Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2107-579/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-43-733/2011Nutartis · 2011-06-09Tauragės apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-02
Bylos Nr.
1S-2107-579/2014
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00537-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
G. O.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-2107-579/2014
Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00537-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1–ame sektoriuje 2014 m. spalio 6 d. nutarimas taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. O. bausmę atlieka pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-05-09 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį, 179 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta 2 metų laivės atėmimo bausmė, kuri BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-14 nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirtas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-01-17, bausmės pabaiga – 2016-04-06.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1–ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 91-345 nutarė nuteistajam G. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuteistajam neatlikus 1 metų 6 mėnesių 4 dienų (Komisijos posėdžio dieną) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtino šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – netvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 6 d. nutarimo, kuriuo nuteistajam G. O. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nors nuteistasis ir įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, fiksuojama nemažai jo gyvenimo stiliaus pokyčių, tačiau turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes, susijusias su jo asmenybe ir padaryta nusikalstama veika. G. O. atlieka bausmę dėl neteisėto pagaminimo ir laikymo aparatų namų gamybos stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti, turint tikslą realizuoti, taip pat dėl neteisėto prisijungimo prie AB „LESTO“ elektros pastotės ir elektros energijos sunaudojimo. Dėl analogiškų nusikalstamų veikų nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir ankstesniais keturiais nuosprendžiais, taigi padaryti nusikaltimai yra jo nusikalstamo elgesio modelio dalis. Be to, jis nusikaltimą įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nesuvokia daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, jų padarinių, savo elgesį analizuoja ir vertina pakankamai paviršutiniškai. Teismas neatsižvelgė į tai, jog egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas, elgesys, gyvenimo būdas ir draugai, kad G. O. siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, yra linkęs pasiduoti kitų įtakai. Prokurorės nuomone, ypatingų pokyčių G. O. elgesyje ir mąstyme neįvyko, todėl nuteistojo atliktos bausmės dalis dar negali būti laikoma adekvačia jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui. Nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinio paleidimo taikymas G. O. šiuo metu neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundas tenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vertindamas prokurorės skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu ir deramai neįvertino kitų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepakankamai nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų.

Apygardos teismo vertinimu, tos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo du kartus paskatintas, drausmine tvarka baustas nebuvo, aktyviai dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime ir socialinės reabilitacijos programose, nėra pakankamos teigiamai išvadai dėl tolesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės, tik prižiūrint. Didelę reikšmę, svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, sudaro ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir jo elgesys iki nusikaltimo padarymo, taip pat padarytų nusikaltimų pobūdis bei pavojingumo laipsnis, paties nuteistojo požiūris į padarytą nusikaltimą, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, taip pat ir į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuria būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad G. O. bausmę atlieka už vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus – neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą juos realizuoti, ir neteisėtą naudojimąsi elektros energija ir ryšių paslaugomis, kaltės dėl šių neteisėtų veiksmų nuteistasis nepripažįsta. Minėtas nusikalstamas veikas G. O. įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui ir praėjus tik trims mėnesiams nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio už analogiškus nusikaltimus priėmimo dienos. Už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas G. O. be paminėtų teistumų teistas dar du kartus, jo daromiems nusikaltimams būdingas nusikaltimų modelis. Vertinant nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nors pats nuteistasis problemų dėl alkoholio vartojimo teigia neturintis, tačiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, jis iki sulaikymo yra du kartus (2011-11-08 ir 2012-12-07) baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą, jam esant neblaiviam. Išdėstytos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja G. O. asmenybę, rodo jo abejingą požiūrį į nustatytos tvarkos ir įstatymų laikymąsi ir kartu su kitais duomenimis (nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika) leidžia spręsti apie nuteistojo didesnį pavojingumo visuomenei laipsnį. Kaip nustatyta socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose, nuteistojo riziką nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu didina būtent ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo būdas ir draugai (nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo draugai), jo mąstymas ir elgesys (nepasimokymas iš ankstesnės neigiamos patirties, socialinių prognostinių įgūdžių stoka). Nors nuteistasis yra motyvuotas teigiamai koreguoti savo elgesį ir ateityje nebenusikalsti, tačiau svarbūs išlieka asmenybiniai faktoriai ir aplinkos veiksniai. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis savo elgesį dėl nusikaltimų analizuoja ir vertina pakankamai paviršutiniškai, jo savianalizė negili, vertybinės nuostatos nėra tvirtos. G. O. apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, supranta, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad G. O., kuris sistemingai nusikalsta, nesistengia keisti savo elgesio, išvadų iš skiriamų bausmių nedaro, ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju sutiktina su prokurorės skundo argumentais, kad G. O. neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama spręsti, jog jis jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus, kurie leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo būtų užtikrintas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų pasiekimas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas tinkamai neįvertino visų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių, padarytos išvados, kad G. O. laikysis įstatymų ir nenusikals, prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybės, todėl apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtintas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės skundą tenkinti.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1–ame sektoriuje 2014 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 91-345 taikyti nuteistajam G. O. lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys