Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. SMA-34-2012 „Dėl mokesčio mokėtojo turto arešto“ areštavo pareiškėjo turto 40 309,59 Eur sumai (b. l. 26–27).

Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 2TR-19-0003 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, kuriuo dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusprendė pripažinti pareiškėją, kartu su kitais asmenimis, solidariai atsakingais skolininkais muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 60 601,83 Eur muito, 868 474,86 Eur akcizo, 217 200,53 Eur PVM, 114 627,84 Eur skirtą baudą bei 28 485,87 Eur akcizo delspinigių ir 7 124,07 Eur PVM delspinigių, iš viso 1 296 515 Eur (b. l. 8–13).

Muitinės departamentas 2018 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-73 „Dėl A. G. skundo nagrinėjimo sustabdymo“, kuriuo 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 2TR-19-0003 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17, 58–61).

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2353-484/2018 2018 m. kovo 23 d. nutartimi atsisakė priimti A. G. skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr.2TR-19-0003 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, tačiau priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2018 m vasario 20 d. sprendimą Nr. 1A-73 „Dėl A. G. skundo nagrinėjimo sustabdymo“, panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“, grąžinti A. G., išieškotus pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“. Taip pat teismas laikinai sustabdė Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ Nr. 10000398382 galiojimą iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje (b. l. 19–22).

Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2353-484/2018 pareiškėjui atsisakius skundo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė, o teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ Nr. 10000398382 galiojimą – panaikino (b. l. 24–25).

Pareiškėjas kelia ginčą dėl 2018 m. birželio 1 d. priimto Sprendimo, kuriuo nuspręsta nurašyti 17 589,13 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. sausio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 2TR-19-0003 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, kuriuo dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusprendė pripažinti pareiškėją, kartu su kitais asmenimis, solidariai atsakingais skolininkais muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 60 601,83 Eur muito, 868 474,86 Eur akcizo, 217 200,53 Eur PVM, 114 627,84 Eur skirtą baudą bei 28 485,87 Eur akcizo delspinigių ir 7 124,07 Eur PVM delspinigių, iš viso 1 296 515 Eur (b. l. 8–13). Muitinės departamentas 2018 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-73 „Dėl A. G. skundo nagrinėjimo sustabdymo“, kuriuo 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo 2TR-19-0003 nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17, 58–61). Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 10000407244 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“, kuriuo nuspręsta nurašyti 17 589,13 Eur mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose (b. l. 7, 56).

Įvertinus nustatytas faktine aplinkybes teisės aktų kontekste darytina išvada, kad pareiškėjas nei pats savanoriškai, nei priverstinio nurašymo nuo banko sąskaitų būdu apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo, todėl egzistavo įstatyminės prielaidos bei sąlygos, suteikiančios teisę atsakovui mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai, priimant nustatytos formos sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose.

Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 10000410142 nusprendė pripažinti netekusiu galios Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 10000407244 dėl mokestinės 17 589,13 Eur nepriemokos nurašymo iš pareiškėjo sąskaitų kredito įstaigose (b. l. 54), o Muitinės departamentas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 1A-67 (b. l. 73–74) panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą 2TR-19-0003, kuriuo dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusprendė pripažinti pareiškėją, kartu su kitais asmenimis, solidariai atsakingais skolininkais muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 60 601,83 Eur muito, 868 474,86 Eur akcizo, 217 200,53 Eur PVM, 114 627,84 Eur skirtą baudą bei 28 485,87 Eur akcizo delspinigių ir 7 124,07 Eur PVM delspinigių, iš viso 1 296 515 Eur (b. l. 8–13). Vadinasi, byloje panaikintas ne tik skundžiamas sprendimas, bet Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimas 2TR-19-0003, kuriuo pripažintas pareiškėjas, kartu su kitais asmenimis, solidariai atsakingu skolininku muitinei bei įregistruota mokestinė prievolė muitinei. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad panaikintas skundžiamas sprendimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra pagrindas teismo sprendimu skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-635-492/2017).

Kadangi ginčo dalykas administracinėje byloje išnyko ir ginčijamas sprendimas pareiškėjui teisių bei pareigų nebesukelia, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2353-484/2018 atsisakė priimti A. G. skundą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimą Nr.2TR-19-0003 „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo solidariems skolininkams už neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes“, tačiau priėmė pareiškėjo skundą dėl reikalavimų panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2018 m vasario 20 d. sprendimą Nr. 1A-73 „Dėl A. G. skundo nagrinėjimo sustabdymo“, panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“, grąžinti A. G., išieškotus pagal Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“. Taip pat teismas laikinai sustabdė Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ Nr. 10000398382 galiojimą iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje (b. l. 19–22). Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. kovo 30 d. priėmė sprendimą Nr. 1000402316 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose pripažinimo netekusiu galios“, kuriuo pripažino 2018 m. vasario 20 d. netekusiu galios sprendimą Nr. 10000398382 dėl 20 292,24 Eur mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose (b. l. 23). Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-2353-484/2018 pareiškėjui atsisakius skundo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie LR finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė, o teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. vasario 20 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ Nr. 10000398382 galiojimą – panaikino (b. l. 24–25).

Įvertinus šias nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad byloje panaikintas Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 5 d. sprendimas 2TR-19-0003, kuriuo pripažintas pareiškėjas, kartu su kitais asmenimis, solidariai atsakingu skolininku muitinei bei įregistruota mokestinė prievolė muitinei, bei šiuo sprendimu neišsprendus klausimo dėl išieškotų sumų grąžinimo, darytina išvada, kad atsakovai nepagrįstai iš pareiškėjo išieškojo mokestinę nepriemoką tiek pagal skundžiamą sprendimą, tiek pagal 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas ir atsakovė įpareigotina pareiškėjui grąžinti pagal 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ 2 099,19 Eur ir pagal 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 10000407244 nurašytų 1 050,44 Eur.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo priteisti išlaidas už advokato darbą (270 Eur), sumokėtą žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – vidutinis mėnesinis DU).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, jog, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-583/2014).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Skundą teismui pateikė advokatas A. S. 2018 m. birželio 22 d. (b. l. 1–6). Skundas parengtas ir teismui pateiktas 2018 m. II ketvirtyje. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo 2018 m. birželio 21 d. (b. l. 42). Pagal Rekomendacijų 7 punkto nuostatas pareiškėjui taikytinas 2017 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 884,80 Eur. Nustatant priteisiamo užmokesčio dydį už skundo teismui surašymą, taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas, pagal kurį už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 x 884,80 = 2 212 Eur. Pareiškėjas nei prašyme, nei atliktų darbų sąraše neįvardijo konkrečios sumos už skundo parengimą teismui, tačiau vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, yra galimybė nustatyti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus pareiškėjo dokumentus, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimo išlaidų už skundo parengimą tenkintinas Rekomendacijų 8.2 punkto už skundo surašymą maksimalus užmokesčio dydžio ribose, priteisiant jo prašomą sumą - 270 Eur.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti išlaidas patirtas už žyminio mokesčio sumokėjimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, sumokėjo 23 Eur (b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo naudai priteistinos išlaidos už žyminio mokesčio sumokėjimą - 23 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus bylos sudėtingumą ir teisinių paslaugų kompleksiškumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir pareiškėjui A. G. iš atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės priteistina 293 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 23 Eur., išlaidos už skundo parengimą teismui 270 Eur).

Pažymėtina, kad byloje teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinai, iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdytas Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 10000407244 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ galiojimas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. birželio 1 d. sprendimas Nr. 10000407244 panaikintas, panaikinama ir teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė šiam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 11 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus teritorinę muitinę įpareigoti pareiškėjui A. G. grąžinti pagal 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 10000398382 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ 2 099,19 Eur ir pagal 2018 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 10000407244 nurašytų 1 050,44 Eur.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovės Vilniaus teritorinės muitinės priteistina 293 Eur (du šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų

Administracinėje byloje Nr. eI-343-189/2019 2018 m. liepos 3 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 10000407244 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigose“ galiojimą – panaikinti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.