- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-95-803/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18058-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prašymą nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, suinteresuotas asmuo antstolė I. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas apribojimo, išieškant iš fizinio asmens turto, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
2. Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su prašymu neišieškoti iš vienintelio skolininko būsto. Prašymą grindė tuo, jog turi įsiskolinimų dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius bei komunalines paslaugas, kurių nepadengus buvo pradėtas išieškojimas iš vienintelio turto – gyvenamojo būsto. Pažymėjo, kad šiuo metu nedirba, yra nustatytas 35 proc. darbingumas, o jei būtų vykdomas išieškojimas iš buto, liktų be gyvenamosios vietos, kadangi turi ribotas finansines galimybes įsigyti kitą būstą (b. l. 2, 6-7).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.
4. Netenkindamas pareiškėjo prašymo teismas pažymėjo, jog nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nurodė, kad iš pareiškėjo vykdomų išieškojimų bendra suma viršija 2030 Eur sumą, vykdomas ir baudų išieškojimas už administracinius nusižengimus, dėl žalos atlyginimo, o pareiškėjas neįrodė, kad skolos nepadengtos (nepadenginėjamos) dėl sunkios materialinės padėties. Pažymėjo, kad pareiškėjo turimas butas yra vienintelis turtas, iš kurio įmanoma išieškoti susidariusias skolas, o pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų ar argumentų, leidžiančių manyti, jog pareiškėjas skolas ketina padengti kitaip nei nukreipiant išieškojimą į turimą nekilnojamąjį turtą (b. l. 26-27).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį, prašydamas nustatyti, jog skolos už elektros energiją, komunalines paslaugas, kitas paslaugas ir baudas nebūtų išieškomas iš paskutinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini).
6. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo sunkią finansinę padėtį, neįvertino, jog pareiškėjas turi tik 35 proc. nedarbingumą bei serga. Pažymi, jog stengiasi sumažinti savo įsipareigojimus, dauguma vykdomųjų bylų yra užbaigtos, ką ir pagrindžia pridedamos teismų nutartys, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į minėtą aplinkybę (b. l. 32).
7. Suinteresuotas asmuo antstolė I. K. atsiliepimo į apelianto atskirąjį skundą pagal CPK 335 straipsnio 2 dalį nepateikė.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria, vadovaujantis tuo, jog ne visos susidariusios skolos dėl komunalinių paslaugų teikimo bei tuo, kad neįrodyta, jog skolos nepadengtos dėl sunkios materialinės padėties, netenkintas prašymas nustatyti, jog nebūtų išieškoma iš paskutinio pareiškėjo gyvenamojo būsto.
9. CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto, tarp kurių numatyta teismui galimybė skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus (CPK 663 straipsnio 4 dalis).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).
11. Nors pirmosios instancijos teismas nenustatė visų sąlygų, kurioms esant taikytina CPK 663 straipsnio 4 dalis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo pozicija nesutinka.
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog apeliantas R. K. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas neterminuotas 35 proc. darbingumas (b. l. 5, 8). Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų teismų procesinių sprendimų matyti, jog apelianto pajamas sudaro neįgalumo pensija ir pašalpa, o paskirtos administracinės nuobaudos (baudos) keičiamos į viešuosius darbus, konstatuojant, jog dėl materialinės padėties R. K. neturi galimybės jų sumokėti (b. l. 37- 47). Taigi minėti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo materialinės padėties sunkumą, dėl kurio pareiškėjas negali apmokėti susidariusių skolų ir paneigia apylinkės teismo argumentus, jog pareiškėjas neįrodė savo sunkios materialinės padėties. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas nepateikė duomenų apie jo gaunamas pajamas, teismas turi galimybę pasinaudoti atitinkamų registrų duomenimis ir įvertinti pareiškėjo gaunamų pajamų bei galimybės gaunant atitinkamo dydžio pajamas atsiskaityti santykį, juolab, kad ir proceso įstatymas suteikia galimybę teismui naudoti duomenis iš registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
13. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos socialinės chartijos 14 straipsnis numato, kad šios Chartijos signatarės įsipareigoja, visų pirma, užtikrinti neįgalių asmenų visišką socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ypač naudojant priemones, įskaitant techninę įrangą, kurios padeda įveikti bendravimo bei judėjimo kliūtis ir sudaro sąlygas, kad jiems būtų prieinamas transportas, būstas, kultūrinė veikla bei laisvalaikis. Skolininkas yra neįgalus, kaip nurodė 2017-06-08 prašyme, serga ligomis, dėl kurių jam būtina užtikrinti teisę į būstą (b.l.32), kurį, be kita ko, suteikė valstybė. Tai reiškia, kad šiuo atveju turi būti taikoma Chartijoje numatyta pirmos kartos žmogaus teisės apsauga, įvertinant, jog skolininkas siekia baudos pakeitimo į viešuosius darbus (b.l.35-37), o tai įrodo teisinį sąmoningumą.
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog ne visos apelianto skolos susidarė ne dėl komunalinių paslaugų teikimo, tačiau pažymėtina, jog pagal teisinį reglamentavimą net ir tokiu atveju yra galimybė apriboti išieškojimą iš paskutinio gyvenamojo būsto. Kaip jau buvo nurodyta, galimybę apriboti išieškojimą iš paskutinio gyvenamojo būsto nesumokėjus už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas reglamentuoja CPK 663 straipsnio 4 dalis, tokia galimybė nesiejama su susidariusiu įsiskolinimo dydžiu, o pagal Kasacinio teismo praktiką taikytina esant atitinkamoms sąlygoms (nutarties 10 punktas), tuo tarpu, likusioms pareiškėjo skoloms galėtų būti taikomi kiti CPK 663 straipsnyje numatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų turto. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas neišskyrė susidariusių skolų, tik formaliai konstatavo, jog ne visos skolos susidarė ne dėl komunalinių paslaugų teikimo, be to, kaip matyti iš pateikiamų rašytinių įrodymų, dalis baudų pakeista viešaisiais darbais arba nutrauktas vykdymas suėjus vykdymo senaties terminui. Taigi vertintina, jog dėl to liko neatskleista bylos, t. y. nagrinėjamo klausimo, esmė.
14. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog apie tokį pareiškėjo prašymą būtų informuoti pareiškėjo kreditoriai, jie nėra įtraukti civilinėje byloje suinteresuotais asmenimis. Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, turėtų įvertinti ir tai, ar nagrinėjant pareiškėjo prašymą ir apie jį neinformuojant kreditorių nebus pažeisti jų teisėti interesai; nustačius tokią aplinkybę įtraukti kreditorius suinteresuotais asmenimis.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, spręsdamas išieškojimo nukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą apribojimo klausimą, iš esmės tik formaliai konstatavo pareiškėjo prašymo nepagrįstumą ir jį atmetė, dėl ko neatskleidė bylos esmės. Dėl nurodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis yra naikinama ir klausimas dėl prašymo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti.
Grąžinti pareiškėjo R. K. prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.