Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Z. M. ir M. N. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

22. Byloje pateiktu ieškiniu prašoma neterminuotai apriboti tėvų Z. M. ir M. N. A. valdžią dukters S. M. atžvilgiu; priteisti iš tėvų išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės; iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtu laikinuoju globėju bei teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovų.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

23. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

24. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžią yra tada, kai motina ar tėvas: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013).

25. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

27. Byloje pateikta gimimo įrašo kopija patvirtina, kad nepilnametės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas M. N. A., motina – Z. M..

28. Remiantis byloje surinktais įrodymais, nepilnametė S. M. dėl tėvų vengimo atlikti savo pareigas (nuo vaiko gimimo negyvena su dukra, motina pareiškė, kad vaiko neaugins, tėvo buvimo vieta nežinoma), yra paimta iš šeimos, dėl tėvų elgesio yra daroma žala visai vaiko vystymosi raidai.

29. S. M. situacija įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, 2022 m. vasario 3 d. surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-288 ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis, naujagimė laikinai apgyvendinta pas laikiną globėją.

30. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-366/22 be tėvų globos likusiai S. M. nuo 2022 m. vasario 4 d. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas globos centras – „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas, globos vieta nustatyta 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. A51-14920/22(3.3.2.26-SOP) 1 priede pateikto sąrašo 4 eilės numeriu pažymėto budinčio globotojo namuose.

31. Remiantis rašytine bylos medžiaga atsakovai Z. M. ir M. N. A. nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku tiek fiziškai, tiek emociškai, dukros neišlaiko, neužtikrina jos interesų augti stabilioje ir saugioje aplinkoje, motina dukrą vos gimusią paliko, atsisakė auginti (2022 m. vasario 10 d. raštu), vėliau jos nelankė, nesidomėjo, daro administracinius nusižengimus, tėvo buvimo vieta nežinoma, dukra jis taip pat nesidomi, nėra matęs. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinant tai, kad atsakovai per laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo (2022 m. vasario 4 d.) dukra nesirūpina, ja nesidomi (motina dukros atsisakė, palikusi nei karto neaplankė, o atsakovas su dukra apskritai nėra bendravęs, jos nepažįsta, vaiku nesidomi), išlaikymo dukrai neteikė ir neteikia, saugių gyvenimo sąlygų dukrai nekuria, teismo posėdyje patys nedalyvavo, nesant duomenų apie jų pastaruoju metu dedamas pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, darytina išvada, jog atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo nepilnamečio vaiko auklėjimo ir priežiūros, nesudaro vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų savo šeimoje, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad atsakovė buvo pareiškusi Tarnybai norą susigrąžinti dukrą, tačiau nesudarė tinkamų vaikui gyventi sąlygų, vis keitė gyvenamąsias vietas, neleidžia spręsti dėl pokyčių realumo, atsakovės ketinimų rimtumo ir neįrodo, jog atsakovė iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą bei gali užtikrinti saugias ir tinkamas gyventi sąlygas savo mažametei dukrai.

32. Teismo vertinimu, atsakovė nėra motyvuota keisti gyvenimo sąlygų, gerinti buities sąlygas, kurti saugią ir sveiką aplinką vaikui; nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketintų susigrąžinti dukrą. Apibendrinus visą bylos medžiagą, teismo posėdžio metu Tarnybos atstovės teiktus paaiškinimus, galima daryti išvadą, jog atsakovai nėra motyvuoti susigrąžinti vaiką į šeimą. Pastebėtina, kad atsakovams buvo paskirtas advokatas, tačiau jie su atstovu nesusisiekė, bylos nagrinėjime teismo posėdyje nedalyvavo. Tai leidžia spręsti, jog atsakovai nėra suinteresuoti bendrauti ir matytis su dukra, rūpintis ja, siekti atstatyti galimai nutrūkusį ryšį ir pan. Atsakovas su dukra nėra bendravęs nuo gimimo. Atsakovų elgesys nepasikeitė ir po laikinosios globos nustatymo – atsakovai nei karto nesikreipė nei į Tarnybos specialistus, norėdami pamatyti dukrą, nei susisiekė su laikinuoju globėju dėl vaiko susigrąžinimo.

33. Šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovai nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad atsakovai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms neterminuotai apribotina atsakovų Z. M. ir M. N. A. tėvų valdžia jų nepilnametės dukros S. M. atžvilgiu.

34. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

35. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

36. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

37. Šiuo metu nepilnametė atsakovų dukra, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. 30-366/22 pagrindu gyvena su paskirta laikinuoju globėju, laikinosios globos vieta nustatyta 2022 m. vasario 2 d. rašto Nr. A51-14920/22(3.3.2.26-SOP) 1 priede pateikto sąrašo 4 eilės numeriu pažymėto budinčio globotojo namuose.

38. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, S. M. gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-366/22 paskirtu laikinuoju globėju.

39. CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui S. M. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

40. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovas prašo priteisti iš kiekvieno iš atsakovų po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

41. Tėvų pareiga teikti išlaikymą vaikams yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant tėvo turtinę padėtį vertintina ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui.

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovų šeimos situacija nėra stabili, pajamos galimai yra nepakankamos, atsakovė nedirba, tuo tarpu duomenų apie atsakovo turinę padėtį byloje apskritai nėra. Teismo vertinimu, mažos pajamos nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį, tėvai turi dėti visas pastangas ir išlaikyti savo vaiką.

43. Duomenų apie atsakovų nedarbingumą ar kitas aplinkybes, dėl kurių jie objektyviai negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas vaikui išlaikyti, byloje nėra. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad šiuo atveju mažos pajamos pačios savaime nesudaro pagrindo mažinti prašomo priteisti nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, kuris ir taip net nesiekia teismų praktikoje vyraujančios rekomenduojamos pusės minimalios mėnesinės algos dydžio sumos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 patvirtinta minimali mėnesinė alga 2022 metais – 730 Eur (533,65 atskaičius mokesčius)), kuri skirta tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Todėl teismas tenkina ieškovo prašymą, iš kiekvieno iš atsakovų priteisia išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2022 m. gegužės 9 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

44. Vaiko išlaikymo lėšos išieškomos globėjui (rūpintojui). Globėjui išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

45. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais atsakovai yra 100 proc. atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Todėl žyminis mokestis, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nagrinėjamu atveju nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovei Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią dukters S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d., iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. N. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d., iki jos pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 30-366/22 paskirtu laikinuoju globėju, paskiriant jį nepilnamečio vaiko S. M. gaunamų lėšų administratoriumi.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai, kitą sprendimo dalį vykdyti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.