Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 4 punktą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nevartoti alkoholio, per 1 mėnesį pradėti mokytis ar dirbti , ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

M. V. pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent jis 2019 m. lapkričio 14 d., apie 13.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame parke prie kapinių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą prikibo prie parko taku einančio mažamečio A. D., ir reikalaudamas atiduoti pinigus, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. D. į dešinę ausį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame skruoste. Dėl suduoto smūgio A. D. nukritus ant žemės, grasindamas jį papjauti reikalavo atiduoti pinigus, tačiau nukentėjusiajam A. D. pradėjus garsiai šaukti ir bėgti, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. V. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis sudavė smūgį mažamečiui ir jam grasindamas, kad jį papjaus reikalavo atiduoti pinigus. 2019 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, dienos metu apie 12.00 val., kartu su draugu E. K. atvažiavo į Prienus pas draugą L. K., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) centre. Visi trys prie maniežo, esančio (duomenys neskelbtini) prie bažnyčios gėrė degtinę, kurią jis prieš tai pavogė iš (duomenys neskelbtini) esančios „Iki“ parduotuvės. Viso pavogė du butelius gal po 0,5 l talpos degtinės. Gėrė jo pavogtą degtinę. Visi gėrė po lygiai. Išgėrus du butelius degtinės, jis jautėsi neblaivus, buvo apsvaigęs. E. K. pavadino vėl eiti į tą pačią (duomenys neskelbtini) esančią „Iki“ parduotuvę ir dar pasivogti degtinės. Jis, E. K. ir L. K. ėjo link „Iki“ parduotuvės. Praėjus pro (duomenys neskelbtini) esančią biblioteką pamatė einantį vaiką, kaip jis atrodė jau neprisimena. Nelabai gerai išvis prisimina kaip ten toliau buvo, nes buvo girtas, lyg ir tamsus paros metas buvo. Prisimena, kad priėjo prie to vaiko ir gal jį kliudė, bet daugiau nieko neprisimena dėl girtumo ką jis darė ir ar ką sakė tam vaikui. Prisimena, kad tas vaikas nukrito ant žemės dėl jo suduoto smūgio ar pastūmimo ir šaukė. Neprisimena ką jis tam vaikui sakė. E. K. ir L. K. buvo lyg paėję toliau. Jie jam prie to vaiko tikrai neliepė kibti ir ką nors daryti. Tuo metu jis su savimi turėjo gal apie 5,00 Eur. Kodėl prikibo prie to vaiko negali paaiškinti. Taip pasielgė, nes buvo girtas, kas vyko po to visai neprisimena. Minėtą dieną jis dėvėjo juodos spalvos striukę, ant galvos buvo užsidėjęs pilkos spalvos gobtuvą, dėvėjo juodas sportines kelnes. E. K. dėvėjo trumpą striukę su baltu, pilka ir juodu, avėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes. L. K. dėvėjo mėlyną striukę, avėjo sportines juodas kelnes. Pripažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi, kad taip pasielgė. Detaliau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes pats neprisimena, tačiau savo kaltės neneigia (b. l. 144 – 145).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis mažametis A. D. parodė, kad dienos tiksliai neprisimena, bet tai buvo ketvirtadienis. Iš mokyklos ėjo namo takeliu prie bibliotekos. Ėjo po 6 pamokų. Atsisuko ir pamatė, kad prie jo kažkas bėgo. Jam iš nugaros bėgdamas užsidėjo kapišoną ir bėgo link jo. Pribėgo ir sakė: „duok pinigus“. Atsakė, kad neturi. Tada jis trenkė jam iš nugaros delnu per dešinę ausį. Jis nukrito. Jam gulinčiam pakartojo „duok pinigus“ ir pagrasino jį papjauti, kai gulėjo, jeigu neduos pinigų. Atsikėlė greitai ir šaukėsi pagalbos. Sakė jam, kad neturi pinigų. Jis jam pasakė, kad papjaus. Labai išsigando. Jis buvo su juoda striuke ir kapišonu, juodom kelnėm, pilku ant galvos kapišonu. Jis buvo galva aukštesnis už jį. Kai jis jam trenkė skaudėjo ir paraudonavo ausis. Tada jis pradėjo bėgti ir šaukėsi pagalbos, nes iš pradžių jis dar jį pradėjo vytis. Bėgo nuo jo kuo greičiau, kaip galėjo, ir jis tada apsisuko ir nubėgo. Jis nubėgo, kai jis bėgdamas šaukėsi pagalbos. Pabėgo, paskambino mamai. Tada ieškojo aplink su mama parkelyje. Surado juos tris, mama sakė jiems sustot, bet jie trys pradėjo bėgti. Jam sudavė smūgį ir reikalavo pinigų vienas, sakė, kad papjaus. Per užpuolimą jis buvo vienas, veido jo nematė. Bijo iki šiol, neina vienas. Mama dabar veža jį namo. Nematė ar tas, kuris jam trenkė turėjo kokį įrankį, nes kai jis jam trenkė, jam sumirguliavo akyse, susvaigo galva. Net po to pakratė galvą į šalis, kad atsigautų. Tuo metu kai šaukėsi pagalbos ėjo už kokių 100 metrų vaikai, kurie tik paklausė, kas atsitiko (b. l. 32 – 33, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu paklausta liudytoja D. D. parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d., jai būnant darbe į mobilaus ryšio telefoną apie 13.58 val., paskambino sūnus A. D., kuris prašė atvažiuoti į pagalbą. Jis paaiškino, kad jį užpuolė. Telefoninio pokalbio metu jautėsi, kad sūnus labai išsigandęs, pokalbio metu verkė. Iš karto sėdo į savo automobilį ir atvažiavo. Su sūnumi susitiko (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Ji sūnų įsisodino į automobilį ir klausė kas atsitiko. Sūnus jai greitai pasakė, kad jam einant per parką, esantį prie senųjų kapinių, užpuolė trys nepažįstami asmenys, kurie panaudodami fizinį smurtą reikalavo pinigų bei grasino papjauti. Ji sūnaus paklausė ar atpažintų užpuolikus. Sūnus atsakė gal ir atpažintų. Su sūnumi greitai atvažiavo į aikštelę, esančią prie prekybos centro „Iki“, prie kurios yra minėtas parkas, kuriame ir buvo užpultas sūnus. Sūnus pamatė vieną iš užpuolikų, kuris ėjo parko takeliu link senųjų kapinių. Ji su sūnumi išlipę iš automobilio ėjo link to užpuoliko. Beeinant prie jaunuolio priėjo dar du jaunuoliai, kurie paspartinę žingsnį ėjo link senųjų kapinių krypties. Likus apie 10 m. iki minėtų asmenų ji paprašė, kad jie sustotų. Vienas iš asmenų atsisuko ir tada visi pradėjo bėgti. Atsisukusio asmens veido neįsidėmėjo, kadangi ant galvos buvo užsidėjęs gobtuvą, kuris trukdė pamatyti veido bruožus. Mobilaus ryšio telefonu spėjo juos nufotografuoti iš nugaros nubėgančius. Ji telefonu paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kai automobilyje sūnus pastebėjo vieną iš užpuolikų, kuris ėjo link senųjų kapinių krypties ir jie iš paskos jį sekė, jo požymiai buvo apie 1,60 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, eidamas žingsniu palinksta visu kūnu į priekį. Apsirengęs buvo juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos striuke su gobtuvu. Avėjo juodos spalvos batais, ant galvos buvo užsidėjęs pilkos spalvos gobtuvą, galima teigti, kad po striuke dėvėjo pilkos spalvos džemperį. Jaunuolis pagal fizinius duomenis galėjo būti apie 14 – 15 metų amžiaus. Prie minėto jaunuolio prisijungė dar du jaunuoliai, kurie sėdėjo ant suoliuko. Tie du minėti asmenys buvo vyresnio amžiaus. Vienas iš jų buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,70 cm ūgio, buvo apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, avėjo juodos spalvos sportinius batus su baltos spalvos padais. Nurodyto asmens veido nematė. Jaunuolis pagal fizinius duomenis galėjo būti apie 17 metų amžiaus. Antrasis jaunuolis, kuris prisijungė prie jų sekamo asmens buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 1,70 cm ūgio. Apsirengęs buvo mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, avėjo juodos spalvos batus, dėvėjo juodos spalvos striukę, ant kurios nugaros buvo baltos spalvos trikampis. Jo veido taip pat nematė. Visų paminėtų asmenų striukės buvo iki juosmens. Asmenys nubėgo link (duomenys neskelbtini)viešosios bibliotekos pastato. Toliau ji su sūnumi nematė jų pasišalinimo krypties. Vėliau apsiraminęs sūnus papasakojo, kad eidamas namo (duomenys neskelbtini)per parkelį esantį prie senųjų kapinių ir netoliese esančio prekybos centro „Iki“, iš nugaros išgirdo, kad kažkas prie jo pribėga. Atsisukęs pamatė vieną jaunuolį, kuris artėdamas užsidėjo pilkos spalvos gobtuvą ant galvos ir pritraukė raištelius, kad nesimatytų veidas. Sūnui užsisukus ir einant toliau minėtas asmuo reikalavo atiduoti pinigus ir rankos delnu sudavė vieną smūgį sūnui į dešinės pusės ausį. Kaip sūnus paaiškino toliau, nuo suduoto smūgio pargriuvo, jaunuolis toliau reikalavo atiduoti pinigus bei grasino papjauti jai neatiduos pinigų. Kiek suprato iš sūnaus pasakojimo, jis pradėjo garsiai šauktis pagalbos bei bėgo nuo jaunuolio. Jaunuoliui nepavyko iš sūnaus pagrobti pinigų, nes garsiai pradėjo šauktis pagalbos ir tas jaunuolis pasišalino. Ar be to jaunuolio, kuris panaudodamas fizinį smurtą prieš sūnų reikalavo pinigų, buvo dar du asmenys, kuriuos apklausos metu nurodė pagal požymius, sūnus negali jai atsakyti dėl patirto išgąsčio. Sūnus nematė, sr asmuo, kuris grasino, kad papjaus, rankose būtų turėjęs peilį ar kokį kitą daiktą, kuriuo būtų galima sužaloti. Kaip sūnus aiškino, šaukiantis pagalbos asmuo pasišalino. Sūnus jai nurodė, kad asmuo buvo strazdanoto veido, daugiau požymių dėl išgąsčio neįsidėmėjo. Sūnus su savimi turėjo 5,00 Eur, kuriuos buvo įsidėjęs į striukės išorinį kišenių. Sūnus skundėsi ausies skausmu. Dėl šio įvykio sūnus patyrė išgąstį ir fizinį skausmą, iki šiol bijo eiti vienas namo. Po šio įvykio jam teko pirkti vaistus, vežė pas gydytojus, dėl to taip pat patyrė turtinę žalą. Dėl padarytos žalos atlyginimo civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 45 – 46, 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad pažįsta M. V., kuris kurį laiką gyveno tame pačiame kaime kaip jis. Su M. V. bendrauja. Paskutinį kartą jį buvo sutikęs maždaug prieš mėnesį keleiviniame autobuse. Paskutinį kartą taip su M. V. buvo susitikęs ir bendravo vasarą, kurį mėnesį ir dieną tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. E. K. taip pat pažįsta, paskutinį kartą matė taip pat kaip ir M. V., t. y. 2019 m. vasarą. Po vasaros su M. V. ir E. K. daugiau nebendravo, su jais susitikęs nebuvo, išskyrus kai matė M. V. autobuse. 2019 m. lapkričio 14 d., jis buvo mokykloje (duomenys neskelbtini), po pamokų liko bendrabutyje. Į (duomenys neskelbtini) atvykęs visai nebuvo. Mėlynos striukės neturi (b. l. 57 – 58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d., apie pietus, gal 13.00 val. ar vėliau, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus, esančius v, užėjo draugas E. K. su jam pažįstamu M. V.. Abu buvo išgėrę, tiesiog matėsi, kad apgirtę. Jie atsinešė butelį viskio „Jack Daniel“. Jis su jais gėrė viskį savo namuose. Išgėrus viskį visi trise ėjo iki (duomenys neskelbtini) esančios „Iki“ parduotuvės, kur jis norėjo nupirkti dukrai limonado. Ko ėjo E. K. su M. V. nežino, jam jie nesakė ko eina. Nuėjus į (duomenys neskelbtini) esančią „Iki“ parduotuvę, jis nuėjo pasiimti limonado, E. K. su M. V. nuėjo į alkoholio skyrių. Pasiėmęs limonado buvo prie kasos, susimokėjo už limonadą ir išėjo į lauką. Netrukus iš parduotuvės į lauką atėjo ir E. K. su M. V.. Jie iš parduotuvės abu atsinešė butelį „Coca cola“ ir lyg du butelius viskio „Grand“. Visi ėjo vėl pas jį. Nežino ar E. K. su M. V. pirko ar vogė alkoholį ir kolą, jų neklausė. Visi tys ėjo per parkelį taku pro senąsias kapines link jo namų. Einant parko taku jie prasilenkė pro kelis vaikus, bet jis jų neįsidėmėjo. Jis ėjo kokiais 5 metrais priekyje su E. K., M. V. ėjo paskui juos. Ėjo tiesiai į jo namus, pristoję nebuvo prie jokio vaiko, tik M. V. kiek atsiliko nuo jų. Ką darė M. V. eidamas paskui juos nematė, nebuvo atsisukęs atgal ir nežiūrėjo. Artėjant parko takelio galo link (duomenys neskelbtini) esančio pastato, M. V. eidamas paskui juos užrėkė, kad juos kažkas filmuoja. Jis atsisuko atgal ir pamatė, kad moteris juos filmuoja iš nugaros. Tada, E. K. sušuko bėgam ir jie visi trise bėgo iki jo namų. Kodėl jis bėgo nežino, tiesiog jie pasakė bėgam, todėl ir jis bėgo. Parbėgus į namus M. V. pasakė, kad jis eidamas paskui juos sumušė vaiką. M. V. tiesiog pasakė, kad sumušė vaiką, daugiau nieko nepaaiškino. Jis ir E. K. jo neklausė kodėl jis taip pasielgė. Kai M. V. ėjo paskui juos jis nematė ką darė, negirdėjo, kad koks vaikas būtų šaukęs pagalbos. Namuose jis, E. K. ir M. V. gėrė jų atsineštą iš „Iki“ parduotuvės viskį „Grand“, po to jie abu išėjo ir išsinešė likusį pusę butelio viskio. Minėtą dieną jis dėvėjo ryškiai mėlyną trumpą striukę, sportinėmis tamsiomis kelnėmis, buvo be kepurės ir be gobtuvo. E. K. dėvėjo baltai juodą striukę ir mėlynos spalvos džinsus, M. V. dėvėjo juodą striukę, ant galvos buvo užsidėjęs pilkos spalvos sportinio megztinio gobtuvą, avėjo juodas sportines kelnes. K. M. V. metų nežino, bet jis manė, kad jis yra pilnametis. Jei būtų girdėjęs ar matęs, kad M. V. skriaudžia kokį vaiką, būtų jam to neleidęs daryti. Visi trys buvo neblaivūs (b. l. 63 – 64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. D. parodė, kad gyvena Bi(duomenys neskelbtini), esančiame dvejų kambarių bute. Kartu su ja gyvena M. V. ir kitas jos sūnus A. V.. Vaikais rūpinasi viena, finansiškai padeda jų tėvas. M. V. gali charakterizuoti šiuo metu tik neigiamai, kadangi jis jos visiškai neklauso, vartoja alkoholį, o būdamas girtas net prieš ją ranką kelia. Būdamas girtas tampa agresyvus, jai nepavyksta visiškai jo suvaldyti, jos neklauso. M. V. vagia ir geria, o geria beveik kiekvieną dieną. Dėl M. V. turi didelių problemų ir su antstoliais. Nieko teigiamo apie šį sūnų šiuo metu pasakyti negali. Jis iki pietų miega, po to vagia ir geria. M. V. niekur nesimoko, nedirba. Nuo 2019 m. birželio mėnesio nebelanko jokios mokyklos. Apie M. V. pasikėsinimą apiplėšti vaiką sužinojo tik iš policijos. Pats M. V. nelabai ką pasakoja (b. l. 70 – 71).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialiuoju liudytoju E. K. parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d., dienos metu, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini) susitiko su pažįstamu nepilnamečiu M. V., gyvenančiu (duomenys neskelbtini)e, kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir A. K., gyvenančiu (duomenys neskelbtini) prie bibliotekos, tikslaus adreso nežino. Visi trise vaikščiojo po miestą, planavo skirstytis namo. Visi trys ėjo iš (duomenys neskelbtini) esančios „Iki“ parduotuvės per parką taku vedančiu pro darželį. Pamatė tuo pačiu taku einantį nuo bibliotekos pusės link „Iki“ parduotuvės vieną apie 13 metų amžiaus vaiką. Priėjus arčiau to vaiko M. V. nieko jam ir A. K. nesakęs stabtelėjo prie to vaiko ir ranka sudavė vieną smūgį tam vaikui kažkur į galvą. Ką M. V. sakė tam vaikui nežino, negirdėjo, nes kai praėjo pro tą vaiką su A. K. taip ir praėjo, tik vienas M. V. pristojo prie to praeinančio vaiko. Nematė ar tas vaikas nukrito ant žemės po jam suduoto smūgio. Tas vaikas, kuriam M. V. sudavė smūgį pradėjo rėkti. Jis atsisukęs pamatė, kad juos iš nugaros pusės filmuoja kažkokia moteris. M. V. sušuko „bėgam, bėgam“. Jis, M. V. ir A. K. pradėjo bėgti. Kodėl bėgo nežino, tiesiog nenorėjo problemų ir kištis į kitų reikalus. Be to buvo girtas, todėl tiksliau šio įvykio aplinkybių ir pats nepamena. Kodėl M. V. prikibo prie to vaiko nežino, nesakė. Negirdėjo ar ką nors M. V. sakė tam vaikui, jo reikalavo ką nors duoti, nes tuo metu buvo kiek toliau su A. K.. Šio įvykio metu jis dėvėjo trumpą iki liemens striukę su ant nugaros esančiu trikampio formos įsiuvu ir lyg mėlynais džinsais. M. V. dėvėjo juodos spalvos striukę ir ant galvos buvo užsidėjęs tamsios spalvos gobtuvą, juodos spalvos kelnėmis. A. K. buvo su mėlynos spalvos trumpa striuke, ant galvos irgi lyg buvo užsidėjęs gobtuvą, kokios spalvos kelnėmis avėjo nežino. Jis ir A. K. buvo gėrę alaus. M. V. nebuvo nieko vartojęs. M. V. jis ir A. K. tikrai neliepė kibti prie to vaiko, ten jis pats sugalvojo taip pasielgti, nesakė jiems ką planuoja daryti prieš suduodamas smūgį vaikui (b. l. 82 – 85).

2019 m. lapkričio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) prie senųjų kapinių. Nuo (duomenys neskelbtini)s gatvės kryptimi yra parkelis ir pėsčiųjų takas, kurio danga yra asfaltuota. Pėsčiųjų tako plotis yra 2 m. Pėsčiųjų taku einant pietų kryptimi link senųjų kapinių vakarų kryptimi yra suoliukas ir medinės skulptūros. Vakarų kryptimi pėsčiųjų takas veda link (duomenys neskelbtini) viešosios bibliotekos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Rytų kryptimi tako išsišakojimas veda link (duomenys neskelbtini)gatvės. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir nepaimta (b. l. 12, 14).

2019 m. lapkričio 30 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytoja D. D. pateikė savo telefonu 2019 m. lapkričio 4 d. nufotografuotų trijų nubėgančių taku asmenų foto nuotrauką (b. l. 17, 20 – 21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1023/2019(06) nurodyta, kad A. D. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame skruoste. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 26 – 27).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. V. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 13.58 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiame parke prie kapinių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prikibo prie parko taku einančio mažamečio A. D., ir reikalaudamas atiduoti pinigus, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. D. į dešinę ausį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame skruoste, tačiau pagrobti turto nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis ėmė šaukti ir bėgti. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymai patvirtinti kita bylos medžiaga. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jam einant iš mokyklos prie jo pribėgęs asmuo reikalavo atiduoti pinigus, atsakius, kad neturi, jam trenkė delnu per dešinę ausį ir nukritus liepė atiduoti pinigus bei grasino jį papjauti. Asmuo buvo su juoda striuke ir kapišonu, juodom kelnėm, pilku ant galvos kapišonu. Kadangi jis pradėjo bėgti ir šaukėsi pagalbos, asmuo nubėgo. Nurodytas aplinkybes aptvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D., A. K.. Specialiuoju liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad M. V. stabtelėjęs prie vaiko, jam ranka sudavė vieną smūgį kažkur į galvą, tačiau ką sakė vaikui negirdėjo. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir paties kaltinamojo prisipažinimas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Už tokią veiką asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Plėšimui būdinga tai, kad svetimas turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, t. y. šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į konkrečią nuosavybę, kaip į pagrindinį objektą, bet ir į asmens sveikatą, jo veiksmų laisvę, kaip į papildomus objektus (žr., kasacinė nutartis Nr. 2K-488/2011).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas M. V. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 180 straipsnio 1 dalyje, pasitvirtino.

K. M. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą prikibo prie parko taku einančio mažamečio A. D., ir reikalaudamas atiduoti pinigus, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. D. į dešinę ausį, tokiu būdu nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva odoje ir poodyje dešiniame skruoste, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nukentėjusysis ėmė šaukti ir bėgti. Veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi M. V. reikalaudamas iš nuketėjusiojo pinigų suvokė, kad turtas yra svetimas ir norėjo jį pagrobti, siekė paimti turtą neteisėtomis priemonėmis, panaudojant fizinį smurtą ir grasinimus. Kadangi siekiant užvaldyti turtą nukentėjusysis buvo fiziškai ir psichologiškai veikiamas, o būtent jam buvo suduotas smūgis, grasinama papjauti, todėl tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos nebaigė, nes nukentėjusysis pradėjo šauktis pagalbos ir bėgti. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė –areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teismas konstatuoja, kad M. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 157 – 159, 161).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis).

M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius M. V. – teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (b. l. 117 – 120), daugybę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 100 – 116), bedarbis (b. l. 98), Užimtumo taryboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja (b. l. 99), psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 95), nesimoko. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį nebaigtą nusikaltimą, yra jauno amžiaus, į tai, kad teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas, loginis jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys, jog ankstesnės paskirtos bausmės tikslų nepasiekė ir kaltinamojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, M. V. skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas.

BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog M. V. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

K. M. V. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (b. l. 154 – 155) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, vienas kompaktinis diskas DVD-R su nuketėjusiojo mažamečio A. D. apklausos vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke (b. l. 35), paliekamas saugoti kartu su byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 39 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę 26 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti M. V., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šios nutarties įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu M. V. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti M. V. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Palikti saugoti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti – vieną kompaktinį diską su mažamečio nukentėjusiojo A. D. apklausos vaizdo ir graso įrašu byloje.

Informuoti kaltinamąjį M. V. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam M. V. ir nukentėjusiojo A. D. atstovei pagal įstatymą D. D. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.