- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-23
- Bylos Nr.
- A2-240-254/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- N. K., R. K.
- Kategorijos
- 119.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Ramūno Mitkaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų N. K. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutarties, dėl civilinės bylos 2-3541-540/2009 atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos N. K. ir R. K. kreipėsi į teismą, prašydamos atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-3541-540/2009, kurioje pareiškėjui V. K. 2009-12-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos N. K., mirusios 1982-01-15, mirties pradėdamas faktiškai turtą valdyti. Nurodė, jog teismas neįtraukė į bylą suinteresuotų asmenų N. K. ir R. K., kurios yra viena įstatyminė įpėdinė, kita testamentinė. Tokiu būdu yra pažeidžiamos teisės ir teisėti jų interesai. Įstatymo nustatyto termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo nepraleido, nes apie pažeistas teise sužinojo 2010-05-17, gavę kitoje byloje ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010-12-09 nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas konstatavo, jog 2009-12-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. K. faktiškai priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos N. K. mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Šioje byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta mirusios N. K. dukra L. A.. N. K. ir R. K. nėra N. K., mirusios 1982-01-15, giminaitės ar įpėdinės. Be to, teismas priimdamas sprendimą nesiaiškino palikimo kiekio ar jo dalių, o tik nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė palikimą atsiradusį po savo motinos N. K. mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjos N. K. ir R. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-3541-540/2009.
Pareiškėjos pažymėjo, kad savo prašyme atnaujinti procesą nurodė, jog 2009-12-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-3541-540/2009 pažeidžia jų teises ir saugomus interesus, kadangi, nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. K. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos N. K., mirusios 1982-01-15 mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, kurio savininke niekada jo mirusioji motina nebuvo, nes turto savininkės yra pareiškėjos. Tokiu būdu 2009-12-09 Kauno rajono apylinkės teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę tirinčio fakto nustatymo turės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini) yra L. K. ir antrosios jo sutuoktinės pareiškėjos N. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Tuo tarpu L. K. pirmoji sutuoktinė V. K. motina N. P. K. mirė 1982-01-15. 1984-10-26 pareiškėja N. ( B.) K. ištekėjo už L. K. ir santuokos metu įgijo visą aukščiau nurodytą turtą, o 1996-12-09 Leonas K. G. seniūnijoje sudarė testamentą (reg. Nr. 144), kuriuo visą turtą paliko dukrai R. K.. Atsižvelgiant į tai, teismas, byloje, kurioje sprendžiamas palikimo priėmimo faktiniu turto valdymu klausimas turėjo įtraukti jas suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjų teigimu, teismas neatsižvelgė į šias nurodytas aplinkybes, nevertino pateiktų įrodymų, nepasisakė kodėl juos atmeta, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ( LR CPK 270 str. 4 d. 3 p.). Be to, teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo nevertino pateiktų duomenų apie žemės sklypo ir gyvenamojo namo nuosavybę.
Taip pat pareiškėjų teigimu, pareiškėjas V. K. 2009-10-21 pareiškime teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nurodė, kad po motinos mirties priėmė jai priklausančio turto valdymą, nors duomenų apie tai, kad jo motina N. K. būtų įregistravusi nuosavybės teises į kokį nors nekilnojamąjį turtą, nepateikė. Iš 2009-02-12 VĮ registrų centro Kauno filialo raštas Nr. S-444103-2021 matyti, kad nuosavybės teisės įregistruotos L. K. vardu į nekilnojamuosius daiktus Nr.44/233154, 20/11648, o N. K., gimusi 1950-03-19 nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų neturi. VĮ registrų centro duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės 2005-01-20 įregistruotos L. K. ir antrajai jo sutuoktinei pareiškėjai N. K..
Be to, teismas turėjo taikyti bendrąsias ypatingosios teisenos instituto normas. Kadangi dalis nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai N. K., o R. K. yra testamentinė įpėdinė turto, kurį paliko palikėjas L. K. jį valdęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise su pareiškėja N. K., todėl jos turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą sprendžiant V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, ir turėjo būti įtrauktos į procesą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. K. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, jog palikėjos sūnus V. K., faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos N. K., mirusios 1982-01-15 mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, todėl byloje tinkamai bei pagrįstai suinteresuotu asmeniu įtraukta tik mirusiosios N. K. dukra L. A., kaip asmuo turintis suinteresuotumą bylos baigtimi, nes N. K. mirties momentu nei antroji L. K. sutuoktinė N. K., nei R. K. (L. K. dukra iš antrosios santuokos) paveldėjimo teisių į mirusios N. K. turtą neturėjo, todėl neturėjo būti trauktinos suinteresuotais asmenimis Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-3541-408/2009. Pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto byla pareiškėjoms nesukuria jokių teisinių pasekmių, kadangi jos neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į pareiškėjo V. K. motinos palikimą.
Be to pareiškėjas nurodė, kad Kauno rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (šiuo metu sustabdyta) pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovėms N. K. ir R. K., kuriuo V. K. prašo pripažinti nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), bendra jungtine tėvo L. K. ir motinos N. K. (mirusios 1982-01-15) nuosavybe. Šioje byloje reikalavimai susiję su pareiškėjų teisėmis, todėl jos byloje patrauktos atsakovėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso XVIII skyrius numato proceso atnaujinimo institutą, kurį reglamentuojančios normos turi būti taikomos tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Proceso atnaujinimo institutas padeda užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius bei taikomos tada, kai pareiškėjas neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais įstatymo numatytais būdais. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėjos N. K. ir R. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 7 punkte numatytu pagrindu (b. l. 43-48). Pirmosios instancijos teismas 2010-12-09 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, nenustatęs pareiškėjų nurodyto pagrindo procesui atnaujinti (b. l. 123-125). Apeliantės atskirajame skunde nurodė, jog turėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi pareiškėjui V. K. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog V. K. faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po motinos N. K., mirusios 1982-01-15 mirties pradėdamas turtą faktiškai valdyti, kurio savininke niekada jo mirusioji motina nebuvo, nes turto savininkės yra pareiškėjos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, paveldėjimo tikslu, jog jis priėmė savo motinos N. K., mirusios 1982-01-15, palikimą ir faktiškai jį valdo. Pažymėtina, kad palikimo priėmimo faktas teismo tvarka nustatomas (CK 5.51 str.), kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Taigi, teismas nagrinėjo bylą dėl viso mirusios N. K. palikimo priėmimo fakto nustatymo ir todėl šioje byloje privalėjo dalyvauti tik įpėdiniai, kurie turėjo teisę po N. K. mirties priimti jos palikimą. Pareiškėjoms, nesant palikėjos N. K. įpėdinėms nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą (CK 5.5 str.), teismas neturėjo pareigos įtraukti jų į bylos nagrinėjimą, nes buvo sprendžiami klausimai, kurie neliečia bei nepažeidžia pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų, o jų dalyvavimas nagrinėjant bylą jokios įtakos teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, negalėjo turėti. Sprendime nėra tiesiogiai nurodyta dėl pareiškėjų teisių ar jų pareigų, pareiškėjoms teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų nesukuria, priimtu teismo sprendimu pareiškėjų teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Prie turtinių teisių priskiriamos asmeninės nuosavybės teisė, prievolinės teisės ir kt.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismas nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat atsiradimo vietos faktus, neturi aiškintis ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliančių argumentus, jog jos turėjo būti įtrauktos suinteresuotais asmenimis CPK 443 str. 3 d. pagrindu, kadangi nekilnojamasis turtas, adresu Kauno r., Garliava, Vieversių g. 9, yra jų nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos savo kaip savininkių teises gali ginti pareikšdamas ieškinį teisme.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nepadarė pažeidimų, todėl teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį keisti arba naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.