Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei B. K., ieškovės atstovei advokatei Eglei Rybelienei

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. K. ieškinį atsakovams M. K., T. K. dėl tėvystės nustatymo, išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno rajono apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, nustatyti skubų sprendimo vykdymą.

Teismo posėdyje atsakovai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, atsakovas T. K. paaiškino, kad su ieškove gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį, nurodė, kad neabejoja, jog yra ieškovei gimusio sūnaus tėvas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą, nurodė, jog nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko tėvystės, ieškinys tenkinamas.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno rajono apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajono savivaldybėje teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad, atsižvelgiant į M. K. paaiškinimą ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, manytina, jog ieškovei (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus biologiniu tėvu gali būti kitas asmuo – ne ieškovės sutuoktinis M. K., bet T. K., su kuriuo ieškovė kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad M. K. ir B. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6). B. K. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus (e. b. l. 7). M. K. 2018 m. birželio 29 d. raštu paaiškino, kad ieškovei (duomenys neskelbtini) gimęs vaikas yra ne jo sūnus (e. b. l. 47). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama B. K. ir M. K. santuokos nutraukimo byla, bylos Nr. e2-2580-955/2018.

Vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus ir būti jų globojamam užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje. Jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju susiklostė situacija, kai vaikas gimė susituokusiai motinai, tačiau vaiko gimimas nėra įregistruotas, todėl nėra pagrindo nuginčyti duomenis gimimo įraše. Atsižvelgdamas į tai, teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Ieškovė prašo nustatyti, kad jai (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus tėvas yra atsakovas T. K., atsakovai sutinka su ieškovės reikalavimu, taigi ginčo tarp šalių dėl vaiko tėvystės nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti šalių paaiškinimais, kuris, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai yra pagrindas ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad T. K. yra B. K. (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis). Nustačius vaiko tėvystę, bus užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus.

CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį arba nutartį kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą ar nutartį gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalimu ar labai sunku sprendimą ar nutartį įvykdyti. CPK 282 straipsnio 1 dalis nustato, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus, skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nestabdo. Remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jeigu minėti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje priimant nutartį (CPK 284 straipsnio 2, 3 dalys). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas sprendžia, jog, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, tikslinga leisti byloje priimtą sprendimą vykdyti skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2511-9505 pagrindu. Atsakovas M. K. nesutinka, kad iš jo būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Pateikta 2018 m. liepos 5 d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė už ieškovei teikiamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą patyrė 390 Eur išlaidas, kadangi šios išlaidos susidarė ne dėl atsakovo M. K. kaltės, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo T. K.. Iš atsakovo T. K. valstybei taip pat priteisiamas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, ir byloje susidariusios 6,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš viso 81,77 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus tėvas.

Sprendimą leisti vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,77 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 77 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš T. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390 Eur (trijų šimtų devyniasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.