Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios L. B. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties, kuria L. B. privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. L. B. privataus kaltinimo tvarką padavė skundą, kuriuo prašė V. B. pripažinti kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir priteisti jai iš V. B. 15 468,80 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi nukentėjusiosios L. B. skundas su priedais persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui. Teismas konstatavo, kad L. B. skundas iki 2017 m. spalio 1 d., kuomet įsigaliojo Baudžiamojo proceso kodekso 3, 22, 57, 58, 167, 256, 293, 312, 317, 320, 322, 324 straipsnių pakeitimo ir 34 straipsnio ir XXX skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymas (toliau – Įstatymas), nebuvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, todėl, minėtu Įstatymu pripažinus netekusiomis galios privataus kaltinimo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, šis skundas nagrinėtinas bendra tvarka.Skunde nukentėjusiosios L. B. atstovas advokatas M. Bliuvas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį.Advokatas nurodo, kad pagal Įstatymo 15 straipsnį iki 2017 m. spalio 1 d. pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. Skunde pažymima, kad nei iki privataus kaltinimo instituto panaikinimo galiojusiame BPK, nei šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kuomet laikoma, jog privataus kaltinimo byla yra pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. surengė taikinamąjį posėdį ir protokoline nutartimi nutarė paskelbti pertrauką skundo nagrinėjime iki 2017 m. spalio 12 d. Tačiau pagal BPK 243 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisiamasis posėdis iki bylos išnagrinėjimo negali būti pertrauktas, išskyrus poilsiui, neatvykusių į posėdį asmenų pakartotiniam iškvietimui, naujų įrodymų išreikalavimui arba dėl kitų svarbių priežasčių daromas pertraukas. Taigi jau pats BK 243 straipsnio pavadinimas „nagrinėjimo teisme pertraukos“ reiškia, jog teismas pertrauką gali daryti tik tada, kai teismas jau pradėjo nagrinėti skundą. Tokiu būdu teismas, priėmęs sprendimą paskelbti teisme pertrauką, konstatavo, jog privataus kaltinimo byla buvo pradėta nagrinėti, nes, priešingu atveju, pagal gramatinį įstatymo aiškinimą bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas.Skunde taip pat pažymima, kad apylinkės teismas šiuo atveju veikė šališkai ir neetiškai, nes iš anksto žinodamas, kad posėdyje daroma pertrauka iki to laiko, kol įsigalios įstatymas, naikinantis privataus kaltinimo institutą, net nebandė skirti kitos posėdžio datos siekiant išnagrinėti privataus kaltinimo bylą iki 2017 m. spalio 1 d. Todėl, įvertinus išdėstytus argumentus ir atsižvelgus į BPK 1 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį (išsamiai atskleisti padarytą nusikalstamą veiką), yra akivaizdu, jog šiuo atveju Kauno apylinkės teismas privalėjo toliau nagrinėti privataus kaltinimo bylą ir priimti procesinį sprendimą.Atsiliepime į skundą V. B. prašo atmesti nukentėjusiosios L. B. atstovo advokato M. Bliuvo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. jis buvo šaukiamas atvykti į taikinamąjį posėdį, kuriame, atsižvelgiant į BPK 22 straipsnio 3 dalį, 50 straipsnio 2 dalį, pateikė prašymą užtikrinti jo teisę į gynybą ir gynėjo dalyvavimą, atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kitą taikinamojo posėdžio datą, dėl ko, priešingai nei teigiama advokato skunde, pareiškėjos skundas privataus kaltinimo tvarka minėtame teismo posėdyje nebuvo pradėtas nagrinėti.Nukentėjusiosios L. B. atstovo advokato M. Bliuvo skundas atmetamas.Nuo 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje BPK 167 straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje <...>, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šioje straipsnio dalyje taip pat nurodyta ir tai, kad šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad įstatyminis reglamentavimas dėl privataus kaltinimo bylų proceso nuo 2017 m. spalio 1 d. pasikeitė, tai yra Įstatymu buvo pripažintos netekusiomis galios BPK XXX skyriaus nuostatos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą, L. B. privataus kaltinimo skundą nutarė persiųsti prokurorui nagrinėjimui bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 167 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad L. B. atstovo skundo argumentai dėl to, kad apylinkės teismas bylą turėjo išnagrinėti vadovaudamasis iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis, yra nepagrįsti.Įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nagrinėti privataus kaltinimo bylos baigiamos nagrinėti vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis nuostatomis. L. B. privataus kaltinimo skundas Kauno apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. rugsėjo 6 d., tačiau skundo gavimo teisme laikas nėra tapatinamas su bylos nagrinėjimo pradžia. Iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusio BPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nesant pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, nukentėjusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikinti. Taikinamasis posėdis prasideda teisėjo pranešimu apie nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo turinį ir kvietimu susitaikyti. Po to pasisako nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo. Jeigu šie asmenys susitaiko, procesas dėl skundo nutraukiamas (BPK 413 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalis numato, kad jei asmenys nesusitaiko, teisėjas priima nutartį nukentėjusiojo skundą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.Sisteminė šių normų analizė lemia išvadą, kad taikinamasis posėdis privataus kaltinimo bylose laikytinas ne teisminio nagrinėjimo, o parengiamąja proceso stadija, kurios metu nusprendžiama, ar perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje ar neperduoti, tai yra privataus kaltinimo skundas iš esmės nėra nagrinėjamas. Teisminio bylos nagrinėjimo stadija prasideda po nutarties perduoti skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 20 d. taikinamajame posėdyje teisėja pranešė apie gautą skundą, išklausė nukentėjusiąją L. B. ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą V. B., kuris iš karto pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, kad jis galėtų pasikviesti gynėją. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti V. B. teisę į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis), paskyrė kitą taikinamąjį posėdį 2017 m. spalio 12 d. Taigi BPK 413 straipsnio 5 dalyje numatyti procesiniai veiksmai atlikti nebuvo ir L. B. skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, nebuvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl advokato M. Bliuvo subjektyvus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimas, teigiant, kad šioje byloje privataus kaltinimo skundas buvo pradėtas nagrinėti surengus taikinamąjį posėdį, todėl baudžiamasis procesas turėjo būti tęsiamas privataus kaltinimo tvarka pagal iki 2017 m. spalio 1 d. galiojusias BPK nuostatas, yra nepagrįstas.Atsakant į advokato skundo teiginius dėl teisėjos išankstinio nusistatymo ir šališkumo pažymima, kad aplinkybės, kurioms esant galima suabejoti teismo nešališkumu, yra nurodytos BPK 58 straipsnyje, apibrėžiančiame nušalinimo pagrindus. Nei vieno iš minėtame straipsnyje išvardintų nušalinimo pagrindų skunde advokatas M. Bliuvas nenurodė. Tokių pagrindų buvimo nenustatė ir skundą nagrinėjantis teismas. Vien tai, kad kitas taikinamasis posėdis buvo paskirtas jau įsigaliojus naujoms BPK nuostatoms, negali būti laikoma teisiniu pagrindu abejoti procesinį sprendimą priėmusio teismo nešališkumu ir objektyvumu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad L. B. skundo persiuntimas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai, priešingai nei teigiama skunde, BPK 1 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo proceso principų nepažeidžia. Ikiteisminio tyrimo institucijos kvalifikuotai ištirs L. B. skundą ir priims sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo jį pradėti, tokiu būdu užtikrinant jos galimai pažeistų teisių gynimą.Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, kuria L. B. skundas persiųstas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui, laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o advokato M. Bliuvo skundas atmetamas.