- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-18
- Bylos Nr.
- A17.-2461-271/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00954-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- V. D.
- Nukentėjusysis
- M. D.
- Advokatai
- Aivaras Gilys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. D., nukentėjusiajai M. D., jos atstovui advokatui Aivarui Giliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 493 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D., 2017 m. vasario 2 d. 12:17 val. mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), suvokdamas, kad pagalba nereikalinga, kadangi skambinimo metu neturėjo jokios informacijos apie daromą teisės pažeidimą, paskambino Skubios pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus melagingai pranešdamas apie M. D., gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neva daromą teisės pažeidimą, t.y. dėl jos veiksmų iškilusią grėsmę mažamečių vaikų I. Š. gim. (duomenys neskelbtini)m., ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. sveikatai (vaikai mušami, tampomi už plaukų, kišami į skalbyklę). Tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. D. nusižengimo nepripažino ir parodė, kad viskas, kas buvo pasakyta Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) operatorei, yra tiesa. Iš prigimties yra jautrus žmogus ir jį sukrečia paviešinti žiniasklaidos įvykiai apie smurtą prieš mažamečius. Būtent todėl 2017 m. vasario 2 d. nutarė paskambinti ir pranešti apie galimai daromus nusižengimus. Mergaitės yra paimtos iš vaikų namų. M. D. yra jų globėja. Pats asmeniškai yra matęs, kaip M. D. griebė I. už plaukų (kasytės), pakėlė nuo žemės, užsimetė ant rankos ir sudavė per užpakalį už tai, kad ši spardė mažus šuniukus, kačiukus. Matė tai bent tris kartus. Tai vyko 2015 metų (gal 2014 metų) vasarą (duomenys neskelbtini) kaime, brolio namuose. Tuo metu jis pats apie 4 mėnesius gyveno brolio namuose. Kalbėjosi su broliu (M. D. tėvu), sakė jam, kad taip negalima daryti. Brolis liepė nesikišti, nes kitaip turės bėdų. Bandė kalbėtis ir su vaikų tėvais – E. ir M. D., siūlė švelniau elgtis su savo vaikais. Jie paaiškino, kad neva imdami vaikus iš vaikų namų gavo instruktažą laikyti juos „geležinėje pirštinėje“, kad šie neužliptų ant sprando. Apie tai, kad M. D. grasina vaikus įkišti į skalbimo mašiną, pasakojo jos pačios brolio žmona A. D.. Dabar A. tai neigia. Tai ji pasakojo praeitais metais prieš Velykas. Jam įstrigo televizijoje rodoma eilutė, raginanti piliečius būti pilietiškais ir pranešti apie skriaudžiamus vaikus. Taip ir padarė - parodė pilietiškumą. Netiesa, kad šis pranešimas – tai kerštas dėl giminės nesantaikos dėl žemių. Žemių ginčas tik jo, brolio ir sesers reikalas. Brolio vaikai, juolab anūkai su tuo nesusiję. Tai brolis pažeidė susitarimą palikti gautas tėviškės žemes savo sūnui, vėliau – šio anūkui, t.y. vyriškąja linija. Jei būtų norėjęs keršyti, būtų galėjęs pranešti apie daugelį M. D. ir jos sesers kitų teisės pažeidimų, kuriuos yra tekę stebėti. Nežinojo, kad į dukterėčios namus bus pasiųsti policijos pareigūnai, manė, kad bus pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnyboms ar panašiai. Neneigė, kad paskutinį kartą matė M. D. su jos globotinėmis 2016 m. pavasarį, būdamas brolio namuose (duomenys neskelbtini) kaime. Matė jas tik kelias valandas, smurto apraiškų tada nepastebėjo. M. D. namuose Vilniuje niekada nėra buvęs. Po matyto smurto 2015 metais niekam apie tai nepranešė. Daugiau smurto apraiškų nematė. Matomai niekada ir nebūtų paskambinęs į pagalbos centrą, jei ne plačiai nuskambėję smurto prieš mažamečius Lietuvoje atvejai. Skambino anonimiškai, nes bijojo susidorojimo. Kur daugiau skambinti, nežinojo. Darė tai pirmą kartą. Tam panaudojo turimą, tačiau nenaudojamą SIM kortelę, kurią po skambučio išmetė. Abi dukterėčios (brolio dukros) yra policininkės. Pranešimo tikslas nebuvo, kad iš M. D. atimtų vaikus. Tenorėjo griežtesnės institucijų priežiūros šeimai, kol neįvyko ko nors baisesnio. Skambindamas nežinojo, kad vaikai gerai prižiūrimi ir šiuo metu jokių problemų šeimoje nėra. Smurtą 2015 m. matė savo akimis, gailisi tik dėl to, kad gerai neišsiaiškinęs, matomai, paskambino netinkamu numeriu.
Nukentėjusioji M. D. parodė, kad jos šeimos ir vaikų traumavimas, skambučiai, pranešimai tęsiasi metai laiko, nuo tada, kai tėtis J. D. 2016 metais paskelbė giminei, kad jai padovanojo žemes – savo tėviškę. Į šias žemes norą anksčiau išreiškęs buvo ir tėčio brolis V. D.. Jis dabar sako, kad labai jautrus vaikų atžvilgiu, tačiau savo paties vaikų neaugino. Tą dalį žemių, kurias jai padovanojo tėtis, V. D. norėjo padovanoti savo paties sūnui, tokiu būdu, matyt, norėdamas išpirkti kaltę. V. D. iki šios dienos nebendrauja nei su vienu savo vaiku: nei su dukra, nei su sūnumi, nei su anūkais. Jo paties dukra jam yra uždraudusi matytis su savo vaikais. Gerai tai žino, nes gražiai bendrauja su V. D. vaikais. Po tėvo pranešimo apie žemių dovanojimą jai prasidėjo V. D. skambučiai tėvui su priekaištais, kad jis „vaiknamiams“ užrašė žemes. Tėvą tai labai įskaudino. Jis hipertonikas. Pablogėjo jo sveikata. V. D. reikalavo pinigų iš tėvo už tas žemes. Vėliau parsidėjo skambučiai tarnyboms. 2016 m. kovo 30 d. buvo pirmas skambutis Vaiko teisių apsaugos tarnybai. V. D. tą dieną užėjo pas brolienę A. D. į jos parduotuvę Alytuje ir pasakė „Velykas atšvęskit, o tada jau sužinosit...“. Ir iš karto po Velykų prasidėjo komisijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos apsilankymai. Atvažiavo psichologė. Daugiau nei valandą bendravo užsidariusi su abiem mergaitėmis. Vaikai lanko 4 būrelius Vilniaus mieste. Dalyvauja koncertuose, čempionatuose. Iš mokyklų gauna tik padėkas ir pagyrimus. V. D. tai žinoma. Tarnybos padarė teigiamas išvadas ir išvažiavo. Trauma šeimai buvo didžiulė. Nuo 2016 m. balandžio pati vartoja vaistus. Jau tada norėjo kreiptis į teismą dėl šmeižto. Šeima: vyras, tėvai atkalbėjo. 2016 m. gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas vėl jai paskambino iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir pranešė, kad jie vėl gavo anoniminį vyro pranešimą, kad ji savo mergaites kiša į skalbimo mašiną, grasina atiduoti piktom kaimynėm, muša. Buvo tokia gėda dėl dėdės elgesio, kad net nesakė apie tai vyrui. Per Kalėdas lankėsi pas tėvus, tėvai vėl įkalbėjo ją dar kartą atleisti ir nesikreipti į teisėsaugą. 2017 m. vasario 2 d. mažoji I. buvo namuose, o J. mokykloje. Suskambo domofonas. Priėjo įleisti atėjusio ir išgirdo „policija“. Įleido juos į laiptinę. Po minutės policijos darbuotojai pakilo prie jos buto. Pareigūnas iš karto paklausė, ar namuose yra vaikų. Pasakė, kad vyresnėlė mokykloje, o namuose tik mažoji mergaitė. Pareigūnas paprašė leisti pabendrauti atskirai su mergaite. Jis nuėjo į vaikų kambarį pas mergaitę, o antras pareigūnas paprašė parodyti skalbimo mašiną. Ji kaip tik tuo metu veikė. Jis pasižiūrėjo ir pasakė, kad į tokią mašiną vaiko nei neįkiši. Nesupratusi komentaro, paklausė jo, o kas į ją tuos vaikus kiša. Tuomet paaiškino, kad jie gavo pranešimą bendrajam pagalbos centrui su prašymu skubiai reaguoti, nes ji kišanti vaikus į skalbimo mašiną, muša, pakelia už kasos ir neša dešimt metrų. Ji pati dirba policijoje. Vos atvykus pareigūnams jai skambino VPK vadovybė ir klausė, ar ji namuose su vaikais, ką ji veikia, klausė, ar yra atvykę patruliai. Buvo nustebę dėl gautos informacijos. Pabendravę su vaiku patruliai atsiprašė ir išvažiavo. Po šio vizito apsiverkė. Išsigandusi mažoji dukra klausė, ko ji verkia. Didžioji grįždama iš mokyklos su draugėmis taip pat matė patrulius. Draugės ėmė klausinėti, kodėl jų šeimoje lankosi policija. Vaikai patyrė traumą. Nežino, kaip gintis nuo šito šmeižto ir purvo pylimo ant šeimos. Mergaitės plaukučiai tik sprindžio ilgio, net neįsivaizduotų, kaip būtų galima už jų ją pakelti. V. D. nurodomų faktų niekada nebuvo. Bendrauja su V. D. vaikais, jo paties dukra pasiryžusi atvykti ir paliudyti, kaip jis pats kažkada jų akivaizdoje smurtavo prieš žmoną, dėl ko ji jo nekenčia ir nebendrauja. V. D. rūpi ne jos vaikų laimė ir sėkmė, o pinigai. Iki žemės padovanojimo jis visą laiką tik gyrė ir žavėjosi jų šeima. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad jie blogai auklėja savo vaikus. Jis pasikeitė po to, kai negavo žemės ar pinigų už ją. Žemė jam nepriklauso. Žemes senelis iš savo šešių vaikų testamentu paliko jos tėvui, kadangi šis vienintelis iš vaikų dirbo žemę. Po žemių padovanojimo jai V. D. pasidarė piktas, prasidėjo puolimai. Tuo laikotarpiu, kai jis gyveno 4 mėnesius pas tėvą, turėjo problemų su alkoholiu. To metu nieko ir nebūtų galėjęs matyti. Šeima jai yra didelė vertybė ir skaudžiausia vieta, kur galima ją sužeisti. Dėdė, matyt, tą supranta.
Liudytoja O. D. parodė, kad V. D. yra jos jauniausias brolis. Ji pati yra vyriausias vaikas šeimoje. Apie situaciją žino tik tiek, kiek jai pasakojo brolis. Jis labai myli vaikus. Labai pergyveno, kai čia Lietuvoje buvo tie visi baisūs įvykiai su vaikais. Jis sako, kad neištvėrė ir paskambino. M. charakteris yra sunkus. Visi šeimoje tai žino. M., kai mokėsi policijos akademijoje, gyveno pas ją Vilniuje. Ji apmokėjo jos mokslus. Rėmė materialiai. Kai ši sukūrė šeimą, daug su ja nebebendravo. Buvo tik jos vestuvėse. Vėliau vieną kartą labai trumpai matė jos vaikus kaime. Ji pati nematė ir nežino, ar M. skriaudžia vaikus. Brolis sako, kad tą vasarą, kai gyveno pas brolį J., savo akimis matė, kaip M. savo mažąją mergaitę už plaukučių keletą kartų sugriebė, nes ši paspirdavo šuniukus. Brolis sako, jam buvo gaila M. vaikų, todėl neištvėrė ir paskambino. Dabar labai gailisi. Kiek žino, brolis pranešė, kad M. ne visai tinkamai prižiūri savo mergaites, galimai jas kažkiek skriaudžia. Brolis V. D. yra doras žmogus. Jis ne melagis. Buvo kare (Afganistane), buvo sužeistas, gavo kontūziją. Jo jautrumui tai turėjo įtakos. Dėl tų žemių gali pasakyti, kad dar tėvui tebesant gyvam, susirinko visi vaikai ir nutarė, kad būtent brolis J. D. (M. tėvas) myli ir nori dirbti žemę, tad jam ir tegul tenka. Likę vaikai žemės dirbti nenorėjo ir neketino. Todėl visi sutiko pasirašyti atsisakymą nuo žemės brolio J. naudai su sąlyga, kad jis niekam tos žemės neparduos, neatiduos ir perleis savo sūnui, o šis savo sūnui. Kad tėviškės žemė nebūtų išdraskyta. O paskui sužinojo, kad brolis pasielgė ne taip, kaip buvo susitarę. Brolis žemes padovanojo dukrai.
Teismo posėdžio metu buvo išklausytas pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, iš kurio matyti, kad skambinantis vyras operatorę informuoja apie du galimai skriaudžiamus vaikučius. Nurodo, kad tiesioginio mušimo nepastebėta, tačiau pranešėjas mini klyksmą, nešiojimą už plaukų, kišimą į skalbimo mašiną, kai vaikas apsisisioja. Nurodo adresą – Vilnius, (duomenys neskelbtini). Butas M. D.. Nurodo, kad mažesnioji eina į pirmą klasę, vyresnioji – metukais ar dvejais vyresnė. Nurodo, kad tai ne biologiniai, o iš vaikų globos namų paimti vaikai. Kad vaikai neįvaikinti, apiforminta tik jų globa, taip daroma dėl pinigų. Operatorė pasitikslina, ar pranešėjas teigia, kad vaikai yra mušami. Pranešėjas atsako „Taip, kišami į skalbimo mašiną, rėkiama <...> Kai mažoji ką nors padaro, kaip griebia ją, kokius dešimt metrų neša už tų plaukučių“, „I. ant greičio reikia psichologinės pagalbos“. Operatorei paklausus, ar su M. D. jį sieja giminystės ryšys, tai paneigia, nurodydamas, kad jokių giminystės ryšių jis neturi. Operatorei nurodžius, kad perduos informaciją policijos pareigūnams, pabrėžia, kad „pagalba reikalinga skubi“, „Kiekvieną savaitgalį ten gėrimai“.
Iš policijos informacinės sistemos ataskaitos matyti, kad 2017-02-02 12.17 val. gautas pranešimas, kad anot pranešėjo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. D. smurtauja prieš vaikus, paimtus iš globos namų: muša, tampo už plaukų, kiša į skalbyklę. Pranešėjas neprisistatė. Reaguojant į pranešimą išsiųstas patrulių ekipažas V1740, kuris informavo, kad informacija visiškai nepasitvirtino. Šeima tvarkinga. Berniukas mokykloje, mergaitė bute su mama (teismo pastaba - pranešime padaryta klaida, kadangi abi globotinės yra mergaitės, viena jų patikrinimo metu buvo mokykloje). Kaip paaiškino buto savininkė, juos šmeižia giminaičiai. Viskas kartojasi apie metus (b.l. 7).
Policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. vasario 2 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu I. M. apie 12:20 val. iš VPK OVS gavo anoniminį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje M. D. smurtauja, muša, tampo už plaukų, kiša į skalbyklę vaikus. Atvykus buto duris atidarė M. D.. Užėjus į butą, jame buvo tvarkinga. Vaikas buvo kambaryje, piešė. Paaiškinus atvykimo tikslą, M. D. aprodė butą ir pasakė, kad tai jau ne pirmas kartas, kai kažkas ją melagingai šmeižia dėl vaikų nepriežiūros. Nurodė, kad ji šiuo metu yra su sergančia dukra, o kita dukra mokykloje. Nuėjus pabendrauti į kitą kambarį su nepilnamete I. D. (teismo pastaba – taip pavardė nurodoma pranešime), gim. 2009 m., mergaitė pasakė, kad viskas gerai, niekas jos neskriaudžia. Nustatyta, kad pranešimas melagingas, nes informacija nepasitvirtino (b.l. 8).
Bandant nustatyti telefono, kuriuo skambino pranešėjas, priklausomybę, nustatyta, kad pasinaudota išankstinio apmokėjimo paslauga. Nustatyta, kad skambinta iš Alytaus miesto savivaldybės (b.l. 13, 16).
Byloje pateikta medžiaga iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad 2016-04-04 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautas anoniminis skundas dėl galimai fizinį ir psichologinį smurtą patiriančių M. ir E. D. globotinių I. Š. ir J. Š.. Siekiant išsiaiškinti skundo pagrįstumą globėjų šeimoje lankėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Švenčionių rajono VTAS specialistės ir nustatė, kad nepilnametės šeimoje jaučiasi gerai, sutaria su globėjais, nenustatyta, kad šeimoje būtų vartojamas smurtas ar kitokia forma pažeidžiamos mažamečių teisės. Pridedama tyrimo medžiaga. Tyrimo medžiagoje pažymima, kad I. Š. labai aktyvi, drąsi, reiškianti savo nuomonę, pasakojo, kad sekasi gerai, su tėveliais gerai sutaria, mėgsta kartu keliauti. J. pasakojo, kad mokykloje sekasi gerai, turi daug veiklos, daug ką lanko, rodė apdovanojimus, medalius, pasakojo, kad gerai sutaria su tėvais, mėgsta leisti laiką kartu, apie šeimą abu mergaitės kalba su meile ir pasididžiavimu (b.l. 20-27).
Šalies argumentai
A. D. rašytiniame paaiškinime byloje nurodoma, kad M. D. yra melagingai skundžiama ir šmeižiama. V. D. teiginiai, kad M. muša vaikus ir grasina, yra melas. Vaikai yra laimingi. V. D. niekada nebuvo kviečiamas važiuoti su A. D. šeima, giminaičiais ir draugais prie jokio ežero. Kad būdama prie ežero M. vaikus užrakina mašinoje, yra melas. Kad vaikai buvo skriaudžiami kaime – taip pat (b.l. 38-42).
O. K. rašytiniame paaiškinime, taip pat nurodoma, kad ji su savo šeima bei savo sesers M. D. šeima susitinka pas tėvus (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat vyksta poilsiauti prie ežerų. Mergaites sesuo labai myli, prižiūri ir augina tvarkingai, niekada jų neskriaudžia ir nenaudoja prieš jas jokio smurto – nei psichologinio, nei fizinio. V. D. teiginiai melas ir šmeižtas. Mano, kad jis taip elgiasi dėl pykčių giminėje dėl žemių, padovanotų M. D. (b.l. 44).
V. D. draugė D. V. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad M. D. su jos vaikais yra mačiusi tik jos tėvo J. D. 65-mečio jubiliejuje. M. D. veiksmuose su vaikais nieko blogo nepastebėjo. Mergaitės buvo tvarkingai aprengtos, papuoštos. Apie tai, kad M. D. skriaudžia savo mažesniąją mergaitę, yra tik girdėjusi V. D. pokalbio su A. D. metu 2015 metais. Apie V. D. anoniminį skambutį bendrajam pagalbos centrui nieko nežinojo. Jis sakėsi, norėjęs būti pilietiškas (b.l. 47).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR ANK 569 straipsnio 4 dalimi).
LR ANK 493 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga.
Byloje nėra ginčo, kad 2017 m. vasario 2 d. 12:28 val. į M. D. namus buvo iškviesti policijos pareigūnai, pranešant apie jos mažamečių globotinių I. ir J. Š. atžvilgiu vartojamą fizinį ir psichologinį smurtą – mušimą, tampymą už plaukų, grasinimus kišti į skalbyklę, rėkimą. Taip pat nėra ginčo, kad anoniminį pranešimą BPC pateikė M. D. dėdė V. D.. Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą V. D., nukentėjusiąja byloje pripažintą M. D., liudytoją O. D., išklausęs pranešimo garso įrašą, susipažinęs su rašytine bylos medžiaga, konstatuoja, kad V. D. kaltė padarius LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą visiškai įrodyta.
LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas (specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga) gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t.y. jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba. Tai reiškia, kad kvalifikuojant veiksmus kaip žinomai melagingą policijos iškvietimą būtina neginčytinai nustatyti, kad policija buvo kviečiama nesant jokių objektyvių priežasčių, duodančių pagrindą policiją kviečiančiam asmeniui laikyti, kad reikalinga kviesti policijos pareigūnus.
V. D. teigė, kad jis pranešdamas apie smurtą M. D. šeimoje nemelavo, smurto apraiškas matė savo akimis, yra jautrus skriaudžiamų vaikų atžvilgiu ir norėjęs tik parodyti pilietiškumą. Jo veiksmus lėmė tik rūpestis M. globojamomis mažametėmis ir jo poelgis niekaip nėra susijęs su priešiškumu giminaičiams dėl brolio poelgio padovanojant tėviškės žemes dukrai, nors giminėje buvo sutarta kitaip. Tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad jis kalba apie vienos mergaitės I. atžvilgiu matytą smurtą, kuomet jo dukterėčia M. D. pakėlusi už plaukų mergaitę nuo žemės ir sudavusi per užpakaliuką, apie kitus atvejus tik girdėjęs iš M. D. brolienės. Pats smurtą I. atžvilgiu matęs brolio namuose 2015, gal net 2014 metais. Apie psichologinį smurtą mergaičių atžvilgiu – grasinimus kišti į skalbyklę, uždarymą mašinoje prie ežero – girdėjęs iš kito asmens 2016 m. pavasarį, maždaug prieš metus. Tuo tarpu iš V. D. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašo turinio matyti, kad jis apie smurtą mergaičių atžvilgiu M. D. šeimoje kalba esamuoju laiku: vaikai „kišami į skalbimo mašiną, rėkiama <...> Kai mažoji ką nors padaro, kaip griebia ją, kokius dešimt metrų neša už tų plaukučių“, t.y. kaip apie realiuoju laiku tebevykstantį reiškinį. Ragina reaguoti skubiai. Šiuos kategoriškus teiginius išsakė atsakydamas į operatorės klausimą „Jūs teigiate, kad yra mušami vaikai?“ Tuo tarpu teismo posėdyje V. D. pripažino, kad niekada nėra buvęs M. D. bute Vilniuje, pats gyvenantis Alytaus rajone, pranešimo momentu nieko negalėjęs žinoti apie atmosferą jos šeimoje. Nurodė, kad paskutinį kartą matė M. D. su jos globotinėmis 2016 m. pavasarį, būdamas brolio namuose (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. Skambindamas neva rėmėsi 2015 -2016 m. įvykiais. Teigia nežinojęs, kad jo pranešimo pagrindu į dukterėčios namus bus pasiųsti policijos pareigūnai, manęs, kad bus pranešta Vaikų teisių apsaugos tarnyboms ar panašiai. Tačiau byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tai. Operatorė pokalbio metu kelis kartus pakartojo, kad informacija perduodama policijai ir bus siunčiami policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, pranešėjas būtent to ir siekė. Pareiškėjo buvo klausiama apie buto durų kodą. Jis suvokė, kad į jo nurodytą butą bus siunčiami policijos pareigūnai. Pats kalbėjo apie skubos poreikį. Tačiau neužsiminė operatorei, kad jo žinomi įvykiai yra seni, galbūt nebeaktualūs, kad iš esmės tenori, kad situaciją šeimoje patikrintų vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kaip teigė bylos nagrinėjimo metu. Iš pokalbio su operatore turinio matyti, kad pranešėjo teikiamos informacijos tikslas - ne tiesiog pranešimas apie galimai negerą situaciją šeimoje, o iškvietimas – pranešėjas formuluoja kategoriško pobūdžio teiginius apie smurtą, kalba apie skubaus reagavimo būtinybę, kalba eina buto durų kodus, policijos pareigūnus, važiuosiančius pagal pranešimą. Lietuvos gyvenimo realijomis besidomintis žmogus negali nežinoti, kad bendrasis pagalbos centras yra skirtas skambučiams dėl skubios pagalbos tarnybų iškvietimo, kad piliečių pranešimų pagrindu skubiai siunčiamos atitinkamai pagal poreikį – policijos, gaisrinės, greitosios pagalbos tarnybos. Pranešant tikrovės neatitinkančią informaciją, trikdomas minėtų tarnybų darbas, jos nebegali reaguoti į pranešimus, kur tikrai reikia skubios pagalbos. V. D. nurodomų aplinkybių apie smurtą vaikų atžvilgiu šeimoje nepatvirtina jokie kiti duomenys byloje, atvirkščiai, tiriant 2016 m. kitą anoniminį skundą M. D. atžvilgiu, kelių tarnybų (Švenčionių rajono ir Vilniaus miesto VTAS, Įvaikinimo tarnybos) atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad atmosfera šeimoje puiki, mergaitės auga aprūpintos ir laimingos, visapusiškai ugdomos, myli ir didžiuojasi savo šeima. Jokių smurto požymių šeimoje nepastebėjo ir policijos pareigūnai, kurie atvykę pagal iškvietimą mažąją mergaitę I. rado piešiančią, bendravo su ja atskirai nuo globėjos, jokių nusiskundimų iš mergaitės neišgirdo, pranešimą įvertino kaip melagingą. V. D. teiginius, kad skambutis buvo spontaniškas, padarytas dėl jautrumo reaguojant į tragiškus smurtinius įvykius Lietuvoje, paneigia aplinkybė, kad skambučiui jis ruošėsi, detaliai apgalvojo kaip išsaugoti anonimiškumą - įsigijo skambučiui išankstinio apmokėjimo SIM kortelę, pagal kurią negalima nustatyti savininko tapatybės, po skambučio ją tuoj pat išmetė, kategoriškai paneigė operatorei, kad su M. D. jį sieja giminystės ryšiai. Tokiu būdu, V. D. veikoje yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Policijos pareigūnus jis iškvietė žinodamas, kad pagalba realiuoju laiku nereikalinga, kadangi būdamas kitame mieste neturėjo ir negalėjo turėti jokios informacijos apie šeimos narių santykius realiuoju (skambučio) laiku. Veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad į jo pranešimą bus sureaguota ir į dukterėčios namus be pagrindo pasiųsti policijos pareigūnai, bei to siekdamas.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, kuris pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies nusižengimą. V. D. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už melagingą policijos iškvietimą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, bedarbis, registruotas darbo biržoje, todėl už šį nusižengimą skiriama minimali bauda.
Dėl procesinių išlaidų atlyginimo
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios M. D. atstovas paprašė atlyginti jo atstovaujamajai 140 Eur dydžio procesines išlaidas, patirtas dėl jos teisinio atstovavimo teisme. Pateikė šias išlaidas patvirtinantį kvitą.
LR ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris pripažįstamas kaltu dėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
V. D. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 493 straipsnio 2 dalyje, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant baudą laukelyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 17066444138.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Priteisti iš V. D. 140 Eur nukentėjusiosios M. D. naudai jos patirtoms procesinėms išlaidoms atlyginti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.