Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.7.2.4.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.2.27.1.; 1.2.27.5.; 2.3.6.4.5.; 2.4.1.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 12 d.

Kaunas

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis pagal patentą, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2005-12-08 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 189 str. 1 d., skirta 10 MGL (1250 Lt) bauda; 2) 2011-08-11 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 286 str., 290 str., skirta 26 MGL bauda (3380 Lt); 3) 2012-02-20 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 140 str. 1 d., skirta 6 mėn. viešųjų darbų, 24 MGL (3120 Lt) bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 286 str., 290 str.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2014 m. gruodžio 22 d. apie 19.15 val. Kauno r., Karmėlavoje, Oro Uosto g. 4, iš Frankfurto (Vokietija) nusileidusiame lėktuve reiso Nr. FR 1856, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, t. y. „akiniuotu pederastu“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte Geležinkelio grupės vyresnįjį postinį V. A., nevykdė teisėtų pareigūnų ir įgulos reikalavimų išlipti iš lėktuvo, nepakluso žodiniam įspėjimui nutraukti neteisėtus veiksmus, ir bandant priverstinai išlaipinti iš lėktuvo, mosikavo kumščiais, spardėsi kojomis, ketindamas įspirti jį vesdinusiam pareigūnui, tada rankomis ne mažiau dviejų kartų sudavė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte Geležinkelio grupės vyresniajam postiniui V. A. į dešinę ranką ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą, ir tokiais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, bei jį įžeidė.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. grįžo lėktuvu iš Vokietijos į Lietuvą, buvo neblaivus. Dėl girtumo įvykio nelabai atsimena, tačiau atsimena, kad nenorėjo išlipti iš lėktuvo, buvo iškviesta policija. Atsimena, kad išvadino pareigūnus, vieną pavadino „akiniuotu piderastu“, nenorėjo išlipti iš lėktuvo, galėjo būti kad priešinosi, sudavė rankomis pareigūnui, dėl priešinimosi jam buvo uždėti antrankiai. Jis suprato, kad bendrauja su pareigūnais. Labai gailisi dėl visų savo veiksmų. Tokį jo elgesį įtakojo alkoholis. Pareigūno jis atsiprašė, šis jam atleido.

Nukentėjusysis V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte Geležinkelio grupės vyresniuoju postiniu. 2014-12-22 dirbo su kolega R. P. Karmėlavos oro uoste. Buvo su uniformomis. Nusileidus lėktuvui iš Frankfurto, buvo gauta informacija, kad lėktuve sėdi keleivis, kuris atsisako išlipti. Jam ir kolegai R. P. priėjus prie keleivio, t. y. kaltinamojo, ir bandant šį pakelti, šis prasibudo, ranka trenkė į daiktadėžę. Vėl jiems bandant į kelti, kaltinamasis du kartus trenkė ranka jam per rankas. Jie perspėjo kaltinamajį nutraukti neteisėtus veiksmus, o šiam neklausant, paguldė jį ant sėdynių ir uždėjo antrankius. Kaltinamasis vadino juos necenzūriniais žodžiais, jį vadino „akiniuotu piderastu“. Šie žodžiai buvo skirti būtent jam, nes jis nešioja akinius, dėl tokių žodžių jis jautėsi nemaloniai, buvo įžeistas. Šiuos žodžius girdėjo pareigūnas R. P.. Kaltinamasis jo atsiprašė prieš teisiamąjį posėdį, jis atsiprašymą priėmė, atleido kaltinamajam. Civilinio ieškinio nereiškia.

Kaltinamajam R. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2014-12-22 apie 19. 15 val. jis dirbo pamainoje kartu su kolega V. A.. Dirbant Karmėlavos oro uoste jie gavo pranešimą, kad lėktuve iš Frankfurto yra agresyvus keleivis, kuris atsisako išlipti iš lėktuvo salono. Jie kartu su kolega ir oro uosto saugumo darbuotojas R. N., kuris juos palydėjo iki lėktuvo, atėjo į lėktuvo saloną. Lėktuve pašalinių asmenų nebuvo, visi keleiviai buvo išlipę. Kolega V. A. pilietį pašnekino, pajudino, tačiau pilietis nereagavo, nuo piliečio sklido alkoholio kvapas. Atsibudęs pilietis, kaip vėliau jis sužinojo - R. K., atsisakė vykdyti teisėtus jų nurodymus lipti iš lėktuvo, sakė, kad nelipsiąs. Tada jie pastarąjį įspėjo, kad jei šis neklausys teisėtų pareigūnų reikalavimų, prieš jį bus panaudota fizinė prievarta, t. y. bus išvestas iš lėktuvo per prievartą. Tada R. K. labai supyko, įsiuto, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, tada agresyviai su dešiniu kumščiu trenkė į lėktuvo viršuje esančią daiktadėžę. R. K. pyko ant jų, kad jie nori jį iš lėktuvo „iškrapštyti“. Tada V. A. sugriebė R. K. už peties, bet R. K. staigiu stipriu judesiu jo kolegos ranką numetė, tada kolega vėl sugriebė už peties, tada R. K. vėl metė kolegos V. A. ranką, tada jis nieko nelaukė ir sugriebė su dešine ranka pastarajam už kairės rankos ir kartu su kolega R. K. ištraukė iš sėdynių. Kai jie pastarąjį bandė ištraukti ir suimti už rankų, šis aktyviai veiksmais priešinosi, t. y. muistėsi ir nesileido ištraukimas, neleido suimti už rankų ir plūdosi necenzūriniais žodžiais. Kai jis su kolega R. K. ištraukė iš sėdynių, paguldė ant pilvo ant kitų sėdynių, šis pradėjo spardytis, muistytis, neleisti užsukti rankų ir uždėti antrankių. Tokio pasipriešinimo metu jis nenukentėjo, uniforma nebuvo suplėšyta ar sugadinta. Su kolega jis užsuko rankas, uždėjo antrankius, R. K. pastatė ir vedė link lėktuvo išėjimo. Vedamas R. K. nebesipriešino. Vedamas prie tarnybinio automobilio, R. K. pasakė „dabar jums abiem pyzdiez“. Į tokius R. K. žodžius jis nereagavo, grasinimu nelaikė, tai tik neblaivaus pikto asmens svaičiojimai. Girdėjo, kad R. K. jo kolegą išvadino „akiniuotu pederastu“, ar šalia stovėjo pašalinių asmenų, nebeatkreipė dėmesio, nes vedė surakintą R. K.. R. K. jie pristatė į Žaliakalnio policijos komisariatą (b. l. 17);

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. N. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas R. P. (b. l. 18);

Pareigūnų V. A., R. P. 2014-12-22 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos iš esmės tos pačios įvykio aplinkybės, kokias pareigūnai nurodė apklausiami nukentėjusiuoju bei liudytoju (b. l. 3, 4);

Kaip matyti iš 2014-12-22 alkoholio matavimo prietaiso BAAC Nr. 2265 parodymų, R. K. nustatytas 2.42 promilės girtumas (b. l. 39).

Kaltinamasis buvo sulaikytas 2014-12-22 19 val. 20 min., iš sulaikymo paleistas 2014-12-23 14 val. 00 min. (b.l. 37, 40).

Pagal BK 286 str. atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o pagal BK 290 str. atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, priešindamasis valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtą ar grasina jį tuoj pat pavartoti. BK 290 str. įžeidimu laiko bet kokiu būdu atliktus nukentėjusio, einančio savo pareigas, atžvilgiu nepadorius veiksmus, demonstravimą bendro neigiamo jo asmenybės vertinimo, jo diskreditavimą, jo moralinio prestižo menkinimą tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šia įstatymo norma yra saugoma šių asmenų garbė bei orumas jiems atliekant viešojo administravimo pareigas. Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau ne visas aplinkybes atsiminė, nes veikų padarymo metu buvo neblaivus. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo nukentėjusiojo V. A. bei liudytojų R. P. ir R. N. parodymai, patvirtinantys, kad R. K. įžūliai elgėsi policijos pareigūnų atžvilgiu, juos plūdo necenzūriniais žodžiais, vieną jų plūdo įžeidžiančiais žodžiais, demonstratyviai menkindamas jo garbę ir orumą, taip pareigūną V. A. įžeidė, nepakluso pareigūnų teisėtiems reikalavimams išlipti iš lėktuvo, mosikavo kumščiais, spardėsi kojomis, ketindamas įspirti pareigūnui, rankomis sudavė pareigūnui V. A. į dešinę ranką ir sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Policijos pareigūnai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiškai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymą ar pasipriešinimą tokiems valstybės tarnautojams arba jų įžeidimą jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Policijos pareigūnai, taip pat ir nukentėjusysis pareigūnas V. A., dėvėjo policijos uniformas, prisistatė, iš kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis, nors ir būdamas neblaivus, tačiau suprato bendraujantis su pareigūnais. Nukentėjusiojo parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams – kaltinamojo, liudytojų parodymams, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nukentėjusysis jokio pagrindo jį apkalbėti neturi. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis R. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadino policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais bei įžeidžiančiais žodžiais, tuo įžeidė savo pareigas atliekantį pareigūną V. A., bandydamas sumenkinti policijos autoritetą aplinkinių bei pačių pareigūnų akyse, nesileido sulaikomas, stumdėsi, mosikavo rankomis, spardėsi, taip pat tyčia ranka ne mažiau nei du kartus sudavė nukentėjusiajam pareigūnui per ranką, tuo sukeldamas šiam fizinį skausmą, t. y. aktyviais veiksmais priešinosi savo pareigas atliekančiam policijos pareigūnui, todėl jo veikos kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., 286 str. tinkamai.

Suformuluotame kaltinime pagal BK 286 str., buvo nurodyta, jog kaltinamojo pasipriešinimas pareigūnui pasireiškė ir tuo, kad jis, vedamas link tarnybinio automobilio, žodžiu grasino fiziniu susidorojimu, t. y. kad „susitiks ir tada šakės, mišios“ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Viešosios tvarkos transporte Geležinkelio grupės vyresniajam postiniui V. A., tačiau BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis apima tik grasinimą tuoj pat panaudoti smurtą, o ne neapibrėžtą grasinimą į ateitį, juolab, kad pareigūnai tokių kaltinamojo išsakytų žodžių nevertino, kaip realių grasinimų. Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo dėl BK 286 str. numatytos veikos padarymo. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 286, 290 str.), kurie nukreipti į normalią valstybės tarnautojų veiklą, jų orumą, garbę, reali žala nepadaryta, civilinių ieškinių nėra pareikšta, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam nereiškia, priėmė kaltinamojo atsiprašymą. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. K. ankščiau teistas (b. l. 28-29), administracine tvarka nebaustas (b. l. 27), dirbantis, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 26), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajam už BK 286 str., 290 str. numatytų nusikaltimų padarymą skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Nors kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, buvo baustas taip pat ir bauda, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad kaltinamasis iš karto po veikos padarymo pripažino kaltę, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, kas rodo jo neigiamas nuostatas dėl nusikalstamų veikų darymo, įvertinus ir tai, kad nukentėjusysis kaltinamojo atsiprašymą priėmė, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirti su laisvės atėmimu, kad ir trumpalaikiu, susijusią bausmę, nėra tikslinga.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos padarytos tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, t. y. idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme (1 para), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) baudos.

2008 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Todėl teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis. Šiuo metu bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“).

Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (b. l. 42), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 139 str. 3 d.).

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s prendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str., 290 str. ir skirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. - 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 Eur, baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. – 40 MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti – 60 MGL dydžio, t. y. 2259, 60 Eur, baudą.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 1506, 40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų, 40 centų), baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti R. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-22 - 2014-12-23 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) baudai ir laikyti, kad R. K. paskirta 38 MGL, t. y. 1431,08 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro, 08 ct) bauda.

Įpareigoti R. K. per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamajam R. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.