Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, susipažinęs su M. S. Č. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 20 d. buvo gautas pareiškėjo M. S. Č. skundas, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 str., 24 str. ir 39 str. reikalavimų, todėl 2015 m. liepos 24 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. skundo trūkumams pašalinti.

2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo gautas iš pareiškėjos skundas - prašymas, kuriame ji 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Pareiškėja nesuformulavo reikalavimo ir nenurodė reikalavimo faktinio pagrindo, nesumokėjo žyminio mokesčio, nepateikė prašymo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 liepos 24 d. nutartimi buvo nustatęs terminą skundo trūkumams pašalinti, tačiau šalinant trūkumus pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23 str., 24 str. ir 39 str. reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010). Šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijos nuostatos nepaneigia asmens teisės kreiptis į teismą absoliutumo, kadangi teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.) (pvz., 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011).

Tokia tvarka būtent ir numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23, 24, 33, 35, 39 ir kituose straipsniuose. Nagrinėjamu atveju aktualūs skundo turiniui bei jo padavimo terminui keliami reikalavimai. Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A17-217/2007 konstatavo, jog iš ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 82 straipsnio 7 dalies, 72 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies analizės teigtina, jog administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistos ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo, jo socialinės paskirties. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., administracinės bylos Nr. AS6-216/2007, Nr. AS525-255/2010, Nr. AS525-392/2010, Nr. AS525-526/2010, Nr. AS822-549/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.) tinkamas skundo dalyko suformulavimas turi didelę reikšmę, nes skundo dalykas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas būtų neįmanomas. Todėl skundo dalykas turi būti suformuluotas aiškiai, jis turėtų atitikti keliamo ginčo esmę ir teismo galias, t. y. tuos būdus, kuriais teismas gali apginti ginčijamas ar pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko, teismas paprastai neturi galimybių ir tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo.

ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktas įpareigoja pareiškėją nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, t. y. suformuluoti skundo pagrindą. Tik tinkamai išdėsčius skundo aplinkybes bei suformulavus skundo reikalavimą konkrečiai apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tiksli skundo aplinkybių bei reikalavimų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus ir padėti teismui visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodė pareiškėjai patikslinti skundo pagrindą (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.), tačiau pareiškėja patikslintame skunde aplinkybes vėl dėsto netinkamai, neaiškiai ir padrikai, todėl teismui neįmanoma apibrėžti keliamą ginčą ir bylos ribas.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 28 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose (ABTĮ 39 str. 1 d.). Tačiau pareiškėja teikdama patikslintą skundą, kartu nepridėjo žyminio mokesčio apmokėto kvito, taip pat nepateikė prašymo ją atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Teismas, vertindamas teismui pateikto skundo turinį, pripažįsta, kad pareiškėja Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų šioje nutartyje nustatytu terminu nepašalino, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, atitinkantį ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, teisėjas

nutaria:

Skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai M. S. Č..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.