- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- I3-980-422/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00013-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės „Litgrid“, uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “, Alytaus rajono savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovei Z. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Litgrid“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, Alytaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir NŽT Alytaus skyrius) 2022-10-25 įsakymą Nr. 2VĮ-797-(14.2.2.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundžiamas Įsakymas).
Pareiškėjas patikslintame skunde (1 t., b. l. 17–22) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Nurodė, kad žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), įsigijo dėl jo unikalaus kraštovaizdžio. Žemės sklypas yra nutolęs nuo miesto. Pareiškėjui, kaip žemės savininkui, nepriimtina kiekvieną dieną matyti Žemės sklype gigantiškus elektros įrenginius ir klausytis elektros iškrovų skleidžiamo triukšmo. Dėl skundžiamu Įsakymu Žemės sklype nustatyto servituto 1,4555 ha plote sklypo patrauklumas ir vertė sumažėjo.
Tvirtino, jog NŽT Alytaus skyrius jo tinkamai neinformavo apie numatomą tiesti elektros oro liniją per Žemės sklypą. Pareiškėjas apie tai sužinojo tik po to, kai projektas (vystymo planas) jau buvo patvirtintas ir įformintas atsakovės Įsakymu. Atsakovė nesilaikė viešinimo ir supažindinimo procedūrų reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme. Jo nuomone, viešinimo, susipažinimo procedūrų pažeidimai yra esminiai, dėl to Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip darantis įtaką bei pažeidžiantis jo teises ir interesus.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (toliau – ir Taisyklės), nes Įsakymu nustatytas 1,4555 ha ploto žemės servitutas, pažymėtas simboliu „S“ (kodas 222), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas).
Tvirtino, jog, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 punkto nuostatas ir pareiškėjo teises ir teisėtumo principą, priimant Įsakymą, Žemės sklype nebuvo objektyviai įvertintos aplinkybės, susijusios su servituto nustatymo sąlygomis, nenurodyti esminiai sprendimo (Įsakymo) turinio elementai, kuriems nesant nėra galimybės realiai įgyvendinti nustatyto servituto.
Pažymėjo, jog Taisyklių 16.2 papunktyje nurodyta, kad tokiame sprendime turi būti nurodytas ne tik tarnaujančiojo žemės sklypo servituto plotas, bet ir servituto vieta, ribos. Pareiškėjo nuomone, 1,4555 ha ploto žemės servitutas plane nustatytas netiksliai, nes vadovautasi Žemės sklypo ribomis, suformuotomis pagal atliktus preliminarius matavimus. Be to, Žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria viešas kelias, tačiau Žemės sklypo servitutų nustatymo plane kelias, einantis per Žemės sklypą, nėra išskirtas ir yra įskaičiuotas į Žemės sklype nustatyto servituto plotą.
Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2022-12-31) 22 punktą, žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Pareiškėjo nuomone, tik atlikus tikslius Žemės sklypo matavimus būtų galima nustatyti servituto plotą ir tinkamai apskaičiuoti kompensaciją, todėl nesutinka su apskaičiuotu vienkartinės kompensacijos dėl nustatyto servituto dydžiu. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su skundu nesutiko. Atsiliepime (1 t., b. l. 33–39) ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, jog skundžiamas Įsakymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu servitutų administraciniu aktu nustatymo pagrindu, remiantis patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu – 2022-08-11 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-156 patvirtintu Dalies 110 kV elektros perdavimo oro linijos Griškonys–Varėna, planuojamos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, inžinerinės infrastruktūros vystymo planu (TPD Nr. s-VT-33-20-595) (toliau – ir Vystymo planas).
Pažymėjo, jog Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarių matavimų planus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Žemės sklypo ribos laikomos teisingomis. Servituto plotas nustatytas teisingai, kelio ploto iš servituto išskaičiuoti nėra pagrindo.
Atsakovės nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas aktualus tik atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nustatant servitutą šis punktas yra neaktualus ir nesusijęs su šio ginčo dalyku.
Tvirtino, jog kompensacija dėl servituto nustatymo buvo apskaičiuota vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (toliau – ir Metodika), todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisingo jos apskaičiavimo yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Litgrid“ prašė skundą atmesti. Atsiliepime (1 t., b. l. 120–127) ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog AB „Litgrid“ inicijavo investicijų projektą „110 kV EPL Griškonys–Varėna statyba“, kurį įgyvendinus būtų užtikrintas patikimesnis elektros perdavimo sistemos funkcionavimas pietryčių Lietuvos dalyje. Įgyvendinant projektą buvo inicijuotas teritorijų planavimo procesas. 2022-08-11 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-156 buvo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas Dalies 110 kV elektros perdavimo oro linijos Griškonys–Varėna, planuojamos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (TPD Nr. s-VT-33-20-595). Vystymo plane numatyta tinkamiausia numatomos pastatyti OL trasa ir suplanuoti servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, kurie apima 110 kV elektros linijos apsaugos zoną, įskaitant ir pareiškėjo Žemės sklypą. Remiantis Vystymo planu buvo parengti servitutų planai ir Vystymo plano pagrindu konkretūs servitutai nustatyti administraciniais aktais, nagrinėjamu atveju – skundžiamu Įsakymu.
Tvirtino, jog visi Vystymo plano dokumentai buvo viešai skelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Registruotu paštu siunčiami pranešimai sklypų savininkams, kurių sklypuose suplanuoti servitutai, taip pat ir pareiškėjui.
Nurodė, jog pareiškėjui priklausantis Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties. Elektros linijos apsaugos zonose žemės ūkio veikla nėra draudžiama. Servitutų nustatymas administraciniu aktu nevaržo tarnaujančiojo daikto savininko teisių valdyti tą daiktą ar juo disponuoti. Teisės aktuose numatyti apribojimai taikomi tik elektros linijos apsaugos zonų ribose, už apribojimus yra atlyginta pagal Metodiką paskaičiuojant kompensaciją.
Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato draudimo nustatyti servituto administraciniu aktu žemės sklypui, kuriam yra atlikti preliminarūs matavimai. Žemės sklypo duomenys nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarių matavimų planus, todėl laikomos teisingomis. Servitutas elektros perdavimo linijai nustatytas tiksliai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „Kelprojektas“) su skundu nesutiko. Atsiliepime (2 t., b. l. 145–148) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Rengėjas) ir AB „Litgrid“ (toliau – ir Užsakovas) 2020-10-21 pasirašė paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20VP-SUT171 dėl „Naujos 110 kV EPL Griškonys–Varėna statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, PAV dokumentų parengimo ir servitutų bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo paslaugų. Remdamasis patvirtinto Vystymo plano sprendiniais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalimi, Užsakovas 2022-08-04 raštu Nr. 22SD-3502 informavo pareiškėją apie Įstatyme nurodytą teritoriją, nustatytą tenkinant viešąjį interesą, joje taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir teisę kreiptis dėl kompensacijos sumokėjimo.
Nurodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, būdamas Vystymo plano Rengėjas, atliko visas įmanomas viešinimo procedūras, kurios susijusios su informavimu apie nustatomą servitutą bei kompensacijos apskaičiavimo procedūras. Vystymo plano rengimo metu apie planuojamus Vystymo plano sprendinius, įskaitant ir numatomą servitutą, pareiškėjas, kaip ir kiti savininkai, buvo informuojamas Įstatymo nustatytais būdais.
Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato draudimo nustatyti servituto administraciniu aktu žemės sklypui, kuriam yra atlikti preliminarūs matavimai. Žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal preliminarių matavimų planus, todėl pagrįstai ir teisėtai Įsakymu servitutas buvo nustatytas pagal viešame registre įregistruotas ginčo Žemės sklypo ribas. Tvirtino, jog servitutas elektros perdavimo linijai Žemės sklype yra nustatytas tiksliai. Pareiškėjo minimas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas servitutui nustatyti nėra aktualus.
Teigė, jog dėl servituto nustatymo pareiškėjui buvo apskaičiuota 1 725,64 Eur kompensacija, kurią pareiškėjui Įsakymu įpareigotas sumokėti viešpataujančiojo daikto savininkas, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“. Kompensacijos dydis apskaičiuotas teisingai, vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, apskaičiuojant kompensacijos dydį, nebuvo jokio pagrindo išskaičiuoti iš Žemės sklypo ploto sklype esantį kelią, nesivadovauti Žemės sklypo preliminariais matavimais, todėl pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (2 t., b. l. 104–106) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog servitutų planai ir servitutai konkrečiuose žemės sklypuose buvo nustatyti Vystymo plano pagrindu. Visi reikalavimai, susiję su Vystymo plano viešinimu, buvo įgyvendinti tinkamai, laikantis teisės aktų. Skundžiamas Įsakymas teisėtas, prašo jį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Alytaus skyriaus 2022-10-25 įsakymo Nr. 2VĮ-797-(14.2.2.) „Dėl servituto nustatymo administraciniu aktu žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, jog ginčo Žemės sklypas su jame esančiais statiniais nuosavybės teise 2008-04-21 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso pareiškėjui (2 t., b. l. 90–92). Teisėjų kolegija pažymi, kad servitutų žemės sklypams nustatymą administraciniu aktu numato Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnis (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2022-12-01).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2012-01-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi viešajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti. Atvejai, kai servitutai gali būti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose. Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir viešojo intereso viršenybės virš privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas.
Žemės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis, tarp UAB „Kelprojektas“ ir AB „Litgrid“ 2020-10-21 pasirašytos sutarties dėl „Naujos 110 kV EPL Griškonys–Varėna statyba“ inžinerinės infrastruktūros vystymo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, PAV dokumentų parengimo ir servitutų bei specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo paslaugų pagrindu buvo parengtas ir 2022-08-11 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-156 patvirtintas Dalies 110 kV elektros perdavimo oro linijos Griškonys–Varėna, planuojamos Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, inžinerinės infrastruktūros vystymo planas (TPD Nr. s-VT-33-20-595) (1 t., b. l. 41).
Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui nustatytas 1,4555 ha ploto žemės servitutas, Žemės sklypo plane M1:500 pažymėtas simboliu „S“ (kodas 222), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) (1 punktas). Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad viešpataujantis daiktas yra 110 kV elektros perdavimo oro linija Griškonys–Varėna, viešpataujančio daikto savininkė yra AB „Litgrid“; nuostoliai dėl servituto atlyginami išmokant 1 725,64 Eur dydžio kompensaciją Žemės sklypo savininkui (1 t., b. l. 152–153).
Skundžiamas sprendimas buvo priimtas jo teisiniu pagrindu nurodant Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuriame įtvirtinta, jog administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.
Bylos duomenimis, ginčo sklype servitutas nustatytas vadovaujantis 2022-08-11 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-156 patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu – Vystymo planu (1 t., b. l. 41). Vystymo planu numatyta tiesti centralizuotą (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros įrenginį – 110 kV elektros perdavimo oro liniją Griškonys–Varėna. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalis patenka į 110 kV elektros perdavimo oro linijos ribas, todėl akivaizdu, jog Įsakyme nurodytas servituto nustatymo teisinis pagrindas atitinka faktines aplinkybes. Iš Vystymo plano matyti, kad jis yra galiojantis, nenuginčytas, todėl atsakovei nebuvo pagrindo juo nesivadovauti.
Pareiškėjo teigimu, priimant skundžiamą Įsakymą, buvo pažeistas Taisyklių 16.2 papunktis, 1,4555 ha ploto žemės servitutas pagal preliminarius matavimus plane nustatytas netiksliai, todėl neaiški Žemės sklype esančio servituto vieta, ribos. Akcentavo, jog Žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria viešas kelias, kurio plotas turėjo būti išskaičiuotas iš servituto ploto. Pareiškėjo įsitikinimu, objektyviai nustatyti servituto plotą ir apskaičiuoti kompensaciją buvo galima tik atlikus tikslius kadastrinius Žemės sklypo matavimus.
Teismas pažymi, jog žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarką (1 punktas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022-07-01 iki 2022-12-01). Skundžiame Įsakyme vadovaujamasi Taisyklių 2.4 papunkčiu, kuriame numatyta ta pati Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, Taisyklių 16 punktu, kurio 16.1–16.9 papunkčiuose numatyti reikalavimai sprendimo turiniui, be kita ko, numatytas reikalavimas, jog sprendime turi būti nurodyta tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas (16.2 papunktis).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Taisyklių 16.2 papunkčio reikalavimų buvo laikytasi. Iš byloje pateiktų Žemės sklypui taikytinų servitutų nustatymo bylos duomenų matyti, jog 1,4555 ha ploto žemės servituto vieta, ribos, servituto plotas buvo apibrėžti ginčo Žemės sklypo servituto nustatymo plane, jame nurodant koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94 (2 t., b. l. 95).
Byloje nėra ginčo, taip pat Žemės sklypo viešojo registro duomenimis (2 t., b. l. 90–92) nustatyta ir iš Žemės sklypo servitutų nustatymo plano matyti, jog pareiškėjo Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nustatytas servitutas, yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ginčo servituto plotas, ribos buvo nustatytos neteisingai. Teismas pažymi, kad servituto vieta buvo suprojektuota Vystymo plane. Nustatomas servitutas sutampa su Vystymo plane numatytos 110 kV elektros perdavimo linijos vieta. Tai patvirtina įrašas Servituto plane (2 punktas), Vystymo planas (2 t., b. l. 95, 107), Vystymo planą ir ginčo Servituto planą rengusios UAB „Kelprojektas“ (esamas pavadinimas – AB „(duomenys neskelbtini)“) atstovės paaiškinimai.
Bylos duomenimis, į pareiškėjo Žemės sklypo ribas, nustatytas atliekant preliminarius kadastrinius matavimus, patenka 0,0700 ha ploto kelias. Tai patvirtina valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-10-24 išrašas (2 t., b. l. 90–92), NŽT pateikti paaiškinimai ir rašytiniai duomenys (2 t., b. l. 173–178), iš kurių matyti, jog, atkuriant nuosavybės teises buvusiai Žemės sklypo savininkei, abrise ir 1999 m. Žemės sklypo ribų paženklinimo akte buvo pažymėti 2 keliai: 4 m. pločio (0,20 ha) bendro naudojimo kelias ir 0,0700 ha pločio kelias, kuris įskaičiuotas į atkuriamą plotą, o 4 m. pločio (0,20 ha) bendro naudojimo kelias buvo priskirtas valstybinei žemei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, 0,0700 ha ploto kelio įskaičiavimas į servituto plotą nėra pagrindas pripažinti Įsakymą neteisėtu ir sutikti su pareiškėjo pozicija, jog, tik atlikus tikslius Žemės sklypo matavimus, būtų galima nustatyti servituto plotą ir atitinkamai spręsti kompensavimo klausimus.
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl nustatant servituto ribas pagrįstai buvo vadovaujamasi preliminariais matavimais nustatytomis ribomis. Žemės sklypo kadastro duomenys, įskaitant sklypo ribas ir plotą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šie duomenys užfiksuoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl servitutų plano rengėjui nebuvo jokio pagrindo jais nesivadovauti. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-93/2014).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, kurių 22 punkto reikalavimu (žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai) remiasi pareiškėjas. Šis punktas reglamentuoja ne servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarką, o nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Nekilnojamojo turto registre, įrašymo į kadastrą, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų parengimo ir pan. tvarką, todėl nustatydama servitutą atsakovė pagrįstai juo nesivadovavo, nes Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktas ginčui neaktualus. Tačiau tai neužkerta kelio pareiškėjui ateity atlikti Žemės sklypo tikslius kadastrinius matavimus ir atitinkamai kreiptis dėl servituto ploto patikslinimo.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė, pažeisdama viešinimo, supažindinimo procedūras, tinkamai jo neinformavo apie numatomą servituto nustatymą bei elektros oro linijos per jo Žemės sklypą tiesimą. Apie Vystymo planą pareiškėjas sužinojo pavėluotai, t. y. kai jis buvo patvirtintas.
Visų pirma pažymėtina, jog nagrinėjamo skundo ribas apibrėžia skundas. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti NŽT Alytaus skyriaus 2022-10-25 įsakymą Nr. 2VĮ-797-(14.2.2.) dėl servituto nustatymo. 2022-08-11 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. K-156, kuriuo patvirtintas Vystymo planas, byloje nėra ginčo dalykas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Byloje nenustatyta išskirtinių sąlygų, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo skundo ribų, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Vystymo plano netinkamai atliktomis procedūromis, išeina už ginčo ribų ir nesvarstytini. Pažymėtina, jog Vystymo plano, kurio pagrindu buvo nustatytas servitutas, iniciatorė buvo AB „Litgrid“, organizatorė – Alytaus rajono savivaldybės administracija, kurioms ir tenka pareiga supažindinti ir paviešinti Vystymo plano sprendinius. Taigi pareiškėjo argumentai, kad NŽT pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas procedūras dėl teritorijų planavimo dokumento supažindinimo ir viešinimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas AB „Litgrid“ 2022-08-24 raštu Nr. 22SD-3502 teisės aktų nustatyta tvarka buvo informuotas apie Žemės sklype taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas dėl 2022-08-11 Alytaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. K-156 patvirtinto Vystymo plano, išaiškinant teisę kreiptis dėl kompensacijos (2 t., b. l. 152, 157). Apie tai buvo paskelbta viešai, patalpinant 2022-10-08 pranešimą vietinėje spaudoje (2 t., b. l. 163).
Žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia (įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT skyrius skundžiamą Įsakymą pareiškėjui išsiuntė 2022-11-11 raštu Nr. 2SD-6155-(14.2.104) (1 t., b. l. 22). Taigi, nagrinėjant bylą nustatyta, kad nežymiai (6 dienos) buvo pažeistas terminas Įsakymui išsiųsti (įteikti). Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, jog Įsakymą gavo 2022-12-10. Tai patvirtina AB Lietuvos pašto įteikimo pranešimas (1 t., b. l. 28). Jo skundas teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas. Darytina išvada, kad buvo padarytas teisės aktų pažeidimas dėl skundžiamo Įsakymo įteikimo, tačiau nagrinėjamu atveju minėtas pažeidimas esminės įtakos pareiškėjo teisėms neturėjo, nes jam nesutrukdė kreiptis į teismą dėl minėto Įsakymo ginčijimo įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas kelia ginčą ir dėl kompensacijos apskaičiavimo Įsakymu nustatant servitutą, nes į servituto plotą nepagrįstai įskaičiuotas kelio plotas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui dydis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.
Kompensacijos už naudojimąsi NŽT vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatytu žemės servitutu apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-12-02 nutarimu Nr. 1541 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2018-06-08) patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Metodikos 2 dalyje nurodyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu (toliau – vienkartinė ar periodinė kompensacija) tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui mokama už: sunaikinamus pasėlius ir sodinius (2.1 papunktis), iškertamą mišką (2.2 papunktis), nuostolius, atsiradusius dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (2.3 papunktis).
Byloje ginčas kyla dėl nuostolių, atsiradusių dėl prarastos galimybės naudoti Žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, dydžio ir jų apskaičiavimo. Šių nuostolių apskaičiavimą reglamentuoja Metodikos 9 punktas, kuriame nurodyta, kad vienkartinė ar periodinė kompensacija už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą (Nk), apskaičiuojama pagal formulę: Nk = Sp x Vk x Kn (šioje formulėje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė 1 ha žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus Taisyklių nustatyta tvarka; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis). Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 1. Kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, Kn lygus 0,5.
Iš bylos duomenų matyti, jog kompensacijos apskaičiavimą dėl servituto ginčo Žemės sklype nustatymo atliko projekto (Vystymo plano) Rengėja UAB „Kelprojektas“.
Iš bylą pateiktų duomenų – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akto Nr. 3345-0001-0084 (toliau – ir Aktas; 1 t., b. l. 131) ir Detalaus vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, apskaičiavimo išrašo žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Detalus apskaičiavimas; 2 t., b. l. 160–161), – matyti, jog dėl servituto nustatymo ginčo Žemės sklype buvo apskaičiuota 1 725,64 Eur kompensacija, kurią pareiškėjui Įsakyme įpareigotas sumokėti viešpataujančiojo daikto savininkas – šioje byloje trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“. 1 725,64 Eur dydžio kompensacija apskaičiuota už nuostolius dėl sunaikinamų pasėlių žemės sklypo dalyje, kuriai nustatomas servitutas (Np) (449,29 Eur (dėl šių nuostolių apskaičiavimo teisingumo ginčo byloje nėra)) ir nuostoliai dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (1 276,35 Eur).
Iš Akto ir Detalaus apskaičiavimo matyti, taip pat ir kompensacijos apskaičiavimą atlikusios projekto vadovės Z. B. (trečiojo suinteresuoto asmens AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas – UAB „Kelprojektas“)) atstovės paaiškinimais nustatyta, jog nuostoliai, atsiradę dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, apskaičiuoti pagal Metodikos 9 punkte įtvirtintą formulę. Iš pareiškėjo paaiškinimų spręstina, kad jis kompensacijos apskaičiavimą ginčija dėl neteisingai nustatyto žemės servituto ploto, t. y. dėl Sp parametro dydžio, tačiau bylą nagrinėjant jau buvo nustatyta ir prieš tai išdėstyta, jog servituto plotas, kuris sudaro 1,4555 ha, buvo nustatytas teisingai, vadovaujantis viešame registre įregistruotomis preliminarių matavimų pagrindu nustatytomis Žemės sklypo ribomis ir plotu (įskaitant ir 0,0700 ha kelio plotą). Detalaus apskaičiavimo turinys ir projekto vadovės Z. B. paaiškinimai pagrindžia, jog daliai servituto ploto (1,2641 ha) buvo taikomas formulėje nurodytas parametras Kn, žymintis žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnį, kuris lygus 0,5 (dėl to, kad toje ploto dalyje iš dalies negalima naudoti žemės pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą), o kitai daliai servituto ploto (0,1914 ha) buvo taikomas Kn, kuris lygus 1 (dėl to, kad toje ploto dalyje negalima naudoti žemės pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą).
Įvertinus kompensacijos apskaičiavime išdėstytas aplinkybes ir projekto vadovės Z. B. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nėra pagrindo abejoti tinkamai pasirinktu Sp (žemės servituto plotu). Dėl kitų parametrų ir dėl kitų Metodikoje nustatytų nuostolių (apskaičiavimo / neapskaičiavimo) pareiškėjas ginčo nekelia. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog Akte ir Detaliame apskaičiavime atliktas nuostolių atlyginimo apskaičiavimas, pagal kurį nurodyta bendra 1 725,64 Eur nuostolių dėl servituto nustatymo Įsakymu suma, kurią sudaro 449,29 Eur nuostolių dėl sunaikinamų pasėlių (Metodikos 2.1 papunktis) ir 1 276,35 Eur nuostolių dėl prarastos galimybės naudotis žemės sklypo dalimi pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Metodikos 2.3 papunktis), pripažintinas pagrįstu ir teisingu.
Iš Akto turinio matyti, kad jis yra surašytas pagal Metodikos 1 priedo reikalavimus. Teismui nekelia abejonių, kad projekto Rengėjo atliktas apskaičiavimas atitinka Metodikos 9 punkto reikalavimus. Jokių objektyvių duomenų, paneigiančių Akte nurodytą apskaičiavimo prieštaravimą Metodikos reikalavimams, į bylą nepateikta. Darytina išvada, jog nuostoliai dėl servituto nustatymo Žemės sklype apskaičiuoti teisėtai ir kompensacijos dydis nustatytas teisingai.
Pareiškėjas akcentavo, kad dėl skundžiamu Įsakymu Žemės sklype nustatyto servituto sklypo patrauklumas ir vertė ženkliai sumažėjo, kompensacija nepadengia patirtų nuostolių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog, nustačius servitutą privačios žemės sklypui, įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobūdžio teisines garantijas – nuostolių atlyginimą, vienkartines ar periodines išmokas ir tokia praktika tiesiogiai susijusi su konstituciniu reikalavimu užtikrinti ribojamų nuosavybės teisių gynimą, atlyginimą už nustatytus nuosavybės teisės ribojimus (žr. LVAT 2014-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-93/2014, 2016-05-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-362-858/2016). Nurodytas reguliavimas lemia, kad administraciniu aktu numatyta kompensacija turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į Metodikos nuostatas, tačiau Metodikoje pateikti kompensacijos apskaičiavimo principai (formulė) neužkerta kelio asmeniui atgauti teisingo, realaus atlyginimo dėl servituto nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tiek kiek jų nepadengia Metodikos pagrindu nustatytas atlyginimas. Jei pareiškėjas siektų įrodyti kitokį kompensacijos dydį, negu numato Metodika, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles jis turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius realiai patiriamų nuostolių dydį (žr. LVAT 2015-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-24-492/2015). Aptartas teisinis reguliavimas lemia ir tai, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik pagal Metodikos nuostatas apskaičiuotos kompensacijos dydžio klausimas, o kitų nuostolių, kurie nepatenka į Metodikos reguliavimo sritį, atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (žr. LVAT 2014-12-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-2829/2014, 2014-12-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2955/2014, 2019-10-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-651-438/2019).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodytas jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis ir faktinis pagrindai, taip pat motyvai (LVAT 2010-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, 2018-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).
Byloje nustatyta, jog atsakovė, priimdama skundžiamą Įsakymą, iš esmės laikėsi teisės aktais nustatytų procedūrų. Skundžiamame Įsakyme buvo išdėstytas teisinis ir faktinis jo priėmimo pagrindas, jį priimant buvo atliktas išsamus su tuo susijusių faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis įvertinimas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, jog atsakovė neatliko išsamaus ir objektyvaus aplinkybių, susijusių su servituto nustatymo sąlygomis, vertinimo, kad pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nuostatas ir teisėtumo principą. Net jei ir buvo padaryta neesminių pažeidimų, teismo posėdžio eigoje, išklausius pareiškėją, šalių atstovams pateikus išsamius paaiškinimus, minėti trūkumai buvo pašalinti, todėl jie negali būti pagrindu teisėtam ir pagrįstam Įsakymui panaikinti.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.