- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-28
- Bylos Nr.
- e1-3695-369/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39529-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2023 m. spalio 13 d. apie 15:00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo mažametės dukros E. S. atžvilgiu – ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. S. per sėdmenis, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
V. S. 2023 m. spalio 13 d. apie 15:00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo sugyventinės R. Z. atžvilgiu – žodinio konflikto metu, rankos plaštaka sudavė nukentėjusiajai R. Z. vieną smūgį į krūtinę, o jai nukritus ant žemės, jis nenustatyta ranka paėmė pastarajai už kaklo ir ranka sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. Z. sukėlė fizinį skausmą bei dėl veido dešinės pusės poodinės kraujosruvos, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimo ir dešinio žasto odos nubrozdinimo nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su savo sugyventine R. Z. ir jų bendra dukra E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. gyvena nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), butas yra jo trečios kartos pusseserės motinos. Kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie (duomenys neskelbtini) metus. 2023 m. spalio 13 d. jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kadangi jam skaudėjo akį, dėl to, kad dieną prieš, dirbant, pjaunant metalą, skilo diskas ir metalo drožlės pateko jam į akį, pradėjo viena akimi blogai matyti. Iš poliklinikos jis nuėjo į vaistinę, po ko į parduotuvę ir grįžo namo. Jam gydytojai pasakė nemirksėti, todėl grįžęs namo, jis nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Tuo metu namuose buvo jo sugyventinė ir dukra, sugyventinė buvo virtuvėje, valė orkaitę, dukra buvo savo kambaryje. Jis gulėdamas išgirdo, kad verkia vaikas, tačiau tuo metu pas vaiką nuėjo sugyventinė, po ko ji išėjo. Tuomet vaikas pradėjo kelti isteriką, šaukti, sugyventinė jai pasakė, kad tuoj ateis. Tuomet jis atsikėlė iš lovos ir nuėjo į vaiko kambarį. Užėjęs pamatė, kad dukra E. šakute bado į televizoriaus ekraną, jis kelis kartus paėmė iš jos šakutę ir padėjo į šalia ant stalo stovėjusią lėkštę, bet dukra vis imdavo šakutę ir badė į televizorių. Jis paėmė iš jos tą šakutę ir savo dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį savo dukrai E. per sėdmenis, tačiau sudavė nestipriai, fizinio skausmo jai sukelti nenorėjo. Norėjo paaiškinti, kad savo tokiu elgesiu dukra gali susižaloti (sudužus televizoriaus ekranui). Tuomet dukra iš karto pradėjo verkti. Jis norėdamas ja nuraminti, paėmė ją ant rankų. Ji pradėjo muistytis, tuomet jis paguldė ją ant lovos ir davė jai buteliuką su jos gėrimu, o pats nuėjo į kitą kambarį, kadangi į vaiko kambarį atėjo sugyventinė. Jam būnant kambaryje, maždaug po 5 minučių į kambarį atėjo jo sugyventinė, rankoje laikydama telefoną ir jį filmuodama, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis atsikėlė, norėjo paimti iš sugyventinės telefoną, kuriuo ji jį filmavo. Priėjęs prie jos, savo kaire ranka paėmė sugyventinei už kaklo iš galinės pusės, ją laikė. Jis jos nesmaugė, tiesiog laikė, kadangi ji savo abejomis rankomis, suspaudusi prie krūtinės laikė telefoną, kurį jis norėjo atimti. Į krūtinę jis jai jokių smūgių nesudavė. Galimai atiminėdamas telefoną, ranka galėjo kiek stipriau paspausti į krūtinę, bet jokio smūgio jai nesudavė. Po ko, jam jau paleidus sugyventinės kaklą, ji norėdama apsiversti, atsigulė ant grindų. Gulėdama ant grindų, ji pradėjo jį spardyti kojomis, sudavė ne mažiau trijų smūgių. Jai dėl to jis pretenzijų neturi. Po ko jis dar kelis kartus pabandė atimti iš jos prie krūtinės laikytą telefoną, tačiau jam nepavyko, bet galimai tuo metu, jis galėjo rankos delnu, netyčia suduoti jai smūgius į veido sritį. Tai nebuvo tyčia, jos užgauti, sužeisti ar sukelti jai fizinį skausmą jis nenorėjo. Dar kelis kartus pabandęs, jis pastebėjo, kad jam nepavyksta atimti telefono iš sugyventinės. Jis tiesiog nusisuko ir išėjo į kitą kambarį. Maždaug po pusvalandžio į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie juos apsiklausė ir išvyko. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi, tyčia fizinio skausmo nei dukrai, nei sugyventinei sukelti nenorėjo, dukrai sudavė smūgį tam, kad apsaugotų ją nuo sužalojimų sudužus televizoriui, o iš sugyventinės tiesiog norėjo atimti telefoną, kurio ji jį filmavo, todėl galimai tuo metu galėjo ją užgauti, suduoti įtarime minimus smūgius. Savo sugyventinės ir dukros jis atsiprašė. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens savo deklaruotoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).
Papildomai apklaustas 2023 m. lapkričio 23 d. V. S. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jo teisės ir pareigos jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato. Lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas bei gynėjas jam nereikalingi. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, nori pasakyti, kad kaip jau minėjo pirminės apklausos metu, 2023 m. spalio 13 d. apie 15.00 val. jis dešinės rankos plaštaka sudavė savo dukrai vieną smūgį per sėdmenis, sudavė bijodamas dėl jos sveikatos, kadangi ji šakute badė televizorių. Taip pat žodinio konflikto su savo sugyventine R. Z. metu, jis bandydamas atimti iš jos telefoną, dešinės rankos plaštaka sudavė jai vieną smūgį į krūtinę, o jai nukritus, jis toliau bandydamas atimti jos telefoną, dešine ranka sugriebė jai už kaklo nugarinės pusės ir galimai tuo metu nagais jis ją apdraskė bei dešinės rankos plaštaka sudavė jai du smūgius į veido sritį. Dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, jis savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Šiuo metu jis savo dukters E. ir sugyventinės R. atsiprašė, jos jam atleido, jie su jomis susitaikė, jokių pretenzijų jos jam neturi, žalą dėl jų gydymo jis atlygino, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius.
Papildomai apklaustas 2023 m. gruodžio 12 d. V. S. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jo teisės ir pareigos jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato. Lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas bei gynėjas jam nereikalingi. Dėl jam pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų, savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi.
Nukentėjusioji R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) apie tris metus gyvena su savo sugyventiniu V. S. ir jų dukra E. S. gim. (duomenys neskelbtini). Šiandien, 2023 m. spalio 13 d., apie 15.00 val. jai būnant virtuvėje išgirdo trenksmą vaiko kambaryje, garsas buvo lyg pliaukštelėjimas. Nuėjusi ten pamatė, kad jos sugyventinis V. S. guli lovoje, šalia jų bendros dukros E. S., vaikas buvo užklotas, labai stipriai verkė, nuo verksmo ji net duso. Suprato, kad kažkas negerai. Jis sakė: „Zajebala ana krečiat“, buvo susinervinęs, kad ji verkia, iš kambario jis išėjo. Ji iš karto vaiką paėmė pas save, nurengė, pamatė, kad jai ant sėdmenų buvo likę piršto įspaudai, paraudę. Tuomet išėjusi iš kambario koridoriuje, pradėjo šaukti ant savo sugyventinio, kad negalima taip trenkti vaikui. Tuomet jos sugyventinis pradėjo pulti, bandė trenkti jai su kumščiais, bet nepataikė. Tada jis apsisuko ir nuėjo į miegamąjį kambarį. Iškart po to pasiėmė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti žymes ant jų vaiko sėdmenų ir po to nuėjo pas sugyventinį, pradėjo jį filmuoti, kad prisipažintų jog jis trenkė jų vaikui. Tuo tarpu jos sugyventinis pradėjo ją pulti, su ranka, tiksliai nepamena kuria, bandė ją sugriebti, tačiau jam nepavyko, nežino kurios rankos plaštaka jis jai trenkė į krūtinę, pajautė fizinį skausmą, kurį iš 10 balų vertina maždaug 6, po smūgio abu nukrito ant žemės. Iškart po to kai nukrito, jis pradėjo ją smaugti su viena ranka, nepamena kuria, patiriamas skausmas buvo maždaug 10 balų, jai buvo pradėję darytis sunku kvėpuoti, ant kaklo liko žymės. Iškart po to trenkė jai su kumščiu, taip pat nepamena su kuria ranka, į dešinės pusės veido sritį mažiausiai 2 arba 3 kartus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų. Tada pradėjo spardytis, neleisti jam prieiti prie jos ir pradėjo šauktis pagalbos, jis tuomet atsitraukė ir išėjo į miegamąjį kambarį. Iškart po to paskambino policijai ir laukė jų. Iki policijai atvykstant jos sugyventinis buvo miegamajam kambaryje ir su juo nebendravo. Konfliktų pas juos buvo ir anksčiau, jis taip pat keldavo ranką prieš ją ir prieš jų dukrą, bet policijos nekviesdavo. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su vaiku su greitosios automobiliu nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai buvo nustatyti kaklo nubrozdinimai, galvos sutrenkimas. Jos dukrai E. buvo nustatytas sėdmenų ir nugaros sumušimai. Iš ligoninės išrašų negavo, jie elektroniniai, dukros išrašus pateiks atskirai, po apklausos, taip pat pateiks nuotrauką, kur užfiksavo dukros sužalojimus ir vaizdo įrašą kaip V. konfliktuoja. Jai turtinė žala nepadaryta. Dėl jai ir jos dukrai padarytų sužalojimų pretenzijų turi, su sugyventiniu susitaikyti neplanuoja. Jos sugyventinis po to, kai pabendravo su atvykusiais policijos pareigūnais, išvažiavo į savo namus, kurių adreso ji nežino.
Papildomai apklausta 2023 m. spalio 17 d. R. Z. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pasakyti, kad kai jos sugyventinis sudavė ir kiek smūgių sudavė jų dukrai, ji nematė, ji tik matė paraudimą ant jos sėdmenų. Pamačiusi paraudimą, ji pradėjo filmuoti jų dukrą, po ko su telefonu nuėjo į kambarį, kuriame buvo jos sugyventinis ir pradėjo jį filmuoti, kad jis prisipažintų sudavęs smūgį dukrai. Jis, pamatęs, kad ji jį filmuoja, atsikėlė ir norėjo iš jos atimti telefoną, telefoną ji laikė viena ranka, prispaudusi prie krūtinės. Galimai tuo metu, jis norėdamas atimti telefoną, sudavė jai smūgį į krūtinę. Tyčia jis jai netrenkė. Šiuo metu tiksliai neatsimena, kuriuo momentu jos sugyventinis paėmė jai už kaklo. Taip pat nežino, nematė, kuria ranka, tačiau laikė jis ją iš galinės kaklo pusės, bet nesmaugė. Galimai tuo metu jis nagais jai apdraskė kaklą. Po ko, ji norėdama apsiversti, atsigulė ant grindų, kur gulėdama ant nugaros, spardė savo sugyventinį. Kiek smūgių ji jam sudavė, ji neatsimena. Jis tuo metu toliau bandė atimti iš jos telefoną. Šiuo metu tiksliai neatsimena, kokiu būdu jos sugyventinis sudavė jai du smūgius į veido sritį. Galimai jai spardantis, jis toliau bandė atimti iš jos telefoną, ir tuo metu netyčia, ranka, kuria taip pat nežino, nematė, kadangi buvo užsimerkus, pataikė jai du smūgius į veido sritį. Šiuo metu taip pat neatsimena, kaip ir kokiu būdu ji iškvietė policijos pareigūnus ir ką jiems sakė, kadangi po įvykio buvo stipriai susijaudinusi, negalėjo tinkamai papasakoti įvykio aplinkybių. Po įvykio jos su dukra su GMP buvo pristatytos į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji ir jos dukra buvo apžiūrėtos. Po įvykio ji nedarbinga nebuvo, jokios išmokos jai mokėtos nebuvo, taip pat nebuvo ir nevyks pas teismo medicinos ekspertus. Šiuo metu jos sugyventinis jos atsiprašė, ji jam atleido, jos su juo susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi. Anksčiau jos sugyventinis nei prieš ją nei prieš jų dukrą jokio fizinio smurto nenaudojo, tai yra pirma tokia situacija, įvykusi jų šeimoje.
Papildomai apklausta 2023 m. lapkričio 23 d. nukentėjusioji R. Z. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pasakyti, kad jos sugyventinis tiek jos, tiek jų dukters E. atsiprašė, jos jam atleido, su juo susitaikė, jokių pretenzijų jam neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti šalims susitaikius.
Policijos pareigūno E. U. 2023 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog pranešėja R. Z. paaiškino, jog jos sugyventinis V. S. neištvėrė vaiko verkimo, nuėjo į kambarį ir sudavė vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini) per sėdmenis. Pranešėja R. Z. savo ir V. S. bendrą vaiką užstojo ir pasakė, kad V. S. nesmurtautų prieš vaiką. Užstojus vaiką V. S. tapo agresyvus ir pradėjo smaugti R. Z., smaugė tarp kambario įėjimo ir koridoriaus. Taip pat V. S. tampė už rankų R. Z.. Tokiais veiksmais V. S. sukėlė fizinė skausmą R. Z.. V. S. paaiškino, kad norėdamas paauklėti savo vaiką E. S., trenkė savo vaikui per sėdmenis, kadangi galvoja, kad toks auklėjimo būdas yra tinkamiausias. Prieš savo sugyventinę R. Z. smurtavo, kadangi jam skaudėjo akį ir jis prašė prie jo nelįsti, o ši konfliktavo. Pažymėta, kad matyti R. Z. nubrozdinimai ant dešinės rankos žasto, ant kairio peties, kaklo kairėje pusėje, mėlynė veido dešinėje viršutinėje dalyje.
Šalies argumentai
2023 m. spalio 13 d. R. Z. protokolu-pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kuriame nurodė, kad 2023 m. spalio 13 d. apie 15 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdama virtuvėje, išgirdo pliaukštelėjimą. Suprato, kad kambaryje jos sugyventinis V. S. jų bendram vaikui E. S. trenkė per sėdmenis, dėl ko vaikas pajuto fizinį skausmą. Vaikas pradėjo stipriai verkti, matė žymes ant sėdmenų. Dėl to kilusio žodinio konflikto tarp jos ir V. S. metu jos sugyventinis jai nežinomos rankos plaštaka trenkė jai į krūtinę. Jie susigrūmė, nukrito. Jis jai nežinoma ranka ėmė ją smaugti. Jai ištrūkus, jis nežinoma jai ranka du ar tris kartus trenkė jai kumščiu į veido dešinę pusę. Po visų šių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą.
2023 m. spalio 13 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu R. Z. pateikė nuotrauką, vaizdo įrašą ir 5 ekrano nuotraukas.
2023 m. spalio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra. Jame nurodyta, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Į laiptinę patenkama per metalines duris, kurios užrakintos mechanine spyna. Spyna atrakinama surinkus skaičius ,, (duomenys neskelbtini) ”. Butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Buto durys yra rudos spalvos, virš kurių yra skaičius ,, (duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro duris patenkama į koridorių. Koridoriuje danga yra kiliminė. Iš dešinės pusės nuo durų yra spinta su įvairiais daiktais (žiūrėti nuotrauką). Nuo įėjimo durų, priešais yra baltos spalvos durys su stiklais. Pro baltos spalvos duris, esančias iš dešinės patenkama į kambarį Nr. 1, o pro baltos spalvos duris, esančias iš kairės patenkama į kambarį Nr. 2. Nuo įėjimo durų pasukus į kairę, einant koridoriumi patenkama į virtuvę. Užėjus į kambarį Nr. 2 matoma grindų dangą, kuri išklota medinėmis lentomis. Kambaryje stovi dvigulė lova, šalia kurios yra stalas ir vaikiška lovytė. Priešais lovą yra langas, šalia kurio stovi dvi kėdės ir padėta lenta, ant kurios stovi televizorius. Iš kairės pusės, šalia televizoriaus yra rožinės spalvos vaiko žaidimo erdvė. Nuo kambario Nr. 2 įėjimo durų iš kairės pusės yra spintelė su įvairiais daiktais. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktu nenustatyta ir nieko nepaimta.
2023 m. lapkričio 15 d. apžiūros su specialistu protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų pateikti nukentėjusiųjų E. S. ir R. Z. med. dokumentai, kuriose nurodyta, kad R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kūne konstatuota veido dešinės pusės poodinė kraujosruva, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimas, dešinio žasto odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), mechaninių kūno sužalojimų nekonstatuota. Diagnozė sumušimas yra klinikinė ir yra surašyta vadovaujantis nusiskundimais. Objektyvių sužalojimo požymių kūne nėra, arba jie neaprašyti pateiktuose medicininiuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriamas, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė).
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ar padarė išvardintus veiksmus kankindamas nukentėjusįjį asmenį.
Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. 2023 m. spalio 13 d. apie 15:00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo mažametės dukros E. S. atžvilgiu – ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai E. S. per sėdmenis, tuo sukeldamas fizinį skausmą mažametei, po to smurtavo sugyventinės R. Z. atžvilgiu – žodinio konflikto metu, rankos plaštaka sudavė nukentėjusiajai R. Z. vieną smūgį į krutinę, o jai nukritus ant žemės, jis nenustatyta ranka paėmė pastarajai už kaklo ir ranka sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smūgių į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai R. Z. sukėlė fizinį skausmą bei dėl veido dešinės pusės poodinės kraujosruvos, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimo ir dešinio žasto odos nubrozdinimo nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.
Kaltinamasis pripažino, kad 2023 m. spalio 13 d. apie 15.00 val. jo mažametė dukra daug verkė ir buvo irzli, jis supykęs ir norėdamas sudrausminti mažametę dukrą, vieną kartą ranka jai sudavė per sėdmenis, vaikas pravirko. Jo sugyventinė patvirtino, kad būdama virtuvėje išgirdo pliaukštelėjimą, po kurio labai pradėjo verkti mažametė dukra E. S., atėjusi į kambarį pas vaiką, pamatė šalia jos tėvą V. S., kuris paaiškino, kad jam įkyrėjo verkiantis vaikas, nurengusi dukrą pamatė ant jos sėdmenų paraudimą – pirštų įspaudus. Abiejų vaiko tėvų parodymai patvirtina, kad prieš mažametę E. S. jos tėvas panaudojo smurtą, sudavė smūgį per sėdmenis. Iš to, kad po minėto veiksmo mergaitė pradėjo stipriai verkti, kad ant jos sėdmenų liko smūgio pėdsakas, akivaizdu, kad šis veiksmas sukėlė jai fizinį skausmą. Mažametė dar per maža ((duomenys neskelbtini)), kad suprastų kitokią tokio veiksmo reikšmę, pvz. nuoskaudą, pažeminimą ar pan. ir reaguotų verksmu į tokias emocijas. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo ir R. Z. parodymus tikslina veikos objektyviąją aplinkybę, kad buvo suduotas vienas smūgis, o ne nenustatytas smūgių skaičius. Kaltinamasis nurodė, kad jis sudavė tik vieną kartą, R. Z. nurodė girdėjusi tik vieną pliaukštelėjimą, E. S. apžiūrėję medikai ir medicininių dokumentų apžiūrą atlikęs teismo medicinos specialistas nenurodė, kad yra ant mergaitės kūno žymių, iš kurių būtų galima spręsti apie ne vieną trauminį poveikį. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo vertinti, kad yra duomenų, kad smūgių buvo suduota daugiau nei vienas, kaip teigia kaltinamasis. Minėtos aplinkybės tikslinimas veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Taip pat kaltinamasis pripažino, kad po to, kai jo sugyventinė išgirdo verkiančią dukrą, ji atėjo į jo kambarį, jį filmuodama telefonu. Jis norėjo atimti iš jos telefoną, todėl suėmė ją ranka už kaklo, R. Z. prispaudė telefoną prie krūtinės jos neduodama, jis dešine ranka jai sudavė smūgį į krūtinę, laikydamas ranka už kaklo galėjo jį apdraskyti, toliau bandydamas atimti iš jos telefoną jis du kartus ranka jai sudavė per veidą. Analogiškas aplinkybes apklausiama nurodė ir nukentėjusioji R. Z.: supratusi, kad jos sugyventinis sudavė jų dukrai ji telefonu nufilmavo žymes ir nuėjo su telefonu filmuodama pas sugyventinį, norėdama užfiksuoti jo pripažinimą, šis pabandė ranka ją sugriebti, sudavė vieną smūgį į krūtinę, jiems parkritus jis viena ranka ėmė ją smaugti, po to kumščiu du ar tris kartus trenkė jai į dešinės pusės veido sritį. Dėl visų jo smurtinių veiksmų ji nurodė jautusi fizinį skausmą. Apžiūros metu jai buvo teismo medicinos specialisto nustatytas nežymus sužalojimas, o būtent veido dešinės pusės poodinė kraujosruva, kaklo kairės pusės odos nubrozdinimas, dešinio žasto odos nubrozdinimas. Tokius pačius sužalojimus matė ir tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksavo ir į įvykį atvykę policijos pareigūnai. Minėtų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija sutampa su nukentėjusiosios R. Z. nurodytais smurtiniais veiksmais jos atžvilgiu.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo V. S. veika sugyventinės atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas prieš sugyventinę sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymius sužalojimus, o mažametės dukros E. S. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas (suduodamas delnu per sėdmenis) sukėlė mažametei ((duomenys neskelbtini)) dukrai fizinį skausmą.
Bausmės skyrimas
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nusikaltimai smurtiniai, padaryti prieš faktinį šeimos narį ir mažametį vaiką), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimai baigti, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
V. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, praeityje neteistas. Jis baustas administracine tvarka tik už KET pažeidimą, bauda sumokėta. Duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose ar priklausomybių ligų centruose, byloje nėra pateikta. V. S. dirba, išlaiko mažametį vaiką. Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurie sunkių pasekmių nesukėlė.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą vieną iš griežčiausių bausmių – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nustato artimą arešto vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje už nusikaltimus, bausmės dydį. Įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, todėl bendrintinos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną subendrintą bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kadangi V. S. pirmą kartą baudžiamas arešto bausme, duomenų, kad anksčiau būtų baustas už smurtinius veiksmus byloje nėra, manytina, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant realios arešto bausmės, o atidedant jos vykdymą BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu 6 mėnesiams. Teismas atidėdamas bausmės vykdymą neskiria intensyvios priežiūros. Siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį, paveikti, kad ateityje nebedarytų priešingų teisei veikų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui jam skirtinas įpareigojimas dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narius, sugyventinė apklausos metu nurodė, kad tai nebuvo pirmas smurto atvejis namuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios R. Z. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiosiomis R. Z. ir E. S.. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po to naikintina.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 149,62 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios R. Z. gydymo išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. 2023 m. lapkričio 14 d. civilinis ieškinys atlygintas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
V. S. (V. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. S. (V. S.) skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant V. S. (V. S.) viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o praradus darbą registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, V. S. (V. S.) kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos - (duomenys neskelbtini), nesilankyti nukentėjusiosios R. Z. gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su nukentėjusiosiomis R. Z. ir E. S., palikti galioti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti V. S. kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;
2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.