Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pripažino M. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) litų baudą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. liepos 26 d., 13 val., Alytaus rajone esančiame kaime, vairavo D. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „VOLVO V40“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Nurodė, jog M. V. savo kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepripažino, paaiškindamas, jog 2010 m. liepos 26 d. vairuoti jį mokė motina D. V., tačiau jo kaltė buvo įrodyta bylos duomenimis. Pažymėjo, jog pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302 patvirtinto Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo (toliau – ir Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas) 29.2 punktą mokinys tikrinantiems pareigūnams privalo pateikti tokį vairavimo mokyklos išduotą mokymo kursų baigimo liudijimą bei asmens dokumentą ir medicininę pažymą. Konstatavo, kad nė vieno šio dokumento M. V. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams S. T. ir M. S. nepateikė. Pažymėjo, jog nors M. V. ir liudytoja D. V. nurodė, kad „VOLVO V40“ automobilis buvo paženklintas skiriamaisiais „M‘‘ ženklais, tačiau liudytojais apklausti policijos pareigūnai kategoriškai tvirtino, kad tokių ženklų nebuvo. Pridūrė, kad M. V. nurodė, kad pamatęs policijos pareigūnus jis susikeitė vietomis su motina D. V. ir nuėmė skiriamąjį ženklą, tačiau toks jo teiginys neturi loginio paaiškinimo, be to, jis teigė, kad automobilio gale šis ženklas liko, tačiau tai buvo paneigta policijos pareigūnų parodymais, kurie paliudijo, kad tokio ženklo, apžiūrėjus automobilį, nebuvo. Pridūrė, jog M. S. parodė, kad automobilio savininkė jiems sakė, kad šis ženklas paliktas kažkur sodyboje, taigi ir ji pripažino, kad tokio ženklo automobilyje nebuvo. Nurodė, jog teismo posėdžio metu M. V. teismui pateikė ženklus, kurie, kaip tikino jis, buvo uždėti automobilyje, tačiau juos apžiūrėjus matyti, kad šie ženklai neatitinka KET 4 priede šiems ženklams keliamų reikalavimų: pateikti ženklai yra keturkampiai, nors KET priedo 11 punkte reikalaujama, kad jie būtų balto lygiakraščio trikampio formos. Skirdamas nuobaudą, teismas M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis pažeidimą padarė būdamas nepilnametis, o sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatė. Nagrinėdamas bylą, teismas taip pat nustatė administracinio teisės pažeidimo požymius D. V. veikoje ir jos atžvilgiu pradėjo administracinę teiseną.