- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2S-1041-883/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27881-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su prašymu leisti priverstinai hospitalizuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) 30 dienų nuo jo hospitalizavimo dienos.
2. Pareiškėja nurodė, kad pacientas ligoninėje priverstinai hospitalizuotas 2025 m. spalio 5 d., ligoninės administracija informavo pacientą apie priverstinio hospitalizavimo būtinumą bei jo teises psichiatrijos gydymo įstaigoje, pacientas yra veiksnus. Pažymėjo, kad pacientas yra ūmios psichozės būsenoje, ryškiai sutrikusio mąstymo, nekritiškas, todėl yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminę žalą savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei, turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. (duomenys neskelbtini) teismas 2025 m. spalio 8 d. nutartimi prašymą tenkino ir leido (duomenys neskelbtini) priverstinai hospitalizuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) 30 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 5 d.
4. Teismas, atsižvelgė į prašyme nurodytus argumentus, į 2025 m. spalio 7 d. gydytojų konsiliumo išvadą bei tai, kad suinteresuoto asmens psichikos būklė (duomenys neskelbtini) skyriuje pasižymi tuo, kad (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nurodė, kad pacientas dėl psichikos būklės gali padaryti esminės žalos savo ir aplinkinių gyvybei, sveikatai, turtui, todėl sprendė, kad pareiškėjos prašymas dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir gydymo yra pagrįstas, todėl tenkintas, leidžiant priverstinai hospitalizuoti ir gydyti (duomenys neskelbtini) 30 dienų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-44370-996/2025. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Apeliantas nurodo, kad jis yra veiksnus asmuo, save laiko psichiškai sveiku.
6.2. Apeliantas pažymėjo, kad jo pirmosios jo hospitalizacijos susijusios su 2024 m. birželio 20 d. atlikta operacija: (duomenys neskelbtini) ir pooperaciniu laikotarpiu, kurio metu jam pablogėjo, suinteresuotas asmuo labai išgyveno, todėl gydytojai konstatavo apelianto psichikos būklės pablogėjimą. Vėliau konstatuotas (duomenys neskelbtini).
6.3. Apelianto teigimu, gydymo eigoje jo būklė pagerėjo, tačiau gydytojų rekomenduotas lankėsi pas apylinkės psichiatrą. Apeliantas sutinka, kad dėl ligų būdamas nejudrus daug žaidė kompiuterinius žaidimus, tapo nu jų priklausomas, tačiau tai ne psichikos sutrikimas leidžiantis apeliantą priverstinai hospitalizuoti.
6.4. Atskirajame skunde nurodė, kad po 2025 m. rugsėjo 26 d. autoįvykio, kurio metu apeliantas susitrenkė galvą, sutriko jo miegas naktimis, išgyveno dėl savo sveikatos būklės, todėl apelianto tėvams pasirodė, kad jam sutriko psichika, tėvai iškvietė greitosios medicinos pagalbą ir apeliantą nuvežė į (duomenys neskelbtini). Apeliantas mano, kad jo paguldymo į ligoninę priežastis ankstesnės hospitalizacijos (duomenys neskelbtini).
6.5. Apeliantas nurodė, kad nei savo tėvams, nei kam kitam nesukėlė fizinio smurto, negrasino jį sukelti, nepadarė žalos turtui. Gydytojų komisijos išvadoje, tiek teismo atkartota frazė apie tai, kad yra reali grėsmė, jog apeliantas savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, padaryta ne faktinių objektyvių įrodymų, o prielaidų pagrindu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti ir (duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-44370-996/2025 palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjai teikiant teismui prašymą, kartu su juo pateikta (duomenys neskelbtini) gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2025 m. spalio 7 d. išvada, kurioje įvertinta suinteresuoto asmens psichikos būklė, anamnezės duomenys, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir pateikta Gydytojų komisijos išvada, nurodant, kad suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) klinikoje (duomenys neskelbtini), nesant jokios kritikos savo sveikatos būklės bei elgesio atžvilgiu, dėl ko yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
7.2. Gydytojų komisijos išvadoje nurodoma, kad į ligoninę suinteresuotas asmuo pristatytas iš gatvės, jis buvo aikštelėje prie sporto klubo, tarnybas iškvietęs apsaugos darbuotojas, nes suinteresuotas asmuo konfliktavo sporto klube, restorane, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, rėkė. Suinteresuoto asmens tėvo duomenimis, suinteresuoto asmens neadekvatus elgesys prasidėjo po rugsėjo 26 d. autoįvykio, kurio metu susitrenkė galvą – po jo grįžęs pradėjo pasakoti tėvui, kad „atgimė iš naujo“, „planuoja gelbėti pasaulį“; naktimis nemiega, sportuoja sporto klube iki ryto, rašo įvairias žinutes artimiesiems, draugams. Dėl grasinimų artimiesiems ir konfliktų namuose tėvų buvo išvarytas laikinai, kol nusiramins, tačiau tą pačią parą dėl neadekvataus ir ryškiai sutrikusio elgesio suinteresuotas asmuo buvo pristatytas į ligoninę. Hospitalizacijos metu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) grasino paduoti gydytoją į teismą, gydytis nesutiko, priešinosi. Suinteresuotą asmenį hospitalizavus (duomenys neskelbtini) palatoje jis triukšmavo, šūkavo, kalbėjosi su savimi, buvo stebėtas haliucinacinis elgesys
7.3. Byloje nėra duomenų, paneigiančių Gydytojų komisijos išvadą dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės ir jos keliamos grėsmės savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui, šių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo, teikdamas atskirąjį skundą. Dėl to pareiškėja vertina, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) yra reikalingas gydymas, dėl ko skirtinas priverstinis hospitalizavimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo
9. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis priverstinai hospitalizuojamas nepagrįstai, o jo elgesys jokios grėsmės aplinkinių sveikatai ir turtui nekelia. Apeliacinės instancijos teismas, toliau nurodomų motyvų pagrindų, akcentuoja esminius nesutikimo su atskiruoju skundu aspektus.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.
11. Priverstinės hospitalizacijos tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau – PSPĮ). Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Remiantis PSPĮ 12 straipsnio 4 dalimi, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.
12. Bylos duomenimis, apeliantas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvežtas 2025 m. spalio 5 d. 23 val. 10 min. greitosios medicinos pagalbos automobiliu, lydint policijos pareigūnams. Jis buvo paimtas iš gatvės, adresu (duomenys neskelbtini). Pacientas buvęs aikštelėje prie sporto klubo, tarnybas iškvietė apsaugos darbuotojas, nes pacientas konfliktavo sporto klube, restorane, elgėsi agresyviai, neadekvačiai, rėkė.
13. Byloje nustatyta, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) gydomas pakartotinai: 1) gydymo laikotarpiu nuo 2024-06-27 iki 2024-07-03 diagnozuota - (duomenys neskelbtini); 2) gydymo laikotarpiu nuo 2024-07-12 iki 2024-08-26 diagnozuota (duomenys neskelbtini).
14. Į bylą pateiktoje 2025 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) Gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui išvadoje (toliau – ir Gydytojų komisijos išvada) (duomenys neskelbtini) nustatyta diagnozė - (duomenys neskelbtini) (gydymo eigoje diagnozė bus tikslinama ir gali keistis). Taip pat konstatuota, kad klinikoje stebima (duomenys neskelbtini) ūmi psichozė su santykio, persekiojimo, ypatingos reikšmės kliedesiais, tikėtinomis klausos haliucinacijomis, paralogišku mąstymu, emociniu neadekvatumu, ryškiai sutrikusiu, neadekvačiu, neprognozuojamu, žodinei korekcijai nepasiduodančiu, liguistų išgyvenimų (haliucinacijų ir kliedesių) nulemtu elgesiu, nesant jokios kritikos savo sveikatos būklės bei elgesio atžvilgiu, todėl pacientas yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.
15. Svarbu pažymėti, kad Gydytojų komisijos išvados turinio analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad, kreipiantis į teismą leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti apeliantą (suinteresuotą asmenį), buvo visos priverstinės hospitalizacijos sąlygos. Pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių duomenų, paneigiančių gydytojų konsiliumo išvadas dėl paciento psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ir aplinkinių sveikatai. Įrodymų, paneigiančių Gydytojų komisijos išvadas, apeliantas (suinteresuotas asmuo) nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad suinteresuotam asmeniui nustatyta diagnozė grindžiama nepakankamais ir subjektyviais duomenimis. Vien tik paties apelianto teiginys, jog priverstinio hospitalizavimo taikymas nebuvo reikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados.
16. Iš byloje esančių procesinių dokumentų ir atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantas nekritiškas savo sveikatos būklės ir elgesio atžvilgiu. Atskirajame skunde apeliantas akcentuoja, jog jis nekelia grėsmės nei sau, nei aplinkiniams, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas grasina savo tėvams, su jais konfliktuoja, o apelianto elgesys neadekvatus, neprognozuojamas, nepasiduodantis žodinei korekcijai, nulemtas liguistų/kliedesinių išgyvenimų. Pažymėtina, kad pareiškėja, teikdama 2025 m. spalio 23 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą akcentavo, kad suinteresuotam asmeniui dėl esamos psichikos sveikatos būklės bei šios būklės keliamos realios grėsmės tiek jam pačiam, tiek kitiems asmenims ar turtui, priverstinis hospitalizavimas ir gydymas turi būti skirtinas, t. y. pareiškėja taip pat nepateikė kitų duomenų, kad apelianto sveikatos būklė būtų iš esmės pagerėjusi ar pasikeitusi.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Vien tik paties apelianto teiginiai, kad priverstinis gydymas jam nereikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas teisę priimti sprendimą dėl apelianto priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo, įvertino visus reikšmingus įrodymus nagrinėjamoje byloje bei tinkamai motyvavo savo išvadą, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkiniu sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ar leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, sudariusiomis pagrindą priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui (duomenys neskelbtini).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.