Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-100/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
1-97-100/2012
Teisminio proceso Nr.
71-1-00175-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Pocevičienė
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-97-100/12Proceso Nr.71-1-00175-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5, 1.2.4.8.3, 2.3.6.4.6 (S)
KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 16 d.

Kupiškis,

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Pocevičienė, sekretoriaujant Vidai Suslikienei, dalyvaujant prokurorei Virginijai Kliaugienei, gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei A. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, 8 klasių išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.,

teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2012 m. gegužės 18 d. apie 17 val. savo sodybos kieme, (duomenys neskelbtini) kaime, tyčia, metaliniu strypu sudavė E. B. vieną kartą į dešinę ranką, po to, E. B. nuėjus į kambarį, A. S. kambaryje vieną kartą kumščiu sudavė jam į nosį, dėl ko nukentėjusiajam pradėjo bėgti iš nosies kraujas, tokiais savo veiksmais E. B. sukėlė fizinį skausmą.

Šalies argumentai

A. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad E. B. jų šeima pradėjo globoti, kai šiam buvo 3 metai. Santykiai su E. buvo geri, pykdavosi tik dėl E. vagiliavimo, rūkymo daržinėje. Šeimoje, kai būdavo kokios šventės ar baliai, vaikai visada sėdėdavo kartu, prie bendro stalo. Didesnės problemos su vaikais (globotiniais) prasidėjo maždaug prieš pusantrų metų. Vaikai gyveno antrame aukšte. Nakčiai jie gyvenamojo namo durų į lauką buvo nerakindavo, tai naktimis E. ėjo kur norėjo. Kaimynai pradėjo skųstis E. elgesiu, sakė, kad jis prašo cigarečių. Dėl šių nusiskundimų pradėjo duris nakčiai užrakinti ir nepalikti duryse rakto, todėl naktį vaikai nebegalėjo niekur išeiti. Pradėjo rakinti ir virtuvę, nes pastebėjo, kad pradėjo dingti pinigai. Jis vaikus dėl jų blogo elgesio pabardavo, tačiau šie jo žodžių neimdavo į galvą. Vaikai namuose atlikdavo kai kuriuos darbus, padėdavo žmonai veršelius prižiūrėti. Dėl nesutarimų su vaikais pas psichologus jie, globėjai, nesikreipė. Kaip jie globoja vaikus, žinojo vaikų teisių apsaugos skyriaus, seniūnijos darbuotojai. Domėtis kaip vaikai mokosi, elgiasi, į mokyklą jis neidavo, tačiau žino, kad E. mokykloje buvo pasigėręs, pavogęs pinigus. Dėl vaikų elgesio į mokyklą eidavo jo žmona. Globotiniai supyko, kad nebegali naktį išeiti kur nori, todėl pradėjo juos, globėjus, šmeižti, sakyti, kad buvo suduoti smūgiai. Jis, kaltinamasis, E. B. jokių smūgių niekada nesudavė. Kaltinime nurodytą dieną jis važiuodamas su traktoriumi pamatė kaip E. išlenda iš jo mašinos. Jis E. pasakė; „ ką vėl vagi ?“ Tačiau iš traktoriaus neišlipo ir niekam kumščiu nešėrė. E. kaip kulka nėrė tolyn. Jo, kaltinamojo, kiemas yra idealus, tvarkingas. Kieme nesimėto nei strypai, nei pagaliai. Prie jo automobilio taip pat negalėjo būti jokio numesto strypo metalinio, kieme net nuorūkų numestų nėra. Po įvykio su E. – gegužės 18 dienos, kai vaikai iš jų šeimos buvo paimti, jis nebuvo nuėjęs į E. kambarį. Policijos pareigūnai nebuvo atvykę apžiūrėti E. kambario. Jis civilinio ieškinio nepripažįsta. Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis E. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad 2012 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, buvo savaitgalis, apie 17 valandą, jis su S. S. ir sese I., pagirdę jaučius, grįžo į namus. Sesė nuėjo į namą, o jis nuėjo į A. S. automobilį, nes norėjo pasiimti cigarečių. Iš automobilio paėmė vieną cigaretę Jį, įlindusį į mašiną, pamatė A. S.. Jis išlipęs iš automobilio norėjo eiti namo, tačiau A. S. griebė jį už pakarpos, pargriovė ant žemės ir paėmęs už poros metrų gulėjusį metalinį strypą sudavė jam į dešinę ranką. Kai sudavė, jam skaudėjo. Po to, kai sudavė, paklausė, kada jis baigs vogti. Jis nieko jam neatsakė, atsistojo ir nuėjo į namo vidų, į savo kambarį. Tuo metu kai A. S. metaliniu strypu jam sudavė, kieme nieko nebuvo ir niekas to nematė. Po kokių penkių minučių, A. S. atėjo į jo kambarį ir paklausęs, kada baigs vogti, kumščiu sudavė vieną smūgį tiesiai į nosį. Nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas, skaudėjo. Daugiau smūgių A. S. nesudavė, išėjo iš kambario. Tą vakarą A. S. daugiau prieš jį nesmurtavo. Tai, kaip jam iš nosies bėgo kraujas, matė jo sesuo, kuri telefonu tai nufilmavo. Tuo metu, kai A. S. sudavė jam kumščiu į veidą, kambaryje nieko nebuvo, sesė buvo kitame kambaryje, S. S. -virtuvėje. Policininkei jis sakė, jog A. S. jį spardė į nugarą, tačiau to nebuvo. Pasakė, nes tiksliai neprisiminė, jog nespardė. Tą vakarą A. S. sudavė tik du smūgius – vieną strypu į ranką, kitą – kumščiu į veidą. Ta vieta, kur sudavė strypu, buvo patinusi dvi dienas, skaudėjo – tris dienas. Ištinusią ranką rodė sesei. Kraujas iš nosies bėgo gal 10 minučių. Kraujavimą stabdė laikydamas pakėlęs aukštyn galvą. Aplinkui kambaryje pritekėjo kraujo. Apie tai, kad buvo sumuštas A. S., pasakė ne tik sesei, bet ir klasės auklėtojai L. Ž.. Nufilmuoti jį kruviną sugalvojo sesė. Sesei pasakė, kad A. S. jį sumušė dėl to, kad lindo į mašiną ir A. S. jį pagavo. Smūgių išsigando. A. S. mušė nebe primą kartą. Kai A. S. sudavė į veidą, jis verkė (b.l. 30).

Nukentėjusiojo atstovė A. J. paaiškino, kad vaikai E. B. ir I. B. iš globėjų S. šeimos į jos šeimyną buvo atvežti š.m. gegužės 25d. Apie įvykį su E. B. pas S. ji žino tik iš vaikų pasakojimų. E. parodė ranką, atrodo, dešinę, ranka virš alkūnės buvo patinusi. Vaikai sakė, kad į ranka E. metaliniu strypu sudavė globėjas. E. pasisakė, kad globėjo mašinoje ieškojo cigarečių ir dėl to globėjas nosį sukruvino. Sakė, kad ir anksčiau jam kliūdavo, tačiau tik ne taip stipriai. Vaikai pasisakė, kad jie pas globėju taip pat negerai elgėsi: gerdavo ir rūkydavo. Vaikai, gyvendami jos šeimynoje, per vasarą nekėlė jokių problemų, gerai sutarė su kitais šeimynos vaikais. E. ir I. kalba - labai skurdi kalba, vaikai dažnai vartoja keiksmažodžius. E. yra nedrąsus vaikas, I. – drąsesnė. Iš E. B. elgesio apklausos teisme metu bei jo elgesio pamačius A. S. mašiną, buvo matyti, kad jis bijo A. S.. E. B. turi nepilnavertiškumo kompleksą, todėl kitų yra ujamas, žeminamas. Civilinį ieškinį prašo tenkinti, priteisti E. B. padarytą neturtinę žalą, nes vaikas patyrė dvasinį sukrėtimą, jam reikalinga psichologo pagalba.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad mokykloje, tai buvo antradienis, E. B. sesers bendraklasiai pasakė, kad nori parodyti telefono įrašą apie E. ir kad reikia kažkaip E. padėti. Telefono įraše matėsi, kad E. nosis kraujuoja, girdėjosi I. žodžiai “štai ką padarė už 10 cnt.” Apie įvykį su E. buvo informuota ir socialinė pedagogė. Ji, liudytoja, kalbėjosi ir su pačiu E., kuris pasakė, kad buvo prieš jį buvo smurtauta, parodė ranką, kuri virš alkūnės buvo ištinusi. I. B. buvo drąsesnė, ji papasakojo, kad brolis lindo į globėjo A. S. mašiną ieškoti 10 ct, ir A. S. jį ten pamatė. Tada A. S. E. šėrė per ranką su geležiniu strypu ir smūgiavo į veidą, dėl to iš nosies bėgo kraujas. Vaikai aiškino, kad tai įvyko penktadienio vakare, ar šeštadienį. Apie įvykį su E. B. mokykla pranešė Vaikų teisių apsaugos skyriui. Mokykloje kildavo problemų dėl E. B. elgesio, vaikas buvo linkęs pažeisti taisykles. E. B. rūkė, su draugais buvo vartojęs alkoholį, buvo paėmęs svetimus pinigus, nes norėjo grąžinti skolą vaikui, kuris jam grasino ar kažkam tai nusipirkti. Iš E. B. mokykloje už tvarkos pažeidimą buvo paimtas telefonas. Apie E. B. elgesį būdavo informuojami jo globėjai, tačiau globėjai dažniausiai pranešdavo, kad jie į mokyklą atvykti negali, nurodydavo įvairias priežastis. Ji, liudytoja, E. B. klasės auklėtoja buvo nuo 5 klasės, todėl E. pažįsta. E. yra nuoširdus vaikas, tačiau drąsa nepasižymėjo, mokykloje būdavo išsigandęs, visų bijodavo ir visiems paklusdavo. Daug kas tuo pasinaudodavo, o aiškinantis aplinkybes, berniukas pradėdavo meluoti. Buvo labai sunku sužinoti, kaip vaikas gyvena namuose. Pats jis nieko nesakydavo, tiesiog reikėdavo iš jo traukte ištraukti. Tik per vaiko gerovės komisijos posėdžius buvo sužinota, kad namuose nuo vaikų rakinamos durys, kad vaikai neturi telefono, kompiuterio, kad nepavalgę. Dėl E. ir I. B. elgesio nusiskundimų iš aplinkinių gyventojų, mokykloje nebuvo gauta.

Liudytoja A. G. parodė, kad gegužės 22 d. ilgosios pietų pertraukos metu į jos, socialinės pedagogės, kabinetą atėjo I. B. klasės draugai ir pasakė, kad A. S. primušė E. B.. Paskui pas ją atėjo ir I. su telefonu, kurio įraše buvo matyti, kad E. sužeistas. Ji, liudytoja, pati bendravo su E. ir klausė jo, kaip viskas atsitiko. E. papasakojo, kad norėjo paimti iš mašinos cigaretę ir užėjo globėjas. Globėjui E. sakė, kad norėjo paimti 10 ct, taip, matyt, tikėjosi gauti mažiau pylos. A. S., griebė strypą ir sudavė jam per ranką, paskui per galvą, pervertė, o namuose sudavė į nosį. Ji, liudytoja, matė patinusią, atrodo, dešinę, E. ranką. Mokykloje buvo problemų su E. B. dėl rūkymo ir dėl vagysčių. Vaikas teisindamasis meluodavo. E. vagystes iš dalies galima pateisinti, nes vaikas negaudavo kišenpinigių. E. taip pat buvo pagautas po pamokų vartojantis alkoholį su draugai, dėl to globėja buvo pakviesta į mokyklą pasiaiškinti. I. ir E. B. globėjai mokyklos neinformuodavo, jei namuose kildavo kokios nors problemos dėl globojamų vaikų, nerodė iniciatyvos bendrauti su mokykla. Kai mokykloje būdavo kalbama apie vaikų gyvenimo sąlygas, tai E. mažai apie tai pasakodavo, I. būdavo atviresnė. Matėsi, kad E. buvo įbaugintas, todėl apie namus nekalbėdavo. Kai po įvykio su E., atvyko Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, ir vaikams reikėjo kartu važiuoti pasiimti daiktų, vaikai buvo išsigandę, sakė: “kas mums dabar bus“.

Liudytoja I. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad 2012 m. gegužės mėnesį savaitgalį ( penktadienį arba šeštadienį), nebeprisimena, ji su globėja ir broliu nuėjo pagirdyti jaučių, į namus grįžo apie 17 val. Grįžusi nuėjo į savo kambarį, o E. pasiliko lauke. Praėjus kažkiek laiko ji pamatė į savo kambarį einantį apsiverkusį E.. Ji nuėjo į E. kambarį ir jo paklausė, kas atsitiko. Brolis pasakė, kad jis lindo į A. S. autobusiuką ir paėmė centų ir cigaretę, dėl to jam A. S. metaline „štanga“ sudavė per ranką. Per kurią ranką, liudytoja nežino, neatkreipė į tai dėmesio. Jai bebūnant brolio kambaryje, atėjo A. S., todėl ji grįžo į savo kambarį. Ji, būdama savo kambaryje, girdėjo, kaip A. S. E. sakė, jog šis - vagis, klausė, kodėl vagia, ar kada nors pasimokys, ar ne? Girdėjo, kad E. verkia, smūgio garso negirdėjo. Netrukus A. S. išėjo, ir ji nuėjo pas E.. Pamatė E. visą apsikraujavusį, apsiverkusį. E. jai pasakė, kad A. S. jam sudavė ranka į nosį. Ji nutarė E. nufilmuoti savo telefonu, kad ateityje tai galėtų panaudoti, jeigu prireiks. Kai ji nufilmavo, E. nusivalė veidą. Matė E. sumuštą ranką, ranka buvo ištinusi. (b.l. 51). Teisiamojo posėdžio metu I. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Paaiškino, kad sužalotą brolį jo kambaryje, kur viskas vyko, nufilmavo savo telefonu iš karto po įvykio gegužės mėn. Brolis E. buvo kruvinas, taip pat buvo kruvinos ir kambario grindys. Kai ji nufilmavo E., šis išvalė kambario grindis. E. kambario grindys yra iš linoleumo su dideliais ir rudais kvadratiniais langeliais. Ji į teismo posėdį atsinešė tą patį mobilų telefoną, kuriuo filmavo brolį. Darant įrašą šiame telefone buvo nustatyta data ir laikas, tačiau vaizdo įrašą iš savo telefono ji ištrynė ir telefone pakeitė SIM kortelę. Ji sutinka, kad teisme būtų apžiūrėtas jos telefonas Nokia ir atliktas vaizdo įrašymo eksperimentas. Taip pat liudytoja paaiškino, kad iki įvykio su jos broliu, jos ir jos brolio santykiai su A. S. buvo normalūs, jie nelabai pykdavosi.

Liudytojas E. A. parodė, kad vaizdo įrašus iš telefonų į kompaktinius diskelius policijos komisariate perkelia jis arba kitas policijos pareigūnas. Perkėlimo faktas į daikto apžiūros protokolą nefiksuojamas. Telefono, kuris jam pateiktas apžiūrėti IMEI -(duomenys neskelbtini), kiti skaičiai – 0528717 matyti nuėmus telefono dangtelį. Atlikus su šiuo telefonu vaizdo įrašo darymo eksperimentą matyti, kad jis fiksuoja vaizdo įrašymo laiką ir datą. Kada buvo įrašytas ištrintas vaizdo įrašas, nustatyti nėra galimybės. Apžiūrėjus kompaktinį diskelį matyti, kad vaizdo įrašo perkėlimo iš telefono į diskelį data - 2012-06-08.

2012-05-25 Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2012-05-24 iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos gauta informacija, kad 2012-05-18 A. S., gyv. (duomenys neskelbtini) k., smurtavo prieš šeimoje globojamą E. B., gim. (duomenys neskelbtini), metaliniu strypu trenkė į ranką, pargriovė ir spyrė į galvą, krūtinę, pilvą, kumščiu sudavė į nosį. Skyriaus vedėjai N. U. nuvykus į mokyklą, kalbant su E. B. ir jo seserimi I. B., vaikai informaciją patvirtino. Vaikai papasakojo, kad tai ne pirmas kartas, kai globėjai smurtauja jų atžvilgiu, juos vadina įžeidžiančiais žodžiais ( b.l. 8).

Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos panešimu, kuriame nurodyta, kad 2012-05-22 po pietų socialinės pedagogės kabinetą atėjo į 10 kl. mokinė I. B. ir papasakojo, kad 2012-05-18 globėjas A. S. naudojo fizinį smurtą prieš jos brolį. Mokinė parodė mobiliuoju telefonu nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti sužeistas E. B.. E. B. nurodė, kad penktadienį vakarop, norėjo iš globėjo mašinos paimti cigaretę, tai pamatęs A. S. jam trenkė į ranką, sugriebė už kaklo ir jį pargriovė. Gulinčiam įspyrė. Jam nubėgus į kambarį, atėjęs A. S. sudavė jam kumščiu į nosį, bėgo kraujas. (b.l. 9)

2012-05-29 Specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad „šiuo metu čiuopiant skauda dešinio žasto apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje“; Apžiūros metu E. B. mechaninių sužalojimų nenustatyta. E. B. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b.l. 14).

2012-05-27 ir 2012-06-08 Daiktų dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad I. B. pateikė telefoną Nokia 6020 IMEI -(duomenys neskelbtini), kuriame apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadintas „S. darbas“. Šiame įraše matyti E. B. kruvinu veidu (b.l. 45-47). Iš I. B. telefono vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę, kuri peržiūrėta teisiamojo posėdžio metu ir atitinka daiktų apžiūros protokole nurodytas aplinkybes. Po apžiūros telefonas grąžintas I. B..

Kad vaizdo įrašas telefone buvo padarytas po to, kai A. S. sudavė smūgį E. B. į nosį patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų I. B. ir liudytojų L. Ž. ir A. G., kurioms po įvykio buvo parodytas įrašas, parodymai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, kurie vieni kitus papildo ir tarpusavyje sutampa, visuma: nukentėjusiojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I. B., L. Ž., A. G. ir A. J., kurios matė vaiko patinusią ranką parodymais, bei (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos ir Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytiniais dokumentais (b.l.8,9) ir I. B. telefono vaizdo įrašu, specialisto išvada (E. B. med. eksperto apžiūrėtas praėjus 11 dienų po įvykio), (b.l.14), nustatyta, kad kaltinamasis A. S. savo namų kieme bei E. B. kambaryje tyčia sudavė E. B. du smūgius: į ranką ir į nosį, taip sukeldamas nepilnamečiui E. B. fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir atitinka BK 140 str. numatytą nusikaltimą.

Liudytojos B. P. parodymai nelaikytini įrodymais, nes liudytoja teismo posėdžio metu išsakė savo nuomonę apie S. globotinius, jos parodymai nei patvirtina, nei paneigia 2012-05-18 17:00 val. įvykio aplinkybes (BPK 20 str.3d.)

Kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai, kad nukentėjusysis E. B., nurodydamas, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo, apkalba kaltinamąjį, nes šis nakčiai užrakindavo namo duris, kad globotiniai negalėtų, išeiti, nepagrįsti. Šiuos argumentus paneigia nuoseklūs liudytojų A. J., L. Ž. ir A. G. parodymai, liudytojos nukentėjusįjį apibūdino, kaip baikštų, nepasitikintį savimi vaiką, mažai pasakojantį apie gyvenimo sąlygas A.S. S. šeimoje, bijantį A. S., ir parodė, kad nukentėjusysis ne pats, o kiti mokiniai ir jo sesuo mokykloje pranešė apie A. S. smurtavimą. Nukentėjusysis, aiškindamas aplinkybes tiek mokykloje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, neslėpė, kad smūgius jam A. S. sudavė dėl jo blogo poelgio - dėl be leidimo paimtų centų ir cigaretės iš A. S. automobilio. Nukentėjusiojo parodymai dėl jo netinkamo elgesio sutampa ir su paties kaltinamojo parodymais, kuriuose šis pripažino, kad užtiko nukentėjusįjį įlindusį į jo automobilį vagystė tikslu. Liudytoja I. B., filmuodama sumuštą savo brolį, taip pat nurodė, kad brolis sumuštas dėl 10 ct vagystės. A. S., globodamas nepilnametį E. B. ir būdamas už jį atsakingas bei žinodamas problemas, kylančias dėl netinkamo globotinio elgesio, nesiėmė tinkamų auklėjimo priemonių – kreiptis į Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, psichologus, mokytojus, kad taip padėtų vaikui pakeisti jo elgesį, tačiau panaudojo prieš jį smurtą.

Kaltinamojo gynėjo argumentai, kad nukentėjusiojo E. B. parodymai nepatikimi, nes jis, aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių, atmestini. Iš liudytojų parodymų, apibūdinančių nukentėjusįjį E. B., jo savijautą po įvykio, jo gyvenimo sąlygas globėjų šeimoje, E. B. ir I. B. paaiškinimų apie santykius su globėjais S.A. S. (b.l.5,6) E. B. charakteristikos (b.l.34), matyti, kad E. B. gyvenimo sąlygos globėjų šeimoje, globėjų elgesys su juo, nepilnamečiui E. B. kėlė baimę, po įvykio jis buvo pasimetęs ir išsigandęs, todėl iš karto po įvykio galėjo nurodyti netikslų suduotų smūgių skaičių. Nukentėjusysis E. B., 2012-06-21 apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l.30), patikslino savo parodymus dėl suduotų smūgių skaičiaus ir vietos. Į kurią buvo suduoti smūgiai. Kaltinamojo gynėjas taip pat nurodė, kad vertinant nukentėjusiojo parodymus neieškota įvykio pėdsakų - nebuvo apžiūrėta įvykio vieta – kaltinamojo kiemas tikslu nustatyti, ar ten galėjo būti metalinis strypas, E. B. kambarys. Nukentėjusiojo parodymų patikimumas patikrintas, vertinant juos su kitais byloje esančiais ištirtais įrodymais. I. B. apie brolio sumušimą mokykloje pranešė praėjus 4 dienoms po įvykio, todėl ieškoti įvykio pėdsakų (metalinio strypo, kraujo dėmių) buvo netikslinga. Nukentėjusysis E. B. atsisakė vykti patikrinti jo parodymus patikrinimo vietoje - A. S. namuose, nurodydamas, kad bijo važiuoti į A. S. namus (b.l.31,32).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Padarytas baigtas tyčinis nesunkus nusikaltimas (LR BK 11 str.3d.). Nusikaltimas smurtinis, juo pasikėsinta į nepilnamečio globotinio fizinę ir psichologinę sveikatą. Kaltinamasis, neteistas, ūkininkauja, psichikos sveikatos centre ir priklausomybių ligų kabinete nestebimas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas arčiau šios bausmės minimumo.

Civilinis ieškinys (b.l.61-63) tenkintinas visiškai. Nukentėjusysis nepilnametis E. B. dėl prieš jį panaudoto kaltinamojo smurto patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, mokyklą, draugus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais teismas,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnį 1dalį ir nuteisti jį 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. S. E. B. 1000 (vieną tūkstantį ) litų neturtinei žalai atlyginti

Nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, paduodant apeliacinį skundą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kupiškio rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Pocevičienė