- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- P-756-95-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. prašymą atnaujinti procesą G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4965/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2009 m. vasario 10 d. surašė G. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. vasario 6 d. apie 19 val. 13 min. ant Dviragio ežero, Salų kaime, Rokiškio rajone, G. S. vairavo S. S. priklausantį automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į A. R. priklausantį automobilį BMW 318 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Vairuotojo pažymėjimo nepateikė. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 16, 133 ir 231.4 punktų reikalavimus. G. S. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutarimu G. S. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas taip pat nutarė priverstinai nuvežtą automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui (valdytojui) tik po to, kai bus sumokėta G. S. skirta bauda. Teismas nutarime nurodė, kad G. S. kaltę padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema ir kiti byloje surinkti įrodymai. G. S. atstovės advokatės O. D.U. teigimu, nagrinėjamu atveju nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi Kelių eismo taisyklės nustato eismo keliais tvarką, o automobiliai susidūrė ant ežero. Tačiau pagal Kelių eismo taisykles, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bent koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Todėl aukščiau nurodytas G. S. atstovės teiginys yra nepagrįstas. Teismas nutarime taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju G. S. pažeidė ne Kelių eismo taisyklių 231.4 punktą, kaip yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, o Kelių eismo taisyklių 232 punktą, nustatantį, kad jeigu dėl eismo įvykio nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai turi kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Byloje įrodyta, kad G. S. , vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus greičio, atsitrenkė į kitą automobilį, apgadino abu automobilius ir tokiu būdu padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Po eismo įvykio pasitraukdamas iš eismo įvykio, G. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Nepateikdamas vairuotojo pažymėjimo, G. S. padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. S. nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, todėl jam skirtina minimali 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje (nustatytoje už sunkesnįjį iš padarytųjų pažeidimų) numatyta nuobauda. Teismas nutarime pažymėjo, kad, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, S. Š. priklausantis automobilis Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas R. G. IĮ, grąžintinas tik po to, kai bus sumokėta G. S. skirta bauda.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs G. S. apeliacinį skundą, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliko Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą, o G. S. apeliacinį skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, jog apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad jis 2009 m. vasario 6 d. apie 19 val. 13 min. važinėjosi ant Dviragio ežero, Salų kaime, atsitrenkė į kitą automobilį, neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo, tačiau teigia, jog eismo įvykio nebuvo, kadangi įvykis įvyko ant Dviragio ežero, o ne kelyje. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Kelių eismo taisyklių 3 punkto 11 papunktis numato, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvių kalbos žodynas teritoriją apibrėžia kaip žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotą. Dviragio ežero užšalęs paviršius yra atitinkamos rūšies teritorija. G. S. vairuojamas automobilis Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. R. vairuojamas automobilis BMW 318 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė judėdami šioje teritorijoje ir dėl to automobiliai buvo apgadinti. Šią aplinkybę patvirtina Eismo įvykio schema (b. l. 7), G. R. paaiškinimai teismo posėdžio metu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 14-15). Šių aplinkybių neneigia ir G. S. . Tokiu būdu, 2009 m. vasario 10 d. apie 19 val. 13 min. ant Dviragio ežero, Salų kaime, Rokiškio rajone, G. S. dalyvavo eismo įvykyje, todėl privalėjo vykdyti atitinkamus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 133 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. G. S. , vairuodamas automobilį, nepasirinkimo saugaus greičio, atsitrenkė į kitą automobilį ir abu automobilius apgadino. G. S. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. Ši jo veika tinkami kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Byloje taip pat nustatyta, kad G. S. , įvykus eismo įvykiui, eismo įvykio vietoje nepasiliko. Pagal Kelių eismo taisyklių 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio dalyviai G. S. ir G. R. susitarė dėl eismo įvykio aplinkybių ir nubraižė eismo įvykio schemą. Tokiu atveju G. S. ir G. R. turėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Tačiau, kaip nustatyta byloje, G. S. policijos nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Todėl G. S. veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis nesuprato, jog ant užšalusio ežero jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į kitą automobilį buvo padarytas eismo įvykis, nepaneigia padaryto administracinio teisės pažeidimo, kadangi pagal Kelių eismo taisyklių 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Ši aplinkybė taip pat negali būti pripažinta ATPK 30¹ straipsnio taikymo pagrindu. Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įrengtų ir įteisintų prietaisų rodmenis. Byloje nustatyta, kad G. S. su savim vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Tokiu būdu, G. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus ir jo veika buvo tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimas paliktinas nepakeistas.
III.
S. Š. prašo atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį ir panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo dalį, kuria nutarta grąžinti automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik po to, kai bus sumokėta paskirta bauda. S. Š. nurodo, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, jis 2009 m. lapkričio 2 d. buvo pateikęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 d. vasario 26 d. nutarimu skirtą užtikrinimo priemonę – S. Š. priklausančio automobilio Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulaikymą iki bus sumokėta paskirtoji bauda. Savo prašyme jis buvo nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, jog ATPK 269 straipsnio 7 dalis, numatanti, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. gruodžio 18 d. priėmė nutartį, kuria Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą paliko nepakeistą, įskaitant ir tą Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, nutarta grąžinti automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik po to, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. S. Š. nuomone, tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis iš esmės pažeidžia jo, kaip transporto priemonės savininko, konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamybę. S. Š. pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis nustato, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. S. Š. nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Apeliacinės instancijos teismas net nepasisakė dėl jo 2009 m. lapkričio 2 d. teismui pateikto prašymo. S. Š. nuomone, apeliacinės instancijos teismas, palikęs nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo dalį, priimtą vadovaujantis prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai įstatymu, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, kas lėmė neteisėtos ir neteisingos nutarties priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymas tenkintinas.
Iš S. Š. prašymo turinio matyti, kad atnaujinti procesą šioje byloje prašoma Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato, kad bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutarimu G. S. už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus skyrė 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarime taip pat yra išspręstas priverstinai nuvežtos transporto priemonės – automobilio Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios S. Š. , grąžinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas nurodytą automobilį teisėtam valdytojui nutarė grąžinti tik po to, kai bus sumokėta G. S. paskirta bauda. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas ATPK 269 straipsnio 7 dalimi (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija), nustatančia, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2008 m. liepos 3 d. redakcija) nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjui už atitinkamų administracinių teisės pažeidimų padarymą nustačius administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, paisant Konstitucijos normų ir principų, turi būti įtvirtintos priemonės, užtikrinančios galimą transporto priemonės konfiskavimą. Įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad kai padaromas administracinis teisės pažeidimas, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta transporto priemonė gali būti laikinai negrąžinama, kol bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Vadovaujantis šio įstatymo 84 straipsnio 1, 3 dalimis, Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados, taip pat sprendimai priimti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai atsisakyti nagrinėti prašymą ar paklausimą, sprendimai nutraukti bylą (teiseną), sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo oficialiai skelbiami „Valstybės žiniose“ ir įsigalioja jų oficialaus paskelbimo dieną.
Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2009 m. balandžio 16 d. (Nr. 42-1624). Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatomis, nuo šios datos negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliko Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą nepakeistą, įskaitant tą nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis paminėtomis ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatomis, buvo nutarta grąžinti automobilį Audi 80 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtam valdytojui tik po to, kai bus sumokėta G. S. paskirta bauda. Pažymėtina, kad ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose nėra numatyta tokia administracinė nuobauda vairuotojams kaip transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Š. 2009 m. lapkričio 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo dalį, kuria yra išspręstas priverstinai nuvežtos jam priklausančios transporto priemonės grąžinimo klausimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. priimtoje nutartyje dėl šio prašymo nėra pasisakyta. Apeliacinės instancijos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje nėra nurodyta, kokiu pagrindu paliekama nepakeista pirmosios instancijos nutarimo dalis, priimta vadovaujantis ATPK nuostatomis, kurias dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Dėl visų nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad apeliacinės instancijos teismui priimant 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį buvo padarytas materialinės teisės normų, reglamentuojančių teisės aktų (jų dalių), pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymą, pažeidimas, kuris nulėmė apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumą dalyje dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo. S. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje paduotas per įstatymo nustatytą terminą. Todėl, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4965/2009 atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. prašymą patenkinti.
Atnaujinti procesą G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N261-4965/2009 ir bylą priimti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Nutartis neskundžiama.