigų dabar ir važiuokit iš čia“. Jie įspėjo S. R. dėl kyšio davimo gresiančios atsakomybės, tada jis išsitraukė 100 JAV dolerių ir padėjo juos ant stalo sakydamas „čia Jums“. S. R. dar kartą įspėjo, kad už papirkimą yra baudžiamoji atsakomybė. Pranešė, kad jis yra sulaikomas dėl melagingo iškvietimo ir bandymo papirkti valstybės tarnautojus. S. R. atsikėlė, pasakė „nejuokaukit“ ir, paėmęs nuo stalo pinigus, įkišo vyriausiajam patruliui R. S. į striukės kairiąją kišenę. S. R. buvo pranešta, kad jis yra sulaikytas ir privalo eiti į tarnybinį automobilį, šis kategoriškai atsisakė, pradėjo mosikuoti rankomis, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nukrito ant lovos, nenorėjo keltis, todėl buvo panaudota fizinė prievarta, asmuo buvo sulaikytas ir su AP-42 pagalba nuneštas į tarnybinį automobilį. Asmuo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK OVP (b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. S. nurodė, kad 2017 m. vasario 12 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. K., apie 23 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas artimoje aplinkoje, sugyventinė puola su peiliu. Atvykus minėtu adresu buto duris atidarė blaivi L. S., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis grįžo neblaivus ir pradėjo konfliktuoti, rėkė, šūkavo ir atsigulęs į lovą skambino policijai, aiškino, kad ji puola jį su peiliu, melavo. Užėjus į kambarį, jame ant lovos, apsimesdamas, kad miega, gulėjo S. R.. Paklausus, dėl ko šis kvietė policiją, jis aiškino, kad jį šiame bute muša, tyčiojasi, trukdo ilsėtis, paaiškino, kad ir policija čia nereikalinga. S. R. buvo įspėtas dėl savo neteisėtų veiksmų, elgesio, jam buvo paaiškinta, kad už melagingą pranešimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 224 straipsnio 2 dalį jam gresia administracinė atsakomybė ir jam teks sumokėti baudą, į ką šis atsakė „Aš duosiu Jums pinigų dabar ir važiuokit iš čia“. Jie įspėjo S. R. dėl kyšio davimo gresiančios atsakomybės, tada S. R. išsitraukė 100 JAV dolerių ir padėjo juos ant stalo sakydamas „čia Jums“. Jis su kolega dar kartą S. R. įspėjo, kad už papirkimą gresia baudžiamoji atsakomybė, bet jis į jų įspėjimus nereagavo. Tada S. R. informavo, kad jis yra sulaikomas dėl melagingo iškvietimo ir bandymo papirkti valstybės tarnautojus. S. R. atsikėlė, pasakė „nejuokaukit“ ir, paėmęs nuo stalo pinigus, įkišo jam į striukės kairiąją kišenę. S. R. informavo, kad jis yra sulaikytas ir privalo eiti į tarnybinį automobilį, bet jis kategoriškai atsisakė, pradėjo mosikuoti rankomis, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nukrito ant lovos, nenorėjo keltis, todėl buvo panaudota fizinė prievarta. Asmuo buvo sulaikytas ir su AP-42 pagalba nuneštas į tarnybinį automobilį. Asmuo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK OVP. Kitos spec. priemonės panaudotos nebuvo. L. S. pageidavo ir parašė pareiškimą (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja L. S. nurodė, kad kadangi su įtariamuoju S. R. yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį, todėl pasinaudodama įstatymo numatyta teise atsisako duoti parodymus dėl 2017 m. vasario 12 d. – 2017 m. vasario 13 d. nakties įvykio (b. l. 26).
L. S. 2017 m. vasario 12 d. pareiškime policijai nurodoma, kad 2017 m. vasario 12 d. ji visą dieną buvo namuose, laukė savo sugyventinio S. R.. Ji jam be perstojo skambino, šis žadėjo pareiti, bet parėjo tik apie 23 val. neblaivus. Ji jį apibarė ir liepė eiti miegoti. Jis atsigulė virtuvėje ir paslapčia iškvietė policiją. Dėl ko jis taip pasielgė, nesupranta, greičiausiai, iš keršto. Atvykus policijai ir besiaiškinant, S. R. pasakė, kad, neva, jis miega ir kad nuo jo atstotų. Policijos pareigūnai įspėjo S. R., kad jo pranešimas bus registruotas kaip melagingas iškvietimas ir jam bus skirta bauda. S. R., jai matant, padėjo ant stalo 100 JAV dolerių. Policijos pareigūnai S. R. įspėjo ir pasakė, kad jis rengtųsi ir važiuotų (b. l. 8).
Specialisto išvadoje Nr. 140-(1212)-ISI-1537 nurodoma, kad: 1. Pateiktas tirti 100 (šimto) JAV dolerių banknotas Nr. KB40384423A yra atspausdintas ne pagal JAV dolerių spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. 2. Pateiktas tirti 100 (šimto) JAV dolerių banknotas Nr. KB40384423A atspausdintas spalvinės elektrografinės spaudos būdu ištisai, banknote yra BITMAP kodas, spausdinant šį banknotą buvo naudojamas „FUJI XEROX“ spausdinimo mechanizmas, kurio BITMAP kodas yra 211, 26, 1, 19, 1, 94, 176, 193, 134, 49, 208, 131, 2, 100, 136 (b. l. 18-19).
Manant, kad S. R. namuose gali būti netikrų pinigų, jiems pagaminti reikalingų įrankių ir priemonių, 2017 m. gegužės 5 d. S. R. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 49-54).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad S. R. nepadarė veikų, turinčių BK 213 straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje nusikaltimų požymių.
Kaltinamasis savo kaltę dėl pareigūnų papirkimo ir netikrų pinigų įgijimo, laikymo ir davimo jų, kaip kyšio, neigė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Teisme paaiškino, kad tą vakarą buvo neblaivus, žmona jam trukdė miegoti, smurtavo prieš jį, todėl jis iškvietė policiją, kad ją sutramdytų. Atėjus pareigūnams, paprašė jų „apraminti“ sugyventinę, tačiau šie, nieko neapklausę, pasakė „Tuoj mes tave apraminsime“. Kaltinamojo nuomone, pareigūnai buvo nepatenkinti, kad jis pastoviai kviečia policiją. Jo teigimu, prieš jį policininkai pavartojo jėgą, ištempė jį iš lovos, patalpino į tarnybinį automobilį. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad jis pinigų policijos pareigūnams nedavė, nes, būdamas aukštojo išsilavinimo, supranta, kad neprotinga duoti kyšį padirbtais pinigais. Virtuvėje ant stalo besimėtančią netikrą 100 JAV dolerių kupiūrą, kurią jis neva bandė duoti policijos pareigūnams, prieš daug metų rado gatvėje, prie konteinerio, o parsinešęs namo tiesiog padėjo į dėžutę virtuvėje. Po šio įvykio jam sugrįžus namo, sugyventinė pasakojo, kad, kai jį pusnuogį nutempė į policijos automobilį, pas ją su popieriaus lapu atėjo policijos pareigūnas ir liepė rašyti, kad jis neva davė pareigūnams kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu sulaikytas S. R. nurodė, kad jam iškvietus policijos pareigūnus, šiems atvykus, vienas pareigūnas, kuris, dabar neprisimena, pasakė, kad tuoj jie ką nors sugalvos, ir po kurio laiko pareigūnas pasakė, kad apkaltins jį, jog jis policininkams davė kyšį. Galvojo, kad policijos pareigūnai juokauja, bet po kurio laiko jį sulaikė. 100 dolerių neturėjo, nežino, kam jie priklauso, policijos pareigūnui tokių pinigų nedavė (b. l. 34). Iš esmės S. R. parodymus patvirtino jo sugyventinė L. S., apklausta teisme. Ji patvirtino, kad su sugyventiniu girtauja, pastoviai kyla konfliktai, kuriems spręsti kviečiama policija. Praeityje yra buvę, kad sugyventiniui iškvietus policiją, pareigūnai įspėjo jį dėl melagingo iškvietimo, jam buvo skirta 80 Eur bauda, bet šį kartą ji negirdėjo, kaip pareigūnai būtų įspėję S. dėl melagingo iškvietimo. Nagrinėjamu atveju sugyventiniai susipyko, kai kaltinamasis grįžo iš kaimyno neblaivus, jis iškvietė policijos pareigūnus ir aprimęs nuėjo miegoti. Atvažiavus policijos pareigūnams, S. apsimetė, kad miega. Pareigūnai pas juos užtruko trumpiau nei valandą. Jai būnant kambaryje, S. vaikščiojo pirmyn atgal, pareigūnai paskui jį taip pat vaikščiojo iš kambario į virtuvę. Liudytoja pažymėjo, kad nebuvo taip, kad kaltinamasis būtų policininkams siūlęs pinigus. S. esant kažkur bute, policijos pareigūnai paėmė iš virtuvės ant sekcijos buvusią 100 JAV dolerių kupiūrą, atnešė jai į kambarį, kur ji rengėsi, manydama, jog ir jai reikės važiuoti į policijos komisariatą, ir liepė rašyti, kad S. jiems davė kyšį, tačiau ten nebuvo tikri pinigai, tai matėsi; ten buvo paprastas popieriukas, kurį S. rado gatvėje, eidamas namo. Kodėl jis juos laikė namuose, nežino. Ji, būdama pikta ant S., galvodama, kad tokiu būdu jam atkeršys, taip ir parašė ant formato lapo, kurį pareigūnai atnešė iš automobilio, t. y. parašė, kad jai matant S. pareigūnams pasiūlė kyšį. Ikiteisminio tyrimo metu L. S. parodymus duoti atsisakė. Teisme buvo apklausti pas kaltinamąjį 2017 m. vasario 12 d., apie 23 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvę pareigūnai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas A. K. įvykio aplinkybių neatsiminė, tačiau pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus juos patvirtino ir paaiškino, kad S. R. arba sugyventinė nuolat, net ir dėl nesvarbių dalykų, kviečia policijos pareigūnus, ir dažniausiai viskas baigiasi pasipriešinimu, nes jie labai konfliktuoja. Liudytojas yra kaltinamąjį išvedęs iš buto. Ar kaltinamasis buvo baustas dėl melagingo iškvietimo, nežino. Aptardamas nagrinėjamą įvykį, nurodė, kad, atvykus pagal iškvietimą į butą, juos įleido L. S.. Kai jis su kolega R. S. užėjo į kambarį, kaltinamasis apsimetė, kad miega, teigė, kad jam nieko nereikia. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis prie jo akių padėjo ant stalo 100 JAV dolerių, panašių į pinigus. Neatsimena, iš kur kaltinamasis šiuos pinigus paėmė ir sakė juos duodamas. Liudytojas teigė, kad gali būti, kad duotas pinigas buvo netikras, jis to nežino, nes yra tokia tvarka, kai pinigus pareigūnams įkiša į kišenę, jų negalima ištraukti. Liudytojas R. S. teisme nurodė, kad kaltinamojo namuose yra buvęs apie 10 kartų, nes pareigūnus dėl smurto kviečia arba jis, arba jo sugyventinė. Jo teigimu, pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pasakė kaltinamajam, kad už melagingą iškvietimą numatyta bauda. Kaltinamasis, dar būnant kambaryje, pasiūlė pinigų, vėliau, iš sekcijos virtuvėje paėmęs 100 JAV dolerių kupiūrą, padėjo ant stalo, sakydamas: „Imkit ir važiuokit, jokios pagalbos nereikia“. Liudytojas nurodė, kad vizualiai matėsi, jog tie pinigai yra netikri. Liudytojas mano, kad gal S. R., kuris buvo išgėręs, galimai to nesuprato arba taip norėjo pajuokauti. Jie kaltinamajam liepė rengtis ir važiuoti kartu. Tada S. R. netikrą 100 JAV dolerių kupiūrą įdėjo jam į kišenę. Liudytojo supratimu, pinigai buvo duoti, kad nebūtų baudos dėl melagingo iškvietimo. Visa tai matė ir kaltinamojo sugyventinė, kuri sutiko parašyti dėl pinigų. Kaltinamąjį, iškvietę kitą ekipažą, pareigūnai nunešė į tarnybinį automobilį, nes jis pats nėjo. Ikiteisminio tyrimo metu abu liudytojai A. K. ir R. S. teigė, kad atvykus pas S. R., šis apsimetė miegąs, paklausus, dėl ko kvietė policiją, aiškino, kad jį šiame bute muša, tyčiojasi, trukdo ilsėtis, teigė, kad pareigūnai čia nereikalingi. Jis buvo įspėtas dėl neteisėtų veiksmų, elgesio, jam buvo paaiškinta, kad už melagingą pranešimą jam gresia administracinė atsakomybė ir jam teks sumokėti baudą, į tai jis atsakė „Aš duosiu Jums pinigų dabar ir važiuokit iš čia“. Jie įspėjo S. R. dėl kyšio davimo gresiančios atsakomybės, tada jis išsitraukė 100 JAV dolerių ir padėjo juos ant stalo sakydamas „čia Jums“. Pranešus, kad jis yra sulaikomas dėl melagingo iškvietimo ir bandymo papirkti valstybės tarnautojus, S. R. atsikėlė, pasakė „nejuokaukit“ ir, paėmęs nuo stalo pinigus, įkišo vyriausiajam patruliui R. S. į striukės kairiąją kišenę. S. R. buvo pranešta, kad jis yra sulaikytas ir privalo eiti į tarnybinį automobilį, šis kategoriškai atsisakė, pradėjo mosikuoti rankomis, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, nukrito ant lovos, nenorėjo keltis, todėl buvo panaudota fizinė prievarta, asmuo buvo sulaikytas ir su AP-42 pagalba nuneštas į tarnybinį automobilį. Asmuo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK OVP (b. l. 11).
Pažymėtina, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją siekiama paveikti, kad jis vykdydamas įgaliojimus elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-176/2014, 2K-439-788/2016). Pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013). Nagrinėjamu atveju S. R. kaltinimas pagal BK 227 str. 2 d. buvo pareikštas dėl to, kad jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui „112“ iškvietė policiją dėl neva jo atžvilgiu smurtaujančios sugyventinės, pagal pranešimą į minėtą butą atvykusiems Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiesiems patruliams A. K. ir R. S. davė 100 JAV dolerių (94,08 Eur) kyšį, 100 JAV dolerių vertės nominalo kupiūrą įkišdamas R. S. į striukės kairiąją kišenę. Atsižvelgiant į minėtą kyšio vertę, S. R. veika buvo kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Pirmiausia, nesutiktina su kaltinime nurodyta kyšio verte – 100 JAV dolerių (94,08 Eur). Akcentuotina tai, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog S. R. davė pareigūnams pinigus, t. y. 100 JAV dolerių (94,08 Eur) kyšį. Byloje esančia specialisto išvada Nr. 140-(1212)-ISI-1537 neginčijamai nustatyta, kad minėtas 100 JAV dolerių banknotas netikras. Tai patvirtino ir teisme apklaustas S. R., teigęs, kad minėtą netikrą pinigą rado gatvėje ir parsinešęs namo laikė dėžutėje, tiek liudytoja L. S., teigdama, kad matėsi, jog tai netikri pinigai, o paprastas popieriukas. Kad vizualiai matėsi, jog S. R. duotas pinigas yra netikras, nurodė ir liudytoju apklausta pareigūnas R. S., o kitas pareigūnas A. K. teigė, kad gali būti, kad duotas pinigas buvo netikras, tačiau jis to nežino, nes S. R. įkišus pinigą į kolegos kišenę, laikėsi tvarkos, kad jo negalima ištraukti. Pažymėtina tai, kad BK 227 str. 2 d. kyšis suprantamas kaip neteisėtai gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas, pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į turtą ar interesus į jį; turtinės paslaugos, pvz., nemokamas automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių sumažinimas; ir kt. Taigi kyšiu BK 227 str. prasme laikoma neteisėta turtinė nauda. Kyšiu gali būti ir įvairūs juodoje rinkoje vertę turintys dalykai – kanapės, heroinas, kokainas, savadarbiai ginklai, padirbti pinigai (aukštos kokybės padirbti pinigai juodojoje rinkoje paprastai parduodami už mažesnę sumą negu atitinkamo nominalo piniginis vienetas turi perkamąją galią) ir pan., tačiau nagrinėjamu atveju minėtas netikras pinigas (atspausdintas „FUJI XEROX“ spausdintuvu ant paprasto popieriaus, be jokių apsaugos priemonių), kurio netikrumas aiškiai matyti, nėra tokios kokybės, kad turėtų kokią nors realią vertę, jis neatitinka kyšio, kaip neteisėtos naudos, požymio.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo pabrėžiama, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t. y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.: 2K-536/2013, 2K-176/2014). Suprantama, kad, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams sampratą baudžiamajame įstatyme, normų, nustatančių atsakomybės pagrindus už tokių veikų padarymą, paskirtį, yra prielaidos išvadai, kad kyšiu laikytina tai, kuo siekiama kaltininkui reikšmingų, racionalių, logiškų padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2014). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis būdamas neblaivus pats išsikvietė į namus policiją dėl to, kad žmona neleido jam ilsėtis, neva smurtavo prieš jį. Atvykus į namus policininkams jis apsimetė miegąs, nurodė, kad jų pagalbos nereikia. Jiems įspėjus, kad dėl melagingo iškvietimo numatyta administracinė atsakomybė ir S. R. turės sumokėti baudą, jis, anot pareigūnų, į tai jis atsakė „Aš duosiu Jums pinigų dabar ir važiuokit iš čia“. Jiems įspėjus S. R. dėl kyšio davimo gresiančios atsakomybės, šis išsitraukė minėtus netikrus 100 JAV dolerių ir padėjo juos ant stalo sakydamas „čia Jums“. Pranešus, kad jis yra sulaikomas dėl melagingo iškvietimo ir bandymo papirkti valstybės tarnautojus, S. R. atsikėlė, pasakė „nejuokaukit“ ir, paėmęs nuo stalo pinigus, įkišo vyriausiajam patruliui R. S. į striukės kairiąją kišenę (pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai T. 1, b. l. 11, 13). Teisme liudytojas A. K. patvirtino, kad kaltinamasis pinigus prie jo akių davė jo kolegai, t. y. padėjo ant stalo – tai buvo 100 JAV dolerių, panašūs į pinigus, tačiau neatsiminė, iš kur kaltinamasis šiuos pinigus paėmė, taip pat neatsiminė, ką sakė duodamas, liudytojas nurodė, kad pinigas galėjo būti netikras. Liudytojas R. S. teisme parodė, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, pasakė kaltinamajam, kad už melagingą iškvietimą numatyta bauda. Tada kaltinamasis iš sekcijos virtuvėje paėmęs 100 JAV dolerių kupiūrą, padėjo ant stalo, sakydamas: „Imkit ir važiuokit, jokios pagalbos nereikia“. Liudytojo teigimu, matėsi vizualiai, kad pinigai yra netikri. Kaltinamasis buvo išgėręs, gal ir pajuokauti taip norėjo. Jie kaltinamajam liepė rengtis ir važiuoti kartu. Tuomet jis tuos pinigus įdėjo liudytojui į striukės kairę kišenę. Liudytojo nuomone, pinigai buvo duoti, kad nebūtų baudos dėl melagingo iškvietimo. Kaip jau minėta, pats S. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, neigė davęs pareigūnams kyšį. Teismas, patikimais laiko policijos pareigūnų paaiškinimus, kad S. R. davė jiems netikrą pinigą, tačiau vertina, kad nustatyti kaltinamojo veiksmai (paaiškinus, kad reikės mokėti baudą, netikro pinigo padėjimas ant stalo; vėliau kišimas į pareigūno kišenę) buvo atlikti ne tikslu išvengti administracinės atsakomybės už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kai paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui „112“ iškvietė policiją dėl neva jo atžvilgiu smurtaujančios sugyventinės, o kaip neblaivaus kaltinamojo neadekvati reakcija į susiklosčiusią situaciją. Liudytojas R. S. daro prielaidą, kad asmuo siekė, jog nebūtų baudos dėl melagingo iškvietimo, tačiau taip pat kelia versiją, kad galbūt kaltinamasis, kuris tuo metu buvo neblaivus, taip norėjo pajuokauti. Liudytojų nurodyti neblaivaus kaltinamojo žodžiai, po to, kai šie paaiškino, kad jis turės sumokėti baudą dėl melagingo iškvietimo: „Aš duosiu Jums pinigų dabar ir važiuokit iš čia“, bei „Imkit ir važiuokit, jokios pagalbos nereikia“, neginčijamai nepatvirtina, kad buvo siekta kokių nors racionalių rezultatų. Iš teisme nustatytų aplinkybių matyti, kad S. R. elgesys, duodant padirbtą pinigą policininkams, labiau panašus į girto asmens bravūrišką elgesį, ir asmenys, kuriems toks kyšis neva buvo duotas, to negalėjo nesuprasti. Nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo manyti, kad S. R. tyčia buvo nukreipta papirkti policijos pareigūnus, tuo labiau, kad tai buvo daroma su jokios vertės neturinčiu netikru pinigu ir šį pinigą davęs ir gavęs asmuo tai suprato.
BK 213 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius, arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą, elektroninius duomenis ar kitokias priemones, įskaitant bet kokias apsaugos priemones ar specialiąsias medžiagas, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti.
Minėta nusikalstama veika kėsinamasi į įstatymo saugomą vertybę – pinigų ir vertybinių popierių apyvartą. Netikri ar suklastoti pinigai laikomi šio nusikaltimo dalyku tik tuo atveju, kai atitinka tam tikrus požymius: jeigu jie yra bent vienos valstybės apyvartoje bei panašūs į tikrus pinigus. Netikrų ar suklastotų piniginių ženklų panašumas į tikruosius turi būti toks, kad juos būtų galima palaikyti tikrais. Nagrinėjamu atveju 100 (šimto) JAV dolerių banknotas Nr. KB40384423A atspausdintas spalvinės elektrografinės spaudos būdu „FUJI XEROX“ spausdinimo mechanizmu, jis atspausdintas ant paprasto popieriaus, be jokių apsaugos priemonių. Akivaizdžiai matyti, kad minėtas pinigas netikras. Tai, kad pinigo netikrumas buvo aiškiai matomas net ir specifinių žinių apie padirbtą pinigą neturinčiam asmeniui patvirtino ir liudytoja L. S., teigdama, kad matėsi, jog tai netikri pinigai, o paprastas popieriukas. Liudytojas pareigūnas R. S. taip pat nurodė, kad vizualiai matėsi, jog tai netikri pinigai. Pats kaltinamasis aiškino netikrą pinigą radęs ir pasiėmęs gatvėje ir įdėjęs namuose į dėžutę, supratęs, kad tai netikras pinigas. Darytina išvada, kad minėtas netikras pinigas neatitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko požymių.
Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina ir tai, kad nusikalstama veika – tai pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme. Pavojingumą lemia įvairūs objektyvūs ir subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai. Pagrindinis vaidmuo tenka objektyviesiems požymiams, t. y. padarytos veikos pobūdžiui, padariniams, vietai, laikui ir kitoms aplinkybėms. Taip pat reikšmingi ir subjektyvūs požymiai – kaltė, tikslas, motyvai. Nusikalstamos veikos pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu. Pavojingumo pobūdis yra kokybinė nusikalstamos veikos charakteristika, o pavojingumo laipsnis išreiškia kiekybinę nusikalstamos veikos charakteristiką. Tai reiškia, kad pavojingumo pobūdis rodo, koks yra pavojingumas (jo turinys), o pavojingumo laipsnis parodo, kokio dydžio yra šis pavojingumas. Pavojingumo laipsnį lemia daugelis faktorių, tai ir nusikalstamos veikos padarymo būdas, motyvai, tikslai bei kitos aplinkybės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Didesnį nusikaltimo pavojingumą lemia jo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimu paprastai sukeliami sunkesni padariniai. BK specialiojoje dalyje suformuluotų nusikalstamų veikų sudėtyse tiesiogiai nurodyta, kada viena ar kita veika pripažįstama baudžiamuoju nusižengimu.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad S. R., pats iškvietęs pareigūnus į namus, atvykus jiems, atlikdamas aukščiau aptartus veiksmus, elgėsi nederamai ir neadekvačiai, tačiau toks kaltinamojo elgesys vienareikšmiškai negali būti vertinamas, kaip užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmus, jų intensyvumą, asmens būseną nusikaltimų padarymo metu, vietą, kur minėti veiksmai buvo padaryti (paties kaltinamojo bute, jam pačiam išsikvietus policijos pareigūnus), į minėto netikro pinigo kokybę, tai, kad jis akivaizdžiai netikras, į tai, jog tai suprato ne tik jį davęs, bet ir netikrą pinigą gavęs pareigūnas, sprendžia kad S. R. padarytos veikos nėra tokio pavojingumo laipsnio, kuris leistų jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Atsižvelgus į visa tai, kas aukščiau paminėta, darytina išvada, kad kaltinamojo S. R. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų BK 227 straipsnio 2 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, todėl jis pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisintinas BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais teismas,
nusprendė:
S. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
S. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).\
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašą iš BPC, saugomą voke, ir netikrą 100 JAV dolerių banknotą Nr. KB40384423A, saugomą voke, palikti saugoti byloje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.