Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-03-01 · Civilinė byla Nr. 2-276-223/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-01
Bylos Nr.
2-276-223/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Mėlinauskienė
Ieškovas
J. D.
Atsakovas
I. D.
Advokatai
Daiva Gadliauskienė, Vytautas Garla
Civilinė byla Nr. 2-276-223/2013
Pr. Nr.2-08-3-07341-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 30;12;2;;116.4 (N)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 1 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė ,Sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,Dalyvaujant ieškovei J. D., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,Atsakovei I. D., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei I. D. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu trukdymų pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ir jos atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo įpareigoti atsakovę pašalinti trukdymus naudotis bendrąja nuosavybe žemės sklypo plane, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta 2012-09-09 notaro patvirtintame Susitarime dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, perkelti malkas iš bendro naudojimo žemės sklypo ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Tarp šalių kilęs ginčas jau yra senas. Teisinga yra tai, kad bendrame kiem nebūtų sandėliuojamos malkos. Šalys kompromiso neranda, daiktai trukdo abiem pusėm. Bendro naudojimo nuosavybe šalys privalo naudotis bendrai ir neturi trukdyti kitam bendrasavininkiui. Atsakovė malkas gali sukrauti ir kitoje sklypo dalyje.

Ieškovė paaiškino, kad atsakovė sukrovė malkas bendrame namo kieme ir tai trukdo jai laisvai prieiti prie kopėčių, kuriomis ji turi lipti, kai nori patekti į viralinės antrą aukštą, kur yra rūkykla. Atsakovės malkos yra sukrautos prie viralinės sienos ir praėjimas likęs maždaug 1,76 m. pločio . Malkos trukdo jai laisvai pravažiuoti su karučiu, trukdo stovėti prieš kopėčias ( duris), jai reikia sustoti prie atsakovės garažo durų. Malkos yra sukrautos malkinėje, kurią pastatė dar ji, taigi malkos yra atsakovės, o malkinės rėmai yra jos. Problemos dėl to, kad atsakovė ten krauna malkas jau yra kokie 7 metai, net yra tekę kviesti policiją. Atsakovė sako, kad sukrautos malkos apšildo viralinės sieną, bet tai netiesa.

Atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ginčas tarp šalių yra kilęs dėl sklypo dalies, kuria naudojasi ieškovė ir atsakovė. Palei ūkinį pastatą sukrautos malkos priklauso atsakovei, ūkinis pastatas priklauso abiems. Tarp šalių nėra patvirtintos naudojimo tvarkos, todėl ieškovė turi įrodyti, kad yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Iš tiesų ieškovė turi laisvus praėjimus, ji gali pravažiuoti ir su karučiu. Pati ieškovė pastatė malkinės rėmus, laikė malkas, o po to perleido atsakovei. Ieškovės teisės nėra pažeistos, todėl ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškino, kad ji kartu su ieškove naudojasi malkine, o prie malkinės sienos yra trifazė elektra, jei ji nekrautų malkų prie malkinės sienos, tai siena apšaltų, nes malkos apšiltina sieną. Savo asmeniniam naudojimui paskirto sklypo dalyje malkų krauti negali, nes nori ten statyti pavėsinę, reikia vietos rudenį bulvėms perrinkti ir pan. Ieškovė su karučiais dažnai nevažinėja, bet vistiek jai dažnai kyla įvairios problemos. Buvo kviesta policija dėl malkų, tai po to ji dvi eiles malkų nukrovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad J. D. ir I. D. yra žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir jo priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės ( b.l. 7,15-17). Ieškovei priklauso 669/1383 dalys žemės sklypo, o atsakovei- 714/1383 žemės sklypo ( b.l. 15). 2012-08-09 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas notarinis Susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kur buvo susitarta, kad ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1, o atsakovė- indeksu 2 ( b.l. 8-10). Iš žemės sklypo plano matyti, kad likusi žemės sklypo dalis yra skirta bendram ieškovės ir atsakovės naudojimui ir plane pažymėta indeksu 1,2 ( b.l.12-14). IŠ fotonuotraukų , schemos ( b.l. 37,42-44) ir vaizdo medžiagos matyti, kad prie viralinės sienos yra sukrautos kelios eilės malkų.

CK 4.37 str. įtvirtinta teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais.

Šioje byloje ieškovė, gindama savo kaip savininkės nuosavybės teisę, ieškinio teisiniu pagrindu nurodo CK 4.75 str. ir CK 4.81 str.. Tiek iš ieškinio dalyko – įpareigoti atsakovę perkelti malkas iš bendrai naudojamo žemės sklypo, tiek iš faktinio ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė, prašydama pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, reiškia negatorinį ieškinį. Ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu ( CK 4.98 str.)

Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Šioje byloje faktas , kad ieškovė ir atsakovė yra bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavinkės yra pilnai įrodyta ir nėra ginčijama nei vienos iš šalių, kaip ir pilnai įrodyta ir neginčijama , kad žemės sklypo dalis žemės sklypo plane pažymėta indeksu 1,2 yra skirta bendram naudojimui , taip pat įrodytas faktas, kad atsakovės malkos yra sukrautos bendro naudojimo žemės sklype, taigi papildomas įrodinėjimas dėl to nereikalingas ( CPK 187 str.). Esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to ar atsakovės malkos sukrautos bendro naudojimo žemės sklype trukdo ieškovei naudotis žemės sklypu, t.y. būtina nustatyti ar dėl jau minėtų atsakovės veiksmų yra pažeistos ieškovės teisės .

Visumoje, nuosavybės teisės įgyvendinimas skiriasi priklausomai nuo to, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės atveju į daiktą nukreipta tik vieno asmens (savininko) valdžia, jo teisių disponuoti, naudoti daiktą ir jį valdyti neriboja kitų savininkų teisės, todėl asmeninės nuosavybės subjekto teisių apimtis yra plačiausia, jis nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų gali savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Šiuo atveju į bendro naudojimo žemės sklypą nuosavybės teisę turi ir ieškovė ir atsakovė. Pagal CK 4.75 str. 1 d. bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Kaip matyti, ieškovė ir atsakovė nesutaria dėl naudojimosi tvarkos bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, ieškovė nesutinka, kad atsakovė jame laikytų savo malkas ir dėl to tarp jų gana ilgą laiką vyksta konfliktai. Tai pripažino abi šalys. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų fotonuotraukų bei vaizdo medžiagos matyti, kad atsakovės malkos yra sukrautos prie šalių viralinės sienos ir malkų rietuvė faktiškai susiaurina praėjimą esantį tarp viralinės sienos ir vielinės tinklo tvoros, kuri atskiria bendro naudojimo žemės sklypo dalį nuo ieškovės asmeniniam naudojimui priskirto žemės sklypo. Iš pateiktos schemos , kurios duomenų atsakovė neginčijo, ( b.l. 42) matyti, kad jei nebūtų malkų rietuvės, tai praėjimas būtų 3,56 m, o dabar likęs- 1,80 m. Taigi, praėjimas susiaurėjęs per pusę, kas laikytina esminiu praėjimo pabloginimu. Ieškovė naudojasi šiuo praėjimu ( to neneigia ir atsakovė) norėdama patekti į viralinės palėpėje esančias patalpas ( rūkyklą). Šiuo praėjimu ji stumia karutį, kuris yra 0,85 m. pločio ir 1,50 m. ilgio, o karučiu gabena įvairius daiktus( žemės ūkio produktus). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes , darytina išvada, kad malkų rietuvė iš esmės apsunkina ieškovės naudojimąsi praėjimu ir tai yra dėl to, kad praėjimas yra susiaurėjęs per pusę, ieškovės karutis yra 0,85 m. pločio, taigi jį stumiant praėjimu telieka šonuose maždaug po 45 cm laisvo ploto. Negalima pamiršti ir tos aplinkybės, kad ieškovė yra senyvo amžiaus ( 75 metai), turi negalią, taigi dėl jos amžiaus ir sveikatos problemų, kai kurių koordinacijos ypatumų pilnai suprantama, kad jai reikia platesnio praėjimo nei sakykim jaunesnio amžiaus žmogui. Be to, ieškovė karučiu gali vežti ir daiktus, kurie savo gabaritais gali būti platesni ir ilgesni už karutį, taigi jų gabenimas būtų ypatingai apsunkintas, kaip ir esant gana siauram pravažiavimui, yra apsunkintas apsisukimas su karučiu, kurio ilgis 1,50 m ( beveik kaip praėjimo plotis).

Esminis momentas yra tai, kad bet kokie pakeitimai bendroje žemės sklypo dalyje gali būti vykdomi tik esant bendrasavininkių sutikimui. Nesant tokio sutikimo kitas bendrasavininkis neturi teisės „apsunkinti“ bendrojo naudojimo objektų savo asmeniniais daiktais, naudoti bendro sklypo savo asmeninių poreikių tenkinimui, kai kitas bendrasavininkis dėl to prieštarauja. Sandėliuodama gana ilgą laiką savo malkas bendrame kieme , atsakovė sumažino laisvą sklypo dalį ir faktiškai ieškovė gali naudotis mažesne bendro kiemo dalimi nei iki sandėliavimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovė nuosavybę į ginčo žemės sklypą su pastatais įgijo iš ieškovės, kuri jai šią nuosavybę dovanojo, ieškovė yra atsakovės motina, senyvo amžiaus moteris, todėl teisingumo ir sąžiningumo principai ( CK 1.5 str) ir geros moralės normos reikalauja, kad ieškovės interesai būtų gerbiami. Tuo labiau, kad atsakovės teiginys, kad sukrautos malkos apšiltina sieną nepagrįstos jokiais įrodymais ir yra labai abejotinos.

Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą ir vertinant faktines aplinkybes tuo aspektu pažeistos ieškovės teisės ar ne, taikytinas ir socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Bendro naudojimo žemės sklypas turi ir būti naudojamas bendroms reikmėms, jis neturėtų būti užkrautas vieno bendraturčio malkomis, susiaurinant bendrą praėjimą, turėtų būti patogu juo naudotis visiems bendraturčiams , todėl nesuprantamas atsakovės siekis krauti malkas bendrame sklype, kai ji savo asmeniniam naudojimui turi 714 dalis žemės sklypo, o ieškovė mažiau- 669 dalis. Teismas daro išvadą, kad atsakovė turi realią galimybę sandėliuoti malkas savo asmeninio sklypo dalyje, kaip ir savo malkas ieškovė sandėliuoja savo sklypo dalyje, kad aiškiai matyti iš fotonuotraukų ir paaiškinimų.

Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad susitarimo dėl atsakovės malkų sandėliavimo bendro naudojimo žemės sklype nėra, ieškovė prieštarauja dėl tokių atsakovės veiksmų, atsakovė sandėliuodama savo malkas bendro naudojimo žemės sklype, pažeidžia ieškovės interesus ir teisę laisvai nevaržomai naudotis bendru sklypu, apsunkina praėjimą ir tai nepagrįstai suvaržo ieškovės teises. Draudžiama įgyvendinti savo teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ( CK 1.2 str. 1 d, 1.137 str. 3 d.), todėl ieškinys tenkintinas pilnai kaip pagrįstas, teisėtas ir pilnai įrodytas.

Įvertinus ieškininių reikalavimų pobūdį, šalių poziciją bei tą aplinkybę, kad malkos naudojamos šildymo sezono metu ir jų natūralus kiekis mažėja, nustatytinas sprendimo vykdymo terminas ( CPK 271 str.)

Iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes jai suteikta antrinė teisinė pagalba ir nuo išlaidų valstybei ji yra atleista, o kitų bylinėjimosi išlaidų nėra ( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 270 str. teismas

n usprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai. Pašalinti trukdymus naudotis bendrąja nuosavybe žemės sklypo plane, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta 2012-09-09 notaro patvirtintame Susitarime dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo, įpareigoti atsakovę I. D. , a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo perkelti malkas iš bendro naudojimo žemės sklypo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Birutė Mėlinauskienė