- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- I-406-142/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- UAB „Inžolė“
- Kategorijos
- 34.2Alkoholio kontrolė
- 55.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui – šios institucijos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui Jurgiui Kazlauskui, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Inžolė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Inžolė“ (toliau – pareiškėjas) 2016 m. balandžio 28 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2016 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. ATK2-31/16 (toliau – nutarimas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pagal bendrąjį teisės principą nėra atsakomybės be kaltės, tačiau Departamentas įrodymų dėl pareiškėjo kaltės nerinko ir jo kaltės nenustatinėjo. Paaiškina, kad barmenė veikė prieš pareiškėjo interesus ir viršijo jai suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjas negali būti pripažįstamas pažeidęs Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau – AKĮ). Be to, pasak pareiškėjo, Departamentas nutarimą priėmė, praleidęs AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytą 2 mėnesių nuo pažeidimo nustatymo dienos terminą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasak Departamento, pareiškėjas neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo tik vietoje, parduodamas gėrimus gamyklinėje uždarytoje taroje ir leisdamas juos išsinešti iš viešojo maitinimo vietos patalpų. Departamento nuomone, pareiškėjas privalo laikytis AKĮ veiksmingomis bei efektyviomis priemonėmis. Mano, kad pareiškėjas vykdė alkoholinių gėrimų prekybą akivaizdžiai išsinešimui, o samdoma darbuotoja veikia pareiškėjo vardu ir interesais. Nurodo, kad pareiškėjo kaltė gali būti tik normatyvinė ir nustatoma, nurodant jam pareigą atidžiai ir rūpestingai kontroliuoti savo veiklą. Paaiškina, kad 2 mėnesių terminas yra skaičiuojamas nuo protokolo surašymo dienos, kuri ir yra laikoma pažeidimo nustatymo diena.
Teismo posėdyje Departamento atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Departamento nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 362,00 Eur dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą. Minėta teisės akto nuostata nustato, kad draudžiama prekiauti nuo 22 iki 8 val. alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje.
Pagal Departamento nutarimą, nurodytas AKĮ nuostatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad pareiškėjo darbuotoja barmenė R. B. (toliau – darbuotoja) 2015 m. gruodžio 19 d. apie 22.50 val. pardavė du 0,75 l talpos gamykliniu būdu uždarytus putojančio vyno butelius, taip iš esmės parduodama alkoholinius gėrimus išsinešimui. 2015 m. gruodžio 19 d. darbuotoja rašytiniame paaiškinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariatui (toliau – Kauno apskr. VPK Centro PK) nurodė, kad 2015 m. gruodžio 19 val. apie 22.50 val. parduotų alkoholio butelių neatidarė ir leido juos pirkėjai išsinešti (b. l. 30). Darbuotoja paaiškinime nurodė suprantanti, kad padarė pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Kauno apskr. VPK Centro PK Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados (toliau – nuovada) vyresnioji tyrėja 2015 m. gruodžio 22 d. darbuotojai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 32–33).
2016 m. sausio 6 d. lydraščiu Kauno apskr. VPK Centro PK nuovada atsiuntė Departamentui surinktą medžiagą dėl darbuotojos padaryto AKĮ 18 straipsnio 3 daleis 13 punkto pažeidimo (b. l. 24). 2016 m. sausio 26 d. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyrius surašė protokolą Nr. ATK2-013 (toliau – protokolas). Protokole Departamentas nurodė, kad nustatė, jog pareiškėjas draudžiamu metu (t. y. nuo 22 val. iki 8 val.) adresu Birštono g. 18A, Kaunas prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui (uždarytoje pakuotėje) ir neužtikrina, kad jie būtų vartojami vietoje (b. l. 42–43). Šis protokolas buvo išsiųstas pareiškėjui 2016 m. sausio 27 d. lydraščiu, kuriame Departamentas pasiūlė iki 2016 m. vasario 29 d. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo (b. l. 22–23). Kartu Departamentas pranešė, kad 2016 m. kovo 3 d. 9.30 val. bus nagrinėjama pažeidimo byla. 2016 m. kovo 2 d. raštu Departamentas informavo pareiškėją, kad bylos nagrinėjimas perkeliamas į 2016 m. kovo 24 d. 10.30 val. (b. l. 40–41). Departamentas pasiūlė pareiškėjui pateikti paaiškinimus iki 2016 m. kovo 24 d. Šis raštas ir protokolas buvo įteikti pareiškėjui policijos pagalba (b. l. 45).
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-623-738/2016 2016 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pareiškėjo darbuotoją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje (atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą). Teismas konstatavo, kad darbuotoja po 22 val. pardavė pirkėjui alkoholinius gėrimus jų neatidariusi, neįspėjo, kad gėrimus reikia vartoti vietoje, neužtikrino, kad gėrimai būtų vartojami bare. Teismas taip pat pažymėjo, kad per metus tokį pažeidimą darbuotoja padarė pakartotinai. Minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo 2016 m. vasario 3 d. Teismui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo alkoholinio gėrimo pardavimo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas nustatė Kauno apylinkės teismas.
Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas į pažeidimo medžiagos nagrinėjimą Departamente neatvyko (b. l. 8). Byloje nėra duomenų apie tai, pareiškėjas Departamentui būtų teikęs kokius nors paaiškinimus. Nutarimas pareiškėjui įteiktas policijos pagalba (b. l. 53). Pareiškėjas nesutikdamas su nutarimu, kreipėsi į teismą. Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, kad po 22 val. buvo parduoti alkoholiniai gėrimai išsinešimui, tačiau nurodo, kad tai yra darbuotojos veikimas prieš pareiškėją ir pareiškėjui negali kilti atsakomybė dėl pareiškėjo darbuotojos veiksmų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai, o priemonės turėtų būti tokios, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013). Minėtoje nutartyje LVAT konstatavo, kad būtina įvertinti ne tik objektyvius, bet ir subjektyvius faktorius, kuriuos išreiškia realių, fiziškai apčiuopiamų, priemonių bei sąlygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimąsi, kad imperatyvus AKĮ įpareigojimas nebūtų pažeistas, bei ūkio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į jų gebėjimą suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar priemonės, kurių buvo imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos tikslui pasiekti, t. y., kad klientai alkoholinius gėrimus vartotų vietoje. Protingumo kriterijus savo ruožtu reiškia tai, ar pareiškėjas atsargos priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iš jo, kaip iš ūkinę veiklą vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis, idant būtų užtikrintas įstatymo reikalavimų laikymasis.
Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas galimai buvo visiems darbuotojams aiškiai nurodęs nuo 22 val. iki 8 val. neparduoti alkoholinių gėrimų uždarytoje pakuotėje (šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė), nelaikytina pakankama ir apdairia priemone tam, kad ūkio subjekto elgesys patektų į AKĮ įtvirtintos išimties taikymo sferą. Pareiškėjo vardu ir interesais veikianti darbuotoja, pardavusi alkoholinius gėrimus pirkėjai, sudarė sąlygas šiuos gėrimus išsinešti, t. y. neužtikrino alkoholinio gėrimo vartojimo vietoje. LVAT savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veiklos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (LVAT 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005), o ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti būtinumą alkoholinius gėrimus pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti, kriterijai (LVAT 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1708-142/2015). Pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo atsakomybės už AKĮ pažeidimus, rodo, kad pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.
Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 144,00 Eur iki 579,00 Eur bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Departamentas nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjui skyrė baudos vidurkį, t. y. 362,00 Eur. Pareiškėjui skirta bauda dera su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, yra adekvati teisės pažeidimui, atitinka siekiamus, visuotinai svarbius tikslus. Ypatingų aplinkybių, lemiančių paskirtos sankcijos akivaizdų neteisingumą, byloje nenustatyta.
Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su tuo, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas, praleidus 2 mėnesių terminą nuo pažeidimo nustatymo dienos, atmetami kaip nepagrįsti. Kaip minėta, pažeidimą Departamentas nustatė 2016 m. sausio 26 d. protokolu, o nutarimas dėl baudos skyrimo buvo priimtas 2016 m. kovo 24 d., t. y. nepraleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto 2 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo pažeidimo nustatymo dienos.
Panaikinti ginčijamą nutarimą pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Inžolė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.