- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1-1623-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00118-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- K. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Eurokasyba“ mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 7 dalį – 95 MGL (3577,70 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 metams uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. K. vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus 95 MGL dydžio baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, vengdamas atlikti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2018 m. sausio 27 d., 01.45 val., Vilniuje, Melioratorių gatvėje, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,68 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
Motyvuojamoji dalis
Taip K. K. padarė BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
K. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad 2018 m. sausio 27 d., apie 01.45 val. Vilniuje, Melioratorių gatvėje, būdamas neblaivus, žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 27 d., apie 01.45 val., jis važiavo su žmona namo. Vairavo žmona, tačiau važiuojant Melioratorių gatve, jai prasidėjo dideli stuburo skausmai, kadangi prieš metus laiko buvo patyrusi stuburo traumą. Tada jis, matydamas, kad žmona negali toliau vairuoti, nusprendė pats sėsti už vairo, nors tą dieną buvo vartojęs alkoholinių gėrimų. Dėl šito žmona labai prieštaravo ir nesutiko, tačiau jis greičiau turėjo imtis kažkokių veiksmų, kad nugabentų žmoną namo, kur jinai galėtų išgerti vaistų nuo skausmo. Vairavo pats, nes neturėjo kitos išeities. Apie taksi iškvietimą dėl didelio susijaudinimo ir išgąsčio net nepagalvojo. Jam važiuojant Vilniuje, Melioratorių gatve, sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinus jo blaivumą, nustatė 0,68 promilių girtumo laipsnį. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Taip pat nurodo, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje mechaniku. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 95 MGL dydžio bauda, kurią iš jo išieško antstolė J. B. (b.l. 22);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu, kuriuo K. K. yra pripažinta sklastu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 95 MGL (3577,70 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (b.l. 3-11);
- Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. P. 2018 m. sausio 27 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 27 d., patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 01.45 val. pastebėjo Salininkų g. važiuojantį automobilį VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris staigiai nusuko į Melioratorių gatvę, todėl sukėlė įtarimą. Minėtas automobilis buvo sustabdytas Melioratorių gatvėje, Kaip vėliau paaiškėjo, jį vairavo K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi, taip pat pasakė, kad maždaug prieš pusvalandį vartojo alkoholį. Apie 01.52 val. patikrinus girtumą alkotesteriu, jam buvo nustatytas 0,68 promilės girtumas (b.l. 14);
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarimu K. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 1400 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir transporto priemonės – automobilio VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. balandžio 12 .
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. K. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, kadangi 2018 m. sausio 27 d., 01.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vairuojantis automobilį neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,68 promilės girtumas. Todėl kaltinamojo K. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu K. K. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu (b.l. 38-39).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį K. K. – anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 37), ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir anksčiau ne kartą baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti (b.l. 31-36), dirba, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar K. K. yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.
Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 MGL (1500 eurų) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, taip pat atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei mažinti bausmės jokio pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, į tai, kad K. K. dirba, tačiau turi kitų finansinių įsipareigojimų, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra keturis mėnesius.
Kaltinamajam K. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikinti (b.l. 24).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL, t.y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 MGL. t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.
Nustatyti keturių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
K. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.