Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos VMI prie LR FM skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuoti asmenys notaras E. S., S. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notaro veiksmų, prašo įpareigoti palikimo atsiradimo vietos notarą E. S. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į ½ mirusiojo R. P. turto dalį. Nurodo, jog pareiškėja, gavusi suinteresuotų asmenų pranešimą dėl galimo R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei, pradėjo paveldėjimo procedūras, raštu kreipėsi į mirusiojo sutuoktinę dėl turto paveldėjimo. Tačiau R. P. sutuoktinė į pareiškėjos raštus neatsakė. Pareiškėjos duomenimis mirusiojo turtą sudaro ½ dalis 353/10000 dalies negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pradėjo paveldėjimo procedūras, kreipėsi į teismą dėl paveldimo turto dalies nustatymo, tačiau prašymas tenkintas nebuvo. Paveldėjimo santykiuose pareiškėja veikia, kaip mirusiojo atstovė, nekilnojamasis turtas yra registruotas mirusiojo vardu, todėl įstatymas nedraudžia pareiškėjai pateikti prašymo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. VMI prie LR FM kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ palikėjo R. P. turto. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atsisakymą grindė tuo, jog paveldėjimo byloje nėra gautas mirusiojo sutuoktinės prašymas išduoti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, o notaras savarankiškai nustatyti sutuoktinių turto dalių negali. Mano, jog notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmą pažeidžia CPK 18 straipsnį. Pareiškėjos vertinimu, notaro pareiga išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatant paveldimo turto dalis, nėra siejama su kitų įpėdinių kreipimųsi į notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes kiti įpėdiniai gali ir nepaduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Vien ta aplinkybė, jog pareiškėja kreipėsi pirmiau dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nei sutuoktinė dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, nėra pagrindas notarui atsisakyti atlikti notarinį veiksmą pagal pareiškėjos prašymą.

Suinteresuotas asmuo notaras E. S. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog notarų biure buvo gautas pareiškėjos prašymas dėl palikimo priėmimo valstybės vardu po R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Palikimo priėmimo faktas yra perduotas iš užregistruotas Testamentų registre. Susipažinęs su jam pateiktais dokumentais notaras nustatė, jog palikimo objektu esantis turtas mirusiajam priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine S. P.. Pagal Notariato įstatymo 52 straipsnį, nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu, kuris mirusiojo R. P. paveldėjimo byloje negautas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinių galimybių išduoti nuosavybės ir/ar paveldėjimo teisės liudijimų.

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Skundas atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla po R. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Po R. P. mirties palikimą priėmė Valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM. Bylos duomenimis nustatyta, jog mirusiojo vardu viešame registre įregistruota nuosavybės teisė į 353/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini). VMI prie LR FM pranešimais dėl palikimo priėmimo kreipėsi į mirusiojo sutuoktinę prašydama informuoti apie apsisprendimą imtis veiksmų palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo S. P. į pranešimus atsakymų nepateikė. Pareiškimu dėl paveldimo turto dalies nustatymo VMI prie LR FM kreipėsi į teismą, teismo 2016-01-22 nutartimi prašymas netenkintas. 2016-03-02 pareiškimu dėl R. P. palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į ½ dalį R. P. turto, išdavimo. 2016-03-09 raštu notaras pareiškėjos paprašė pateikti papildomus dokumentus, kuriais būtų arba iš bendros jungtinės nuosavybės išskirta mirusiojo turto dalis, arba palikimo objektu esantis turtas būtų pripažintas asmenine mirusiojo nuosavybe. 2016-04-14 raštu pareiškėja notarą informavo neturinti galimybės pateikti papildomus dokumentus, pareikalavo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo turtą. 2016-05-19 raštu notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 5.62 straipsnį, jei nė vienas įpėdinis nepriima palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Bylos duomenimis nustatyta, jog mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, pradėjo paveldėjimo procedūras, palikimo priėmimo valstybės vardu faktas įregistruotas ir perduotas Testamentų registrui. Bylos duomenimis nustatyta, jog palikėjas mirė santuokoje su S. P.. Po R. P. mirties liko paveldėtinas turtas – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis mirusiojo vardu įregistruota nuosavybės teisė į 353/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).

Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 2 dalis įtvirtina prezumpciją, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol jis nėra padalintas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 1 punktas numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Taigi dėl mirusiajam priklausančios dalies, buvusios bendrąja sutuoktinių nuosavybe atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 5.1 straipsnis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t.y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010). Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimas vienam iš sutuoktinių mirus yra pagrindas palikimo atsiradimo vietos notarui išduoti nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą.

Notariato įstatymo 52 straipsnis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog paveldėjimo bylą tvarkančiam notarų biuro notarui rašytinis pareiškimas dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pergyvenusiam sutuoktiniui, pateiktas nebuvo.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 2 straipsnis nustato, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Todėl notarui, atliekančiam profesines funkcijas, keliami ne tik aukščiausios teisininko kvalifikacijos, bet ir padidinto atidumo bei rūpestingumo reikalavimai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog notaras E. S., siekdamas tinkamai vykdyti jam pavestas funkcijas, pareikalavo pareiškėjos pateikti papildomus dokumentus, kuriais būtų arba iš bendros jungtinės nuosavybės išskirta mirusiojo turto dalis, arba palikimo objektu esantis turtas būtų pripažintas asmenine mirusiojo nuosavybe, tačiau šie duomenys notarui pateikti nebuvo.

Pareiškėja reikalauja išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį R. P. turto, remiasi teismo 2016-01-22 nutartimi, kuria anot pareiškėjos nustatyta, jog paveldimo turto dalių nustatymas yra notaro prerogatyva. Pažymėtina, jog notaras nuosavybės teisės liudijimą išduoti gali tik tada, kai asmuo pareiškia norą tokį liudijimą gauti. Nagrinėjamu atveju nei pareiškėja, nei palikėją pergyvenusi sutuoktinė rašytinio pareiškimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo notarui nepateikė.

Civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalis numato įpėdiniui teisę paveldėjus pagal įstatymą ar testamentą prašyti palikimo atsiradimo vietos notaro išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog notaras atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi byloje nėra gautas rašytinis pareiškimas dėl nuosavybės teisės liudijimo pergyvenusiam sutuoktiniui išdavimo, palikimo objektas vis dar įregistruotas mirusiojo vardu. Taigi paveldėjimo byloje nėra identifikuotas palikimą sudarantis turtas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos faktas nėra išviešintas, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išduoti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog esant ginčui dėl sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, sutuoktiniui priklausančios turto dalies atidalinimo klausimas spręstinas civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 3.116 straipsnis).

Tokiu būdu įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, konstatuoti, jog notaras nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos VMI prie LR FM skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.