- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-382-135-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nukentėjusysis
- M. G., J. P.
- Nuteistasis
- V. R.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-135/2007
Teisėjas Mindaugas Striaukas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir jo gynėjos adv. Editos Dambrauskienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-09-06 nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Iš V. R. nukentėjusiajam J. P. priteista 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam M. G. priteista 1090 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. nuteistas už tai, kad jis 2005-11-13 apie 2.30 min. prie Tilžės g. 116 namo, Šiaulių m., veikdamas grupėje kartu su nenustatytais asmenimis, panaudodamas peilį ir įdurdamas juo nukentėjusiajam J. P. po vieną kartą į abiejų rankų dilbius, grasindamas peiliu nukentėjusiajam M. G., kartu su nenustatytais asmenimis panaudodamas fizinį smurtą - bendrai suduodamas rankomis bei spirdamas J. P. į galvą ir veidą ne mažiau kaip šešis kartus, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o nenustatytiems asmenims M. G. suduodant rankomis ir spiriant kojomis į galvą ir veidą ne mažiau kaip šešis kartus, tuo padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimant galimybę nukentėjusiesiems J. P. ir M. G. priešintis, pagrobė svetimą turtą - J. P. priklausantį telefoną Samsung už 400 Lt ir M. G. priklausančius telefoną Nokia 5140 už 1000 Lt ir sidabrinę grandinėlę už 90 Lt, iš viso M. G. turto už 1090 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. R. ir jo gynėja adv. apeliaciniame skunde nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-09-06 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Teismo išvada, jog visi inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavę asmenys veikė bendrai, nenustatytų asmenų atvykimas juos pakvietus, ir visi bendri jų veiksmai įrodo tarp jų buvusį išankstinį susitarimą, atliktų bendrų veiksmų visuma sąlygojo nusikalstamas pasekmes, nepagrįsta, nes neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantų teigimu, V. R. parodymai, kad jis neėmė nukentėjusiųjų daiktų, nepažinojo kitų asmenų, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, nebuvo paneigti, todėl jais nesiremti teismas neturėjo pagrindo. Įrodymų, kurie įtikinamai ir neginčijamai patvirtintų, jog V. R. pažinojo atvykusius asmenis, su jais bendravo bei veikė išvien pagrobiant nukentėjusiesiems priklausantį turtą, šioje byloje surinkta nebuvo. Tiek liudytojų, tiek nukentėjusiųjų parodymai dėl aplinkybės, kas pakvietė atvykusius asmenis, ar V. R. buvo pažįstamas, bendravo su jais, prieštarauja ne tik vieni kitiems, bet ir yra nenuoseklūs. Byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog V. R. pagrobė svetimą turtą. Kaip nurodo apeliantai, teismo išvada, jog įvykio situacija ir V. R. veiksmai sulaukus atvykusių kitų asmenų, įrodo jo suvokimą apie bendrai su kitais asmenimis atliekamus veiksmus, t. y. veikimą bendrininkų grupėje, yra nepagrįsta. Nuteistasis, nepažinodamas atvykusių asmenų bei su jais nebendraudamas, nesuvokė šių asmenų ketinimo pagrobti svetimą turtą, tyčios pagrobti turtą neturėjo, iš įvykio vietos pasišalino anksčiau už atvykusius asmenis. Priešingai įrodyta nebuvo – nei vienas iš apklaustųjų asmenų šioje byloje nenurodė, jog būtent nuteistasis pagrobė nukentėjusiųjų turtą. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis. Apeliantai daro išvadą, jog V. R. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kitų nenustatytų asmenų padarytą plėšimą, nes nebuvo įrodyta, jog jis veikė kaip bendrininkas kartu su šiais asmenimis pagrobiant svetimą turtą. Nuteistasis V. R. ir jo gynėja adv. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-09-06 nuosprendį pakeisti, V. R. veiką perkvalifikuoti iš LR BK 180 str. 2 d. į LR BK 284 str. 1 d. bei paskirti LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja adv. prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos adv. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. R. veiksmus pagal LR BK 180 str. 2 d. Nuteistasis ir jo gynėja adv. neginčija smurto bei peilio panaudojimo fakto, tačiau neigia, jog nuteistasis savo veiksmais padarė plėšimą. Apeliacinio skundo argumentus, jog V. R. nepažinojo atvykusių asmenų, su jais nebendravo ir neveikė išvien pagrobiant nukentėjusiesiems priklausantį turtą, iš įvykio vietos pasišalino anksčiau už atvykusius asmenis, paneigia nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kurie yra iš esmės nuoseklūs, aiškūs, teisiamojo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai patvirtina, papildo vieni kitus, atskleisdami nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., vaizdą. Nukentėjusieji ir liudytojai iš esmės vienodai aiškino smurto, peilio panaudojimo bei turto pagrobimo aplinkybes, jų parodymus patvirtina specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, akistatų, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. P. parodė, jog prasidėjus konfliktui V. R. grasino peiliu, po kelių minučių prie kiosko privažiavo automobilis ir iš jo iššoko vaikinai, jis su M. G. pradėjo eiti link tunelio, vienas iš atvažiavusiųjų smūgiavo M. G., atvažiavę vaikinai liepė ruošti telefonus, pribėgęs prie jo V. R. parvertė jį ant žemės ir pradėjo spardyti, paskui turėtu peiliu dūrė į abi rankas, tuo metu, kai jį spardė, kažkuris iš vaikinų kraustė kišenes ir paėmė mobilųjį telefoną. Nukentėjusysis M. G. parodė, jog V. R. tunelyje peiliu smogė J. P., prie jo pribėgę atvažiavę vaikinai mušė jį rankomis ir kojomis, po šio įvykio jis pasigedo mobilaus telefono ir sidabrinės apyrankės, nukentėjusiojo teigimu, V. R. prie kiosko su tais vaikinais bendravo. Liudytoja R. A. parodė mačiusi, kad nukentėjusieji pradėjo bėgti, o automobiliu atvažiavę vaikinai juos nusivijo, vieną iš nukentėjusiųjų, gulintį ant žemės, spardė keli atvažiavę vaikinai, kažkuris iš jų sakė „duok“ ar „atiduosime mobilius telefonus“, V. R. taip pat spardė vieną vaikiną ir spardydamas jį sakė „duok“ ar „atiduok“, nuteistasis po įvykio jai minėjo kažkuriam vaikinui nuplėšęs grandinėlę, dūręs peiliu; liudytoja teigė supratusi, jog automobiliu atvažiavę vaikinai buvo V. R. pažįstami. Liudytojas T. Č. teigė, kad atvažiavus automobiliui, iš jo išlipus vaikinams ir pradėjus eiti link jų, V. R. atkišęs peilį pasakė, kad jie ruoštų telefonus apžiūrai. Šie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės atitinka jų akistatų metu duotus parodymus. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusieji J. P. ir M. G., liudytojas T. Č. atpažino V. R. kaip asmenį, kuris kilus konfliktui išsitraukė peilį ir juo grasino, sakydamas „ruoškit telefonus“. Nuteistojo V. R. parodymai prieštarauja byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumai. Visi aptarti įrodymai, jų pagrindu atskleistos nusikaltimo padarymo aplinkybės patvirtina, kad V. R., priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, veikė išvien kartu su kitais nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusiais asmenimis, bendrais veiksmais palaužė nukentėjusiųjų pasipriešinimą, naudodami fizinį smurtą, V. R. grasino peiliu, išreiškė siekį užvaldyti svetimą turtą, pareikalaudamas ruošti mobilius telefonus, kas ir buvo padaryta. Tai paneigia apeliantų teiginius, jog nuteistasis nesuvokė automobiliu atvažiavusių asmenų ketinimo pagrobti svetimą turtą, tyčios pagrobti turtą neturėjo, iš įvykio vietos pasišalino anksčiau už atvykusius asmenis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykio situacija ir V. R. veiksmai sulaukus atvykusių asmenų įrodo jo suvokimą apie bendrai su kitais asmenimis atliekamus veiksmus. Apeliantai skunde nurodė, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog V. R. pažinojo atvykusius asmenis, su jais bendravo, tačiau nurodytos aplinkybės neturi įtakos nuteistojo veikos kvalifikavimui. Susitarimas tarp V. R. ir kitų nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusių asmenų pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, V. R. sujungė savo pastangas su atvykusių asmenų pastangomis, tiesiogiai, betarpiškai dalyvavo vykdydamas plėšimo objektyviąją pusę, turėjo tikslą ir siekė bendrais veiksmais realizuoti nusikalstamus ketinimus. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija laiko, kad nuteistojo V. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 2 d., nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti ją į LR BK 284 str. 1 d., kaip to prašo apeliantai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, todėl jo keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. R. ir jo gynėjos adv. Editos Dambrauskienės apeliacinį skundą atmesti.