- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 2YT-2578-620/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00222-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B.
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad Z. V., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo.
Pareiškime nurodė, kad jos tėvai yra S. V. ir Z. V.. Tėvas S. V. mirė (duomenys neskelbtini) mama Z. V. - (duomenys neskelbtini) Po tėvų mirties liko santuokoje įgytas butas (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties ji kreipėsi į Rokiškio rajono 1-ąjį notaro biurą ir 2020 m. lapkričio 30 d. notarė R. Š. išdavė jai liudijimą apie palikimo priėmimą, kuriuo patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) mirus Z. V. palikimą priėmė jos duktė R. G.. Tėvai gyveno jų santuokos metu įgytame bute (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė, nes dar buvo gyva mama, kuri gyveno tame bute, ir ji manė, kad neturi nei moralinės, nei įstatyminės teisės kreiptis dėl palikimo kai dar gyvas vienas iš tėvų. Bet, pasirodo, klydo - galėtų paveldėti mamos dalį, o tėvo dalies paveldėti negali, nes dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nesikreipė ir mama. Tačiau mano, kad mama palikimą po sutuoktinio, savo vyro S. V., mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 d.), o jau po mamos mirties ji laiku kreipėsi ir jai išduotas jau anksčiau paminėtas liudijimas apie palikimo priėmimą. Paaiškina, kad tėvai visą gyvenimą pragyveno kartu, susituokė (duomenys neskelbtini) ir nei karto vienas kito nebuvo palikę, 2007 m. lapkričio 7 d. nusipirko butą (duomenys neskelbtini) ir čia pragyveno kiekvienas iki savo mirties. Tėvui S. V. mirus (duomenys neskelbtini) mama Z. V. liko gyventi viena jų nusipirktame bute. Naudojosi visais santuokoje įgytais daiktais, taip pat ir butu, kuriame gyveno, mokėjo jo išlaikymo mokesčius (už buto šildymą ir kt.). Po S. V. mirties sutuoktinė Z. V. faktiškai naudojosi butu, prižiūrėjo jį, rūpinosi, mokėjo priklausančius mokesčius, senų už butą sumokėtų mokesčių sąskaitų, kvitų ir pan. neišliko, tačiau pateikia mokėjimo už komunalines paslaugas pranešimų kopijas 2009 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesių. Juodupės komunalinis ūkis yra likviduojamas, pažymų gauti nebegali. Bet ir iš šių pranešimų, gautų iš VšĮ Juodupės komunalinis ūkis archyvo, matosi, kad mokesčiai buvo mokami. Visų pirma, pranešimai po tėvo mirties buvo išrašomi motinos Z. V. vardu. Pranešimuose nėra jokiu įrašų, kur būtų fiksuota skola, nepriemoka. Mama visus mokesčius mokėjo laiku. Suinteresuotu asmeniu nurodo seserį G. B.. Daugiau jų tėvai vaikų neturėjo. Juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas paveldėjimo liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo – G. B. nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, Z. V., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo turtą, bei patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notaro biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad Z. V., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinio S. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo.
Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens G. B. tėvas, S. V., mirė (duomenys neskelbtini) o jos motina, S. V. sutuoktinė, Z. V. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 4; 5; 7; 8; 9; 10).
S. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Juodupės seniūnijos 2021 m. vasario 22 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) S. V. su Z. V. gyveno nuo 2007 m. gruodžio 3 d., o po S. V. mirties, jo sutuoktinė Z. V. faktiškai gyveno, naudojosi šiuo butu, prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo priklausančius mokesčius iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 12; ). VĮ „Registrų centras“ 2021 m. vasario 3 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad S. V. gyvenamąją vietą deklaravo 2007 m. gruodžio 3 d. adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
2020 m. lapkričio 30 d. Liudijime apie palikimo priėmimą nurodyta, kad Z. V. palikimą priėmė jos duktė R. G. (b. l. 6).
Byloje esantys mokėjimo kvitai patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad Z. V. mokėjo už komunalines paslaugas teiktas butui adresu (duomenys neskelbtini) 2009 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais, tai yra po S. V. mirties (b. l. 13;14).
CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pirmos eilės įpėdiniais paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra S. V. dukros R. G. ir G. B.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo S. V. palikimo priėmimo faktų (b. l. 16).
Byloje pateiki rašytiniai įrodymai – mokėjimo kvitai, patvirtinantys apie sumokėtus mokesčius už teiktas paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini) kiti byloje esantys duomenys, patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad Z. V. po savo sutuoktinio S. V. mirties (duomenys neskelbtini) atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. faktiškai pradėjo visą paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o būtent: Z. V. po vyro S. V. iki pat savo mirties gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini) bei mokėjo už šiam butui teikiamas komunalines paslaugas, rūpinosi palikėjo kilnojamuoju turtu.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes pareiškėja negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Šis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., a.k(duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio S. V., a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams.