Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2746-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-10
Bylos Nr.
1-2746-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37338-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2746-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37338-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1, 1.1.8.12, 1.1.7.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,kaltinamajam J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 13 kartų, iš kurių paskutinius kartus:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 m. laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 23.00 val., iš daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto bendro naudojimo patalpos pagrobė neprirakintą, A. G. priklausantį elektrinį paspirtuką „EMS XTREME X“, kurio vertė 400 eurų, taip padarydamas A. G. 400 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais J. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. P. kaltę pripažino, parodė, kad įvykio metu laiptinė buvo atrakinta, ten stovėjo dviračiai bei paspirtukas. Kadangi tuo metu vartojo narkotikus, pavogė minėtą paspirtuką ir po to jį pardavė. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, jog, kodėl pavogė paspirtuką, o ne dviračius, nežino, galbūt dėl to, kad jis stovėjo arčiau. Šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini), pažymos, kad gydosi, neturi. Gydosi maždaug keletą mėnesių. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Prašė neskirti arešto bausmės, o skirti privalomą reabilitaciją. Dėl padarytos veikos gailisi.

Kadangi kaltinamasis J. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. P. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., vaikščiojo po miestą, sugalvojo užeiti į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Laiptinės durys buvo atidarytos. Iškart pirmame aukšte pamatė juodos spalvos paspirtuką, kuris buvo su užrašais „EMS Xtrem X“, jis buvo neprirakintas, todėl jį pasiėmė ir išėjo iš laiptinės. Kitą dieną paspirtuką pardavė halės turgavietėje už 70 eurų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, norėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (b. l. 74, 81). Analogiškas aplinkybes J. P. nurodė ir 2020 m. rugsėjo 21 d. rašytiniame prisipažinime (b.l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 20.00 val., jis grįžo po darbo su jam priklausančiu elektriniu paspirtuku „EMS EXTREME X“ namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir paliko jį pirmame bendro naudojimo laiptinės aukšte neprirakintą. Bendro naudojimo laiptinės durys yra rakinamos, į laiptinę galima patekti tik su čipu arba pasiskambinus į domofoną. Nieko įtartino palikęs paspirtuką, nematė. 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 10.30 val., nusileido į pirmą bendrojo naudojimo laiptinės aukštą ir pamatė, kad ten nėra jam priklausančio paspirtuko. Paklausė pirmame aukšte gyvenančio kaimyno ar nieko nepastebėjo, ir jam pasakius, kad ne, iškart paskambino į policiją. Paspirtukas buvo juodos spalvos, ant rėmo buvo baltos spalvos užrašas „EMS SCOOTER“, paspirtuko galinis posparnis buvo nulūžęs, todėl jis buvo priklijuotas juodos spalvos klijais. Taip pat buvo palūžęs ir priekinis posparnis. Elektrinį paspirtuką pirko 2019 m. gegužės 21 d. už 570 eurų, jis nėra draustas. Kadangi jam priklausantis elektrinis paspirtukas turėjo nusidėvėjimo žymių, jį vertina 400 eurų suma. Dėl nurodyto įvykio jam padaryta bendra apie 400 eurų vertės turtinė žala (b. l. 19).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d., 10.39 val., bendrajame pagalbos centre gautas A. G. pranešimas, jog vakare pranešėjas laiptinėje paliko elektrinį paspirtuką ir šiandien neberado. Paspirtukas nebuvo prirakintas (b.l. 3).

Iš A. G. protokolo – pareiškimo matyti, kad laikotarpyje nuo 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 20.00 val., iki 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 10.30 val., iš bendrojo naudojimo laiptinės pirmojo aukšto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas A. G. priklausantis, neprirakintas elektrinis paspirtukas EMS XTREME X, apie 400 eurų vertės. Padaryta bendra apie 400 eurų turtinė žala (b.l. 4).

Iš 2020 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinės pirmas aukštas, bei pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prieigos. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir fotolentelėje (b.l. 10-14).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. A. G. savanoriškai pateikė elektrinio paspirtuko EMS EXTREME X įsigijimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės garantinį pasą išduotą A. G. vardu (b.l. 29). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito ir garantinio paso matyti, kad elektrinis paspirtukas buvo parduotas 2019 m. gegužės 21 d. už 570 Eur (b.l. 32, 33).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL sumą. Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

Nagrinėjamoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme, J. P. prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos 2020 m. rugsėjo 16 d. nusikalstamos veikos, nurodydamas, kad jis 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 23 val., sugalvojo pro atrakintas duris užeiti į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę ir pirmame aukšte pamatęs neprirakintą juodos spalvos paspirtuką jį pasiėmė, išėjo iš laiptinės ir po to pardavė. Kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. G. patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 16 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), paliko elektrinį paspirtuką pirmame bendro naudojimo laiptinės aukšte neprirakintą ir 2020 m. rugsėjo 17 d., apie 10.30 val., nusileidęs į pirmą bendrojo naudojimo laiptinės aukštą pamatė, kad ten nėra jam priklausančio paspirtuko, šios aplinkybės patvirtintos ir A. G. protokole – pareiškime.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. P. 2020 m. rugsėjo 16 d. veikdamas tyčia pagrobė A. G. priklausantį 400 Eur vertės turtą.

Teismas sprendžia, kad aptariama nusikalstama veika yra baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip nurodė kaltinamasis teismo posėdžio metu, jis nukentėjusiajam priklausiusį elektrinį paspirtuką išsinešė iš laiptinės, į kurią pateko pro atrakintas duris, kas rodo, jog kaltinamasis neturėdamas kliūčių pateko į laiptinę ir galėjo disponuoti elektriniu paspirtuku savo nuožiūra, t. y. buvo jį pasisavinęs, juolab, kad kitą dieną pagrobtą paspirtuką turguje pardavė trečiajam asmeniui.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė nei kaltinamajame akte, nei savo baigiamojoje kalboje, kaltinamajam neinkriminavo. Nors kaltinamasis teisme prisipažino pavogęs elektrinį paspirtuką ir nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog J. P. sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, jo prisipažinimas ir gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (kaltinamasis padarė vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką nuosavybei), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis praeityje teistas net trylika kartų, sistemingai daro nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, taip pat ne sykį baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smuklaus svetimo turto pagrobimą, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, nors teisiamojo posėdžio metu ir nurodė, jog gydosi (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Šios visos aptartos aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja J. P. ir jo gyvenimo būdą, rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Tai, kad kaltinamasis ne sykį baustas už svetimo turto pagrobimą, įskaitant ir administracine tvarka, tačiau savo elgesio modelio nekeitė, rodo, jog jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė absoliučiai jokio poveikio ir neprivertė kaltinamojo įvertinti savo elgesio neigiamas pasekmes bei pakeisti gyvenimo būdą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. P. už jo padarytą nusikaltimą skirtina bausmė susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu – areštas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 400 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 26). Civiliniame ieškinyje nukentėjusiojo nurodyta turtinė žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiu elektrinio paspirtuko, kurį pavogė kaltinamasis, įsigijimo vertę patvirtinančiu dokumentu, įvertinus protingus jo nusidėvėjimo kaštus. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl nukentėjusiajam iš kaltinamojo J. P. priteistina 400 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu J. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiojo A. G. naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti J. P., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė