Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Galinai Tijūnėlienei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, kaltinamajam I. B., uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. B. (I. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį 58 parų areštu, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. 2018 m. liepos 30 d., apie 19.00 val., miškelyje, esančiame apie 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja V. K. prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą - priėjęs iš už nugaros prie sėdinčios nukentėjusiosios V. K., užmetė jai ant kaklo skudurą ant akių ir pradėjo tempti toliau į miško gilumą, paguldė veidu į žemę, užrišo nukentėjusiajai V. K. akis bei pasukęs V. K. galvą įkišo jai į burną varpą ir taip tenkino savo lytinę aistrą, tokiu būdu jis panaudodamas fizinį smurtą, seksualiai prievartavo V. K..

Be to, jis 2018 m. liepos 30 d., apie 19 val. miškelyje, esančiame apie 50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini), panaudojęs fizinį smurtą prieš V. K., pagrobė pastarajai priklausančius asmeninius daiktus - rankinuką 5 eurų vertės, akinius 3 eurų vertės, akinių dėklą 1 euro vertės, lūpdažius 2 eurų vertės, piniginę 1 euro vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ 15 eurų vertės, 3 euro centus grynaisiais, polietileninį „Maximos“ maišelį 10 euro centų vertės, kuriame buvo 3 batonai po 21 euro centą, dešra 71 euro cento vertės, taip pat daiktus, neturinčius turtinės vertės – prekybos centrų „Maxima“, „Rimi“, „Iki“, „Norfa“ bei vaistinės „Camelia“ nuolaidų korteles, darbo biržos knygutę, SEB banko mokėjimo kortelę, asmens tapatybės kortelę, išduotus V. K. vardu, tuo padarydamas 28,47 eurų turtinę žalą ir įvykdė plėšimą.

2018 m. rugpjūčio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis I. B. patvirtino savo parodymus, bei parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rasti pagrobti daiktai, išskyrus mobilaus ryšio telefoną (b. l. 71-80).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad I. B. padarė įstatymo uždraustą veiką - kaltinime nurodytu metu ir vietoje, panaudodamas fizinį smurtą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja V. K. prieš jos valią. Be to, jis kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, panaudodamas prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajai V. K. priklausantį 28,47 eurų vertės turtą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. I. B. teisme pripažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kokius smurtinio pobūdžio veiksmus atliko prieš nukentėjusiąją. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys, specialistų išvadose konstatuotos aplinkybės. Vertindamas ne esminius neatitikimus tarp nukentėjusios V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamojo I. B. parodymų, teismas pažymi, kad veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo išsigandusi, kaltinamasis elgėsi spontaniškai (ne pagal išanskto numatytą planą), tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji buvo emociškai įsiaudrinę, todėl natūralu, kad jų parodymai detalėse skiriasi. Svarbu pažymėti, kad kaltinamojo ir nukentėjusios parodymus esmėje patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmu protokoluose užfiksuoti duomenys. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kur apžiūros metu rastas nukentėjusios ir kaltinamojo nurodomas skuduras, taip pat daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes I. B. veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje realią sutaptį.

Kaltinamajam I. B. buvo inkriminuotas nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymas ir kitais šių straipsnių dispozicijose numatytais alternatyviais veiksmais: grasinant panaudoti fizinį smurtą ir kitos galimybės priešintis atėmimas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad seksualinis prievartavimas ar/ir plėšimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė (plėšimo atveju nuosavybė). Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, netrikdančių sveikatos dujų papurškimas, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje, perduoti nukentėjusįjį nusikalstamai grupuotei ir pan. (Lietuvos A. T. 2004 m. gruodžio 30 d. Teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. 49. Teismų praktika. 2004, 22). Nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, todėl teismo vertinimu alternatyvių dispozicijose aprašytų veiksmų „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ inkriminavimas yra perteklinis, todėl iš kaltinimo šalintinas.

Lytinės aistros tenkinimas ir/ar plėšimas grasinant panaudoti fizinį smurtą (psichinis smurtas) yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kurie yra grasinamojo pobūdžio nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Grasinimai panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiami žodžiais arba kitokio pobūdžio veiksmais (pavyzdžiui, į nukentėjusįjį nukreipiamas peilis, šautuvas ar kitas daiktas, kuriuo galima sužaloti kūną). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog dėl grasinimo panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiajai buvo atimta galimybė priešintis nepasitvirtino. Kaltinamasis apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nepripažino, kad jis nukentėjusiajai išsakė grasinamo pobūdžio žodžius. Kiti bylos duomenys tokių aplinkybių taip pat nepatvirtina. BPK 301 straipsnio 2 dalis draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti tik nukentėjusiojo parodymais, todėl nesant objektyvių ir neabejotinų duomenų, išskyrus nukentėjusios parodymus, apie nukentėjusiajai išsakytus grasinamo pobūdžio veiksmus, ši aplinkybė iš kaltinimo šalinama.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytų sunkaus ir apysunkio nusikaltimų pobūdį, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Skiriant bausmę teismas įvertina jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta I. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nusikalstamos veikos padarytos nepraėjus nei mėnesiui po bausmės atlikimo už ankstesnes nusikalstamas veikas. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo jo nenorą taisytis ir išvadų iš ankstesnių teistumų nedarymą. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamasis I. B. praeityje teistas dešimt kartų, šias nusikalstamas veikas padarė prieš vyresnio amžiaus moterį. Individualizuojant bausmę svarbu akcentuoti, kad I. B. sistemingai daro administracinius pažeidimus (nusižengimus) (b. l. 135-140). Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas, sistemingas administracinių pažeidimų (nusižengimų) darymas, rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir visuotinai priimtino elgesio taisyklių, keisti savo elgesį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant ženkliai žemesnį nei sankcijose numatyti vidurkiai.

BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad I. B. padarytas nusikalstamas veikas skiria mažas laiko tarpas, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 028,47 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 26).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio prievartavimo priteistų neturtinių žalų dydžiai paprastai yra nuo 850 iki 4350 eurų (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-69-942/2016; 2K-246-697/2015; 2K-47-699/2015). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, baimę, fizinį skausmą, kas lėmė ir dvasines kančias. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji neteko nors ir nedidelės vertės, bet jai svarbaus ir brangaus turto. Teismas pažymi, kad nusikalstama veika asmens seksualinio apsisprendimo laisvei neišvengiamai sąlygoja dideles dvasines kančias nukentėjusiajam. Jau buvo minėta, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Bylos medžiaga nustatyta, kad nors I. B. finansinė padėtis sunki, tačiau jis sutinka su atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, jos dydžio neginčija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teismų praktikoje nusistovėjusią žalos dydžio nustatymo praktiką, nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 4000 eurų. Turtinės žalos dydžio kaltinamasis neginčija, jis yra logiškas ir pagrįstas bylos duomenimis, todėl iš kaltinamojo nukentėjusios naudai priteistina 28,47 eurai turtinei žalai atlyginti.

BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigoja teismą, priimantį nuosprendį, pasisakyti dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, tai pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Jau buvo minėta, kad kaltinamasis I. B. sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau teistas dešimt kartų, todėl siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei užtikrinti, kad I. B. nepasislėptų nuo realios laisvės atėmimo bausmės, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skudurą, gabaliuką tualetinio popieriaus, kurie buvo rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu, V. K. ir I. B. DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš V. K. paimtas juodos spalvos kelnes, žalsvai mėlynos spalvos bliuskute,, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti V. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną Sumsung, rastą kratos metu pas I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendė:

I. B. (I. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę I. B. (I. B.) paskirti laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę I. B. (I. B.) paskirti laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinam sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. vieną sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – suėmimą I. B. (I. B.), palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusios V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš I. B. (I. B.) nukentėjusios V. K. naudai 28,47 (dvidešimt aštuonis eurus 47 ct) eurus turtinei žalai atlyginti ir 4000 (keturis tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skudurą, gabaliuką tualetinio popieriaus, kurie buvo rasti ir paimti įvykio vietos apžiūros metu, V. K. ir I. B. DNR pavyzdžius, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš V. K. paimtas juodos spalvos kelnes, žalsvai mėlynos spalvos bliuskute,, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, įsiteisėjus nuosprendžiui grąžinti V. K..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefoną Sumsung, rastą kratos metu pas I. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.