- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-31
- Bylos Nr.
- 2S-844-267/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03474-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 75.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. ir antstolio A. L. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4734-841/2015 pagal pareiškėjo A. M. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. M. prašė teismo nustatyti, kad skolininkui E. M. priklauso 1/2 jo sutuoktinės R. M. gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolio A. L. kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko E. M. pagal 2011‑05-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2‑951‑205/2012. Vykdant išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Patikrinus skolininko sutuoktinės R. M. turtinę padėtį, buvo nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas nurodė, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Skolininkas E. M. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad jis dirba, skolos mokėti nevengia, todėl nesutinka su prašymu nustatyti jo turto dalį sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje, nurodė, kad šeima augina du vaikus.
Suinteresuoti asmenys R. M. ir antstolis A. L. atsiliepimų į pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas skundžiama 2015-05-15 nutartimi prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, jog skolininkas nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, tačiau iš Sodros pažymų matyti, kad nuo 2015-01-14 iki 2015-04-10 jis dirbo P. B. individualioje įmonėje, o nuo 2015-04-07 užsiregistravęs kaip asmuo vykdantis individualią veiklą. Atsižvelgęs į tai, kad skolininkas E. M. turi pajamų, į kurias galima nukreipti išieškojimą, išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, netenkintino.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos esmė
Atskiruoju skundu antstolis A. L. prašo panaikinti 2015-05-15 Šiaulių apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo A. M. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo tenkinti. Antstolis nurodo, kad E. M. sutuoktinės iš darbo santykių gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl šiame turte, esant pareiškėjo prašymui, teismas turėjo individualizuoti ir nustatyti skolininkui E. M. priklausančią turto dalį. Skolininko asmeninio turto nepakankant kreditoriaus reikalavimui patenkinti ir nesant pakankamai asmeninio E. M. turto, teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ir apginti kreditoriaus interesus, kad išieškojimas būtų nukreiptas į šią skolininko dalį, esančią bendrame su sutuoktine turte. Taip pat nurodo, kad net jei būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, teismas turėjo pareiškėjo prašymą dėl turto dalies nustatymo tenkinti bent iš dalies, nustatydamas kitokią nei buvo prašoma turto dalį.
Atskirąjį skundą taip pat pateikė ir išieškotojas A. M., kuris prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str. 1 d., nustatyti E. M. turto dalį, lygią ½ R. M. gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su anksčiau paminėtu bendraturčiu dėl efektyvaus skolos išieškojimo. Apeliantas taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirajame skunde nurodo, kad skolininkas E. M. užsiima individualia veikla ir jo pajamos žinomos tik jam vienam. Kadangi skolininkas pats savo noru nemoka skolos, ne kartą žodžiu ir raštu buvo pasižadėjęs antstoliui skolos dengimui mokėti po 200 Lt per mėnesį, bet pasižadėjimo nevykdo, antstoliui apie savo trumpalaikius įsidarbinimus nepraneša, tuo trukdydamas antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantui teismo nuosprendžiu iš skolininko E. M. žala priteista 2011-05-06, jau praėjo daugiau nei keturi metai, o žala dar neišieškota dėl skolininko piktnaudžiavimo, todėl išieškotojas mano, kad Šiaulių apylinkės teismas prašymo dėl turto dalies, esančio bendroje nuosavybėje, nustatymo nepagrįstai netenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepime į išieškotojo atskirąjį skundą antstolis prašo A. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirieji skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka šioje byloje nėra būtinas ir poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes bei netenkino išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 337 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino išieškotojo prašymo dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas nutartį motyvavo tuo, kad skolininkas anksčiau dirbo individualioje įmonėje, o šiuo metu pats vykdo individualią veiklą, todėl sprendė, kad skolininkui turint turto, t. y. pajamų, į kurias galima nukreipti išieškojimą, turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymas negalimas. Apeliantai antstolis ir išieškotojas pateikė atskiruosius skundus, nurodydami, kad nei turto, nei pajamų, iš kurių būtų galimą vykdyti išieškojimą, skolininkas neturi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pagrindas sutikti su apeliantų atskiraisiais skundais.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojui A. M. yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkas šiuo metu vykdo individualią veiklą, tačiau jokių įrodymų, jog jis gauna pajamas, kurių galėtų pakakti periodinėmis įmokomis sumokėti išieškotojui skolą, byloje nėra, skolininkas, siekdamas, kad nebūtų nustatyta jo turto dalis bendrojoje nuosavybėje, tokių duomenų teismui nepateikė. Aplinkybė, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, kad skolininkas nuo 2015-01-14 iki 2015-04-10 dirbo P. B. individualioje įmonėje, neleidžia spręsti apie esamas skolininko pajamas. Aplinkybę, kad skolininkas negauna pajamų, ar vengia skolos mokėjimo, patvirtina tai, kad net dirbdamas pagal individualią veiklą skolininkas periodinėmis įmokomis skolos išieškotojui nemoka. Atsižvelgus į tai, galima daryti pagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų, jog skolininkas E. M. turėtų turto ar gautų pajamas, į kurias galima būtų nukreipti išieškojimą, todėl yra pagrindas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis (CPK 667 str.), nustatyti skolininko E. M. turto dalį jo sutuoktinės R. M. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis tuo, nustatytina skolininko E. M. turto dalis, lygi 1/2 R. M. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu E. M..
Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiam skolininkui geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.
Apibendrinęs, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymą, todėl nepagrįstai netenkino išieškotojo prašymo. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – nustatytina skolininko E. M. turto dalis, lygi 1/2 R. M. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu E. M. (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 667 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti skolininko E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalį, lygią 1/2 R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu E. M..