Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovo atstovei advokatei Irinai Lemežytei, VTAS atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui N. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo UAB „DnB NORD lizingas“, valstybės institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė teismo posėdyje siūlė nustatyti šalių vaikų Y. G. ir E. G. gyvenamąją vietą su ieškove. Nurodė, kad atsakovas pažeidė nepilnamečių vaikų bendravimo su motina teises bei kitus teisėtus interesus, taip pat nevykdo teismo nutarties dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove (t2, b.l. 171-177).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką įregistravo 2000-08-31 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 2331)-(t1, b.l. 9). Šalims 2001-01-08 gimė duktė Y. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 11), o 2004-01-21 gimė sūnus E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (t1, b.l. 10).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 str. 1 d., sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovė nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, kuris per visą santuokinį gyvenimą ją žemino, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, nuolat keldavo konfliktus, o pykčio ir agresijos protrūkio atvejais išvarydavo ieškovę su vaikais iš namų, taip pat atsakovas neleido ieškovei užsiimti jai patinkančia profesine veikla, tokiais veiksmais atsakovas pažeidė sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos ir kitas sutuoktinio pareigas. Nurodė, kad šalys kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2008 m. birželio mėnesio. Ieškovė teismui pateikė Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008-08-21 Specialisto išvadą Nr. G 4160/08 (01), kurioje nurodyta, kad ieškovės apžiūrėjimo metu nustatyta poodinės kraujosruvos rankose ir kojose (t1, b.l. 12). Be to, ieškovė nurodė, kad atsakovas 2008 m. gruodžio mėnesį išsivežė šalių nepilnamečius vaikus į Libaną ir nepaisydamas ieškovės valios ir teismo priimtos nutarties dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo negrąžina vaikų į Lietuvą, tokiu būdu pažeisdamas vaikų ir ieškovės kaip motinos teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo nutraukti tarp šalių santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo ne dėl atsakovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad ieškovė neatliko savo, kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpino vaikais, jų neprižiūrėjo, nesirūpino sutuoktiniu, nuolat nebūdavo namuose, piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovui toks ieškovės gyvenimo būdas buvo nepriimtinas, dėl ko šeimoje ir kildavo konfliktai. Kadangi tiek atsakovas, tiek ieškovė neketino keisti požiūrio į tarpusavio santykius, santuokines pareigas, neieškojo kompromiso, šalims kartu gyventi tapo neįmanoma, todėl santuoka faktiškai iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad vaikus į Libaną išsivežė dėl to, kad ieškovė jais nesirūpino ir jų neprižiūrėjo ir, kadangi atsakovas turėjo grįžti gyventi į Libaną, jis negalėjo palikti vaikų su ieškove. Įvertinus visas bylos aplinkybes, pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų visetą, teismas laiko neįrodytomis tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytas aplinkybes dėl kito sutuoktinio kaltės (CPK 178 str.), todėl teismas priėjo išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti (CK 3.27 str.), dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str.).

Atsižvelgiant į šalių prašymus, sutuoktinių pavardės paliktinos nepakeistos (CK 3.69 str.).

Ieškovė prašo nepilnametės dukters Y. G. ir nepilnamečio sūnaus E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas priešieškiniu prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. CK 3.156 str. nustatyta, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Pagrindinis kriterijus nustatant vaiko gyvenamąją vietą yra vaiko interesai – vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas 2008 m. gruodžio mėnesį šalių nepilnamečius vaikus išsivežė į Libaną. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-01-18 priėmė nutartį, kuria nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove bei įpareigojo atsakovą grąžinti vaikus iš Libano į Lietuvą (t1, b.l. 76-77). Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu Libane, t.y. atsakovas minėtos teismo nutarties neįvykdė iki šiol, tuo pažeisdamas nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus (CK 3.161 str.), taip pat ieškovės kaip motinos teises ir teisėtus interesus (CK 3.156 str.). Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus bei įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, kad atsakovas savo veiksmais pažeisdamas nepilnamečių vaikų teises daro jiems žalą, taip pat valstybės institucijos (VTAS) pateiktą nuomonę byloje, nepilnamečių Y. G. ir E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 str.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt (CK 6.461 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Ieškovė dirba, jos gaunamas darbo užmokestis sudaro apie 2500 Lt per mėnesį (t2, b.l. 72). Byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Ieškovė teigė, kad jos išlaidos abiejų vaikų išlaikymui iki jų išvežimo į Libaną sudarė apie 4700 Lt per mėnesį. Ieškovė patikslindama savo reikalavimą iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti po 400 Lt periodinių išmokų per mėnesį (t2, b.l. 165-168). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovas su tokiu reikalavimu sutinka bei į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, iš atsakovo nepilnamečių Y. G. ir E. G. išlaikymui priteistina po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės vaikų išlaikymą atmestinas, kadangi vaikai su atsakovu gyvena pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus, dėl tokių veiksmų atsakovui Lietuvoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas (t2, b.l. 163), todėl atsižvelgiant į tai, kad iš neteisės negali atsirasti teisė, teismas tokį atsakovo reikalavimą atmeta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą (t2, b.l. 66-78). Nurodė, kad atsakovas atėmė iš ieškovės patį brangiausią turtą – jos vaikus, kuriuos ji pagimdė ir nuo gimimo augino, visapusiškai rūpinosi ir auklėjo. Dėl tokio atsakovo amoralaus elgesio ieškovė patyrė stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, ištisas naktis ją kamavo nemiga, nulemta neigiamų minčių ir emocijų, ieškovę buvo užvaldžiusi depresinė nuotaika, gyvenime, versle ir buityje negalėjo susikaupti, jautė nuolatinę įtampą. Nurodė, kad ieškovės skausmas dėl vaikų netekties yra didžiulis ir nepakeliamas, o sveikata stipriai pašlijusi. Patikslintu reikalavimu ieškovė įvertino neturtinę žalą 30000 Lt suma, kurią prašo priteisti iš atsakovo (t2, b.l. 165-168). Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad atsakovas savo veiksmais apribojo ieškovės kaip motinos subjektyvinę teisę dalyvauti auklėjant ir rūpinantis šalių nepilnamečiais vaikais. Teismas neabejoja tuo, jog tokie atsakovo veiksmai galėjo sukelti ieškovės dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus bei padaryti kitą neigiamą poveikį ieškovės psichofizinei būsenai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo. Asmuo prašantis priteisti neturtinę žalą turi įrodyti visus civilinės atsakomybės požymius – neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir padarytą žalą (CPK 178 str., CK 6.246 – 6.249 str.). Vien tik žodinis ar rašytinis deklaravimas, kad neturtinė žala buvo padaryta nėra pakankamas įrodymas. Pabrėžtina, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, tai, kad vaikai buvo išvežti esant ieškovės leidimui, tai, kad ieškovė tik beveik po metų kreipėsi į teismą dėl savo pažeistos teisės gynimo, tai, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas nesudarė ieškovei galimybių bendrauti su vaikais, priešingai pati ieškovė nurodė, kad bendravo su vaikais virtualiai, taip pat tai, jog byloje nepateikta jokių įrodymų dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta neturtinė žala, o kaip minėta vien jos subjektyvinės teisės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

Vadovaujantis CK 3.82 str. ir 3.87 str., preziumuojama, kad visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jeigu sutuoktiniai sutartimi nenustatė kitokio turto teisinio režimo. Šalių santuokos metu įgytas turtas, esantis sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.127 str.). Remiantis CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

Nekilnojamojo turto registro (VĮ „Registrų centras“) duomenimis nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo: 0,86 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 34200 Lt (t1, b.l. 18, t2, b.l. 79), bei 2,02 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio rinkos vertė 73900 Lt (t1, b.l. 19, t2, b.l. 80). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „DnB NORD lizingas“ 2006-12-29 sudarė Išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Lizingo sutartis) Nr. 2006/12-L1200, kurios pagrindu trečiasis asmuo, nuosavybės teise įgijo automobilį Nissan Armada, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei perdavė jį ieškovei valdyti ir naudoti, o ieškovė įsipareigojo per išperkamosios nuomos terminą išpirkti minėtą automobilį savo nuosavybėn (t1, b.l. 34). Byloje nustatyta, kad minėtas automobilis buvo įgytas šeimos poreikių tenkinimui, o išperkamosios nuomos įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos lėšų, todėl pripažintinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Šalims nuo 2008-06-01 pradėjus gyventi skyrium, šalys nustojo mokėti išperkamosios nuomos įmokas, todėl trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl 33383,83 Lt skolos pagal Lizingo sutartį priteisimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė visą minėtą įsiskolinimą 2011 m. gegužės mėnesį trečiajam asmeniui padengė (t2, b.l. 83), ką patvirtina ir trečiojo asmens 2011-05-23 pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo (t2, b.l. 84). 2011-06-01 trečiasis asmuo su ieškove pasirašė Perdavimo nuosavybėn aktą, kuriuo trečiasis asmuo perdavė ieškovei nuosavybės teisę į minėtą automobilį bei įpareigojo ieškovę perregistruoti automobilį savo vardu (t2, b.l. 128). Ieškovė nurodė, kad 33383,83 Lt skolą už minėto automobilio išpirkimą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, todėl prašė šią sumą atimti iš bendro dalintino turto sumos. Atsakovas minėtos aplinkybės nenuginčijo (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl minėto automobilio vertės, teismas įvertinęs šalių pateiktus duomenis apie galimą automobilio vertę (t2, b.l. 134-135, 156), vertę nustato pagal šalių nurodytų kainų vidurkį, t.y. automobilis Nissan Armada įvertintinas 50000 Lt (60000+40000/2) suma (CK 3.119 str.). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Lexus IS 250, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (t2, b.l. 81), kuris įgytas 2009 metais, t.y. šalims faktiškai gyvenant skyrium. Kadangi nurodytas turtas įgytas šalims gyvenant skyrium ir atsakovui nepaneigus aplinkybės, jog minėtas automobilis buvo įgytas už ieškovės asmenines lėšas (CPK 178 str.), automobilis Lexus IS 250, v/n (duomenys neskelbtini), pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe ir nėra dalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.127 str. 2 d.). Viso šalių bendro santuokoje įgyto turto vertė sudaro 158100 Lt (34200+73900+50000) sumą. Duomenų apie kitą ieškovės ar atsakovo vardu registruotą ar turimą turtą teismui nepateikta. Duomenų apie šalių turimus bendrus skolinius įsipareigojimus byloje taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šalių bendro turto išpirkimui panaudojo savo asmenines lėšas, t.y. 33383,83 Lt sumą, todėl ši suma atimtina iš bendro dalintino turto sumos (CK 3.89 str. 3 d., 3.118 str. 1 d.). Remiantis išdėstytu, bendro dalintino turto vertė sudaro 124716,17 Lt (158100-33383,83), kuris dalintinas po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, todėl kiekvienam iš sutuoktinių bendro turto tenkanti dalis sudaro 62358,08 Lt (124716,17/2) sumą.

CK 3.127 str. nustatyta, kad bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas padalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei šalių nuomonę, taip pat į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo 6 str. 2 d., šio įstatymo 4 str. nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, šalių santuokoje įgytas nekilnojamas turtas – 0,86 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2,02 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – priteistinas asmeninės nuosavybės teise ieškovei (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu automobilis Nissan Armada yra atsakovo žinioje ir jis naudojamas išskirtinai atsakovo reikmėms, bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), automobilis Nissan Armada, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir turtinė teisė įregistruoti šį automobilį asmeninės nuosavybės teise priteistina atsakovui (CK 3.127 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priteisto turto vertė viršija jos dalį iš bendro turto, tai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Priteisti atsakovui iš ieškovės 12358,08 Lt (62358,08-50000) dydžio kompensaciją už ieškovei priteistą turtą natūra.

Iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidos teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė viso patyrė 4303,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 131 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (t1, b.l. 74), 3100 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t1, b.l. 132-134, t2, b.l. 155), 1000 Lt atlygis kuratoriui (t1, b.l. 112), bei 72,60 Lt skelbimo dėl kuratoriaus paskyrimo išlaidos. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas viso patyrė 5450 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2000 Lt žyminis mokestis (t2, b.l. 61) bei 3450 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t2, b.l. 21-22, 153-154).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas ieškovės neturtinį ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės atmetė, o atsakovo priešieškinio neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkino pilnai, todėl remiantis CPK 93 str. 1 d., atsakovui iš ieškovės priteistina 135 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą. Įvertinus patenkintų ir atmestų turtinių reikalavimų visumą, teismo vertinimu, buvo patenkinta 70 proc. ieškovės turtinių reikalavimų. Remiantis CPK 88 str., 93 str. 2 d. bei 98 str., ieškovei iš atsakovo priteistina 2920,82 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidos, atlygis kuratoriui, skelbimo dėl kuratoriaus paskyrimo išlaidos), o atsakovui iš ieškovės atitinkamai priteistina 1035 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidos) bei 561,30 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio. Pritaikius įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 1189,52 Lt (2920,82-1035-561,30-135) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ir atsakovui buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas bei remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. ir 96 str., ieškovė už turtinius reikalavimus viso turėtų sumokėti 2159 Lt žyminio mokesčio, o atsakovas turėtų sumokėti 1871 Lt žyminio mokesčio. Atsakovas pateikdamas priešieškinį už turtinius reikalavimus sumokėjo 1865 Lt žyminį mokestį. Kadangi patenkinta 70 proc. ieškovės turtinių reikalavimų, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 647,70 Lt žyminio mokesčio (nepatenkintos ieškinio dalies žyminio mokesčio suma), o iš atsakovo valstybės naudai priteistina 1511,30 Lt ieškovės mokėtino (patenkintos ieškinio dalies žyminio mokesčio suma) bei 6 Lt atsakovui atidėto žyminio mokesčio, viso 1517,30 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str., teismas,-

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2000-08-31 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 2331) tarp ieškovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti ieškovei pavardę G., atsakovui – pavardę G..

Nustatyti nepilnamečių Y. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams Y. G., a.k. (duomenys neskelbtini), ir E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė ieškovė E. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 0,86 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2,02 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti, kad automobilis Lexus IS 250, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti atsakovui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise bei turtinę teisę įregistruoti asmeninės nuosavybės teise automobilį Nissan Armada, v/n (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui N. G., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 12358,08 Lt kompensaciją už ieškovei priteistą turtą natūra.

Ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos ieškovei priteisimo netenkinti.

Priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo netenkinti.

Priteisti ieškovei E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini), 1189,52 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 647,70 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo N. G., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 1517,30 Lt žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, kad įregistruotų nuosavybės teisių i nekilnojamuosius daiktus pakeitimus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.