- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-35/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Albinas Bielskis (pran.), Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- G. L., D. L., A. L., P. L.
- Advokatai
- Indrė Panavaitė, Galina Kardanovskaja
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroro, nukentėjusiosios G. L. ir nuteistojo A. Č. (A. Č. ) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. Č. priteista: nukentėjusiajai G. L. - 3894,00 Lt turtinei žalai atlyginti bei 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; nukentėjusiajam D. L. - 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai A. L. - 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajai - P. L. - 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad A. Č. , veikdamas neatsargiai, atėmė gyvybę V. L. , t.y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2007 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu tarp 4.00 val. ir 5.00 val., asmeninio konflikto metu grumdamasis su V. L. , suduodamas du kartus jam ranka į veidą bei besistumdydamas su juo, šio stumdymosi metu ne kartą krisdamas kartu su V. L. ant kieto pagrindo (grindų) restorane „La mama“, esančiame Vilniuje, Didžiojoje g. 28, kritimo bei grumtynių metu dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tarp jų ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė. Tokiais veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 132 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad išvadą dėl A. Č. tyčios teismas padarė remdamasis nuteistojo parodymais, tačiau jų nevertino visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nuosprendyje teismas nurodė, kad tiek paties kaltinamojo parodymai, tiek ir specialisto išvada patvirtina tą aplinkybę, kad nukentėjusysis V. L. ne pats kritinėjo ant kieto pagrindo ir ne pats sau pasidarė mirtį sukėlusius sužalojimus. Tai įvyko jo bei A. Č. tarpusavio grumtynių metu, kuomet jiedu susikibę bei grumdamiesi ne kartą griuvo ant kieto pagrindo. Teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo taikyti A. Č. BK 28 straipsnio nuostatas ir vertinti jo veiksmus kaip būtinąją gintį ar pripažinti, jog jis viršijo būtinosios ginties ribas, kadangi įrodymai liudija tai, jog tik pačioje konflikto bei grumtynių pradžioje nuteistasis gynėsi nuo V. L. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, tačiau vėliau pats sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą.
Prokuroras skunde teigia, jog ne vienoje apklausoje nuteistojo nurodytos įvykio aplinkybės prieštarauja tyrimo metu nustatytosioms. A. Č. savo parodymus keitė, skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, todėl jo parodymai vertintini, kaip siekis išvengti bausmės. Anot apelianto, nuosprendyje nurodyti teiginiai, jog A. Č. , besistumdydamas su nukentėjusiuoju, grumdamasis su juo bei ne kartą krisdamas kartu su juo ant kieto pagrindo, turėjo numatyti, kad jo veiksmai grumtynių metu gali sukelti V. L. sužalojimus, kurie gali pasibaigti sunkiu pastarojo sveikatos sutrikdymu ar jo mirtimi, tačiau tokių padarinių jis arba nenumatė, arba lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pasak prokuroro, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog A. Č. V. L. gyvybę atėmė ne tyčia, o dėl neatsargumo.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas nustatė, kad A. Č. sudavė V. L. tik du smūgius į galvos sritį. Be to, teismas konstatavo, kad V. L. ne pats kritinėjo ant kieto pagrindo ir ne pats sau pasidarė mirtį sukėlusius sužalojimus, o tai įvyko nukentėjusiojo bei A. Č. tarpusavio grumtynių metu, kuomet jiedu susikibę bei grumdamiesi ne kartą griuvo ant kieto pagrindo. Remdamasis šiais duomenimis prokuroras daro išvadą, kad kitus tris sužalojimus galvos srityje V. L. patyrė krisdamas arba grumtynių metu.
Tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M2920/07 (01) matyti, kad V. L. buvo nustatyti dar ir kiti sužalojimai, padaryti vienu trauminiu poveikiu į kaklą, vienu - į kairį petį, vienu į kairį žastą, dvidešimt vienu - į nugaros dešinę pusę, dešimčia - į juosmens dešinę pusę, dviem - į dešinį dilbį. Ekspertas nurodė, kad pjautinės žaizdos nugaros srityje, padarytos stiklo šukėmis. Tai, anot apelianto, rodo, kad A. Č. buvo atakuojančioje pozicijoje, o V. L. gulėjo ant nugaros. Tuo tarpu A. Č. tokio pobūdžio sužalojimų nepadaryta, nors jis ir teigė, kad buvo apačioje ir tuo metu V. L. jį smaugė.
Skunde teigiama, jog vertinant specialisto išvadoje nurodytų sužalojimų pobūdį, jų lokalizaciją (sužalojimai galvoje, kakle, juosmens srityje, nugaroje), jų sunkumą ir kiekį (41 trauminis poveikis), nusikalstamų veiksmų nutraukimo priežastis (A. Č. bėgo kviesti pagalbos tik tada, kai V. L. jau buvo be sąmonės), rodo, kad A. Č. nužudė V. L. konflikto metu, kuomet realus ir akivaizdus pavojus nuteistajam negrėsė. Teismas nuosprendyje nurodydamas, kad įrodymai patvirtina, jog tik pačioje konflikto bei grumtynių pradžioje A. Č. gynėsi nuo V. L. pavojingo kėsinimosi į jo sveikatą, teisingai nustatė įvykio aplinkybes, tačiau neteisingai kvalifikavo A. Č. veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Anot prokuroro, V. L. mirties priežastimi buvo A. Č. atlikti tyčiniai veiksmai. Suduodamas smūgius V. L. į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą tol, kol V. L. prarado sąmonę, A. Č. suprato pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali atimti gyvybę V. L. ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams kilti. A. Č. nusikalstami veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, todėl turi būti kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Prokuroras prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti, A. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Nukentėjusiosios G. L. apeliaciniame skunde teigiama, jog nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir nuteistojo A. Č. nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, jog šioje byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne dėl neatsargumo, o veikdamas netiesiogine tyčia nužudė V. L. , todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymas skirtingai aiškino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Antai, apklausiamas pirmąjį kartą, nuteistasis parodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neprisimena, kiek smūgių ir ar iš viso sudavė nukentėjusiajam. Tuo tarpu vėlesnių apklausų metu skirtingai aiškino suduotų smūgių skaičių, pobūdį bei aplinkybes. Be to, nuteistasis tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme nuosekliai aiškino, jog jie su nukentėjusiuoju ant grindų nukrito tik vieną kartą. Iš tokio aiškinimo sektų, jog tą vienintelį kartą ant grindų nukritęs V. L. nuo jų nebepakilo. O kai nuteistasis bandė išbėgti iš restorano patalpų ir prie durų suklupęs atsisuko, V. L. jau gulėjo ant žemės be sąmonės.
Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. M 2920/07(01) ir iš eksperto J. Plentos paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo galvos srityje nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti dviem smūgiais į veidą, nes visos V. L. po minkštaisiais galvos smegenų dangalais nustatytos kraujosruvos atsirado nuo stiprių trauminių poveikių. Eksperto nuomone, V. L. nustatytas galvos sumušimas, sąlygojęs kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, galėjo būti padarytas ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant galva į kietus paviršius dėl trauminio poveikio stiprumo.
Todėl, apeliantės nuomone, darytina išvada, jog V. L. nustatyti sužalojimai, lėmę pastarojo mirtį, buvo padaryti A. Č. neteisėtais veiksmais, ne mažiau kaip penkis kartus smūgiuojant nukentėjusiajam į galvos sritį.
Tuo tarpu, nukentėjusiosios teigimu, A. Č. parodymai, jog jis nukentėjusiajam į galvos sritį sudavė tik du smūgius, vertintini kritiškai. Taip pat kritiškai vertintinos ir tos nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog pirmasis konfliktą pradėjo ir smūgius sudavė V. L. . Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 225/07(01), nuteistajam buvo nustatyti tik du sužalojimai veide, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nuteistajam padarytų sužalojimų mastas bei intensyvumas aiškiai neatitinka nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastui.
Remiantis pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, apeliantės teigimu, galima daryti išvadą, jog A. Č. , suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius nukentėjusiajam į galvą, dėl kurių nukentėjusysis mirė, veikė netiesiogine tyčia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji G. L. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti, A. Č. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 132 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nurodoma, jog Kauno apygardos teismo nuosprendis yra vienašališkas, neobjektyvus, tendencingas, priimtas remiantis ištrauktomis iš konteksto prielaidomis, t. y. nepagrįstas ir šališkas.
Skunde teigiama, jog BK 28 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1997-06-13 nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 4 punkte išaiškinta, kad įstatymas leidžia ginti tik įstatymo ar kitais norminiais aktais saugomas asmens teises, visuomenės ar valstybės interesus ir tik nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būstą ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus (visuomenės ir valstybės saugumą, normalų valstybinių įstaigų funkcionavimą ir pan.).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad tikslo nužudyti ar net sumušti V. L. jis neturėjo, taip pat nebuvo ir nužudymo motyvo bei priežasties. Visi apelianto veiksmai buvo susiję tik su gynyba ir ketinimu išvengti sumušimo bei pasišalinti iš muštynių vietos. Skunde A. Č. nurodo, jog jo santykiai su V. L. buvo geri, draugiški, tarp jų jokių kivirčų nebuvo. Tai, anot apelianto, patvirtina direktoriaus pavaduotoja A. Ž. , restorano padavėja L. R. ir kiti liudytojai - E. M. , M. S. , M. M. . UAB „City Kazino“ darbuotojas E. N. patvirtino, kad 2007 m. lapkričio 18 d. apeliantui bendraujant su V. L. , jokių konfliktų nebuvo.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog labai svarbu nustatyti nuo ko kilo ir kas inicijavo konfliktą. Nuteistasis teigia, kad konfliktą be priežasties pradėjo būtent nukentėjusysis. Restorano patalpoje A. Č. atsisėdus prie stalo, nukentėjusysis be priežasties pradėjo jį mušti rankomis į veidą. Pasak apelianto, nukentėjusysis staiga tapo neadekvatus, labai agresyvus, be jokios priežasties puolė A. Č. . Tokio elgesio priežastimi galėjo būti alkoholio vartojimas (nukentėjusiojo kūne aptikta 2.91 promilių alkoholio), nuovargis (įvykis buvo apie 4 val. nakties), bei tikėtinas nenustatytų vaistų vartojimas kartu su alkoholiu, nes V. L. žmona parodė, kad prieš 2 savaites jam buvo lūžę šonkauliai ir jis vartojo vaistus.
Tai, kad nukentėjusiojo puolimas buvo pavojingas jo (A. Č. ) sveikatai, anot apelianto, patvirtinta jam padaryti sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvadoje, kurioje nustatyta, kad apeliantui padaryta kraujosruva kairiosios akies apatiniame voke ir skruoste, su kairiojo skruostikaulio lūžimu, odos įbrėžimas kakle. Ekspertas padarė išvadą, jog sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais, nebūdingi savęs žalojimui arba griuvimui ir sužalojimai galimai patirti A. Č. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog svarbiausia šioje byloje nustatyti V. L. mirties priežastį ir priežastinį ryšį tarp apelianto veiksmų ir V. L. mirties. Tačiau teismas to, anot A. Č. , nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. Č. nurodo tokias įvykio aplinkybes: po nukentėjusiojo smūgių apeliantui, jam pavyko atsistoti ir pasitraukti prie serviravimo staliuko -spintelės, tačiau V. L. tęsė puolimą, pastūmė A. Č. , smūgiavo, smaugė ir apeliantas atsitrenkė į spintelę. Sudužo stiklai, o gindamasis apeliantas du kartus sudavė V. L. į veidą, tačiau nuo smūgių pastarasis nenugriuvo, o atvirkščiai, puolė toliau, sugriebė apeliantą, jie susikibo ir abu pargriuvo ant grindų prie serviravimo stalelio. Griuvimas įvyko dėl V. L. veiksmų. Apeliantas išsilaisvinęs nubėgo išėjimo link, o V. L. liko už nugaros. Pabėgęs 3-4 m apeliantas suklupo ir nugriuvo, o atsikėlęs pamatė, kad V. L. guli prie pakylos, kur jis maždaug ir buvo aptiktas policijos. Apeliantas daro prielaidą, kad V. L. jį vijosi, tačiau kaip nukentėjusysis nugriuvo, apeliantas teigia nematęs, jo nepastūmęs, jokių veiksmų jo atžvilgiu neatlikęs. Nukentėjusiajam griūvant apeliantas teigia buvęs pakankamai toli - 2 m atstumu - jokio kontakto jam bėgant ir griūnant su V. L. nebuvo. Šiuos jo parodymus, pasak apelianto, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, taip pat 2007-11-19 specialisto išvada Nr. 2920/07(01), kurios 3.1 punkte nurodyta, kad V. L. nustatytų galvos sužalojimų lokalizacija ir apimtis būdinga sužalojimams, padaromiems tiriamajam nukritus ar krintant ir atsitrenkiant, nugriuvus ar griūnant. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas J. Plentą iš esmės patvirtino išdėstytus specialisto išvadoje faktus, be to, pažymėjo labai reikšmingus ir svarbius šiai bylai momentus. Jis patvirtino, kad visus sužalojimus mirusiojo galvoje reikia vertinti visumoje, kad sužalojimai buvo padaryti 5 trauminiais poveikiais ir nuo visų sužalojimų visumos galėjo kilti pasekmės.
Vis dėlto, ekspertas išskyrė minėtus sužalojimus į 2 grupes. Viena iš jų - masyvus kraujo išsiliejimas smegenų pamatiniuose paviršiuose, dėmėtosios kraujosruvos po minkštaisiais audiniais, kurios atsiranda po stipraus sutrenkimo, būdingo krentant ar griūnant su pagreičiu. Ekspertas nurodė, jog pagreičiu gali būti ne tik pastūmimas (kaip nurodė teismas), bet ir bėgimas ir suklupimas bei atsitrenkimas į ribotą bei neribotą paviršių turinčius daiktus. Toks kraujo išsiliejimas po minkštais galvos sniegenų dangalais galėjo būti mirties priežastimi, tokių sužalojimų tam, kad nukentėjusysis mirtų, užtektų. Į klausimą, ar galėjo nukentėjusysis gauti tokį mirtiną sužalojimą atsitrenkęs į pakylą, nurodytą įvykio schemoje, kur buvo aptiktas lavonas ir ant kurio kampo yra raudonos spalvos dėmės, ekspertas atsakė teigiamai, paaiškinęs, kad atsitrenkus su pagreičiu į pakylos ribotą paviršių ir pakylos platų paviršių vienu metu ir galėjo kilti minėtas masyvus kraujo išsiliejimas, kurio užtektų sukelti mirtį. Tai, kad iki pakylos nukentėjusysis judėjo pats, o po minėto atsitrenkimo jis jau nejudėjo, patvirtina išvados 10 punktas bei eksperto parodymai, jog po minėtų sužalojimų padarymo tiriamasis galėjo prarasti sąmonę, tuomet jis negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų. Apeliantas pažymi, kad po susistumdymo prie serviravimo stalelio V. L. sąmonės neprarado, jis puolė apeliantą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog išanalizavus įvykio vietos apžiūros, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kitą bylos medžiagą, akivaizdu, kad visi duomenys atitinka bylos faktines aplinkybes, neprieštarauja vieni kitiems, apelianto parodymai visiškai atitinka specialisto išvadą. Todėl darytina išvada, kad V. L. mirtis nebuvo nuteistojo veiksmų pasekmė, tai buvo nelaimingas atsitikimas, kuriame apelianto kaltės nėra.
Skunde pasisakydamas dėl kitų nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų, apeliantas teigia, jog teisme nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo pavojingas kėsinimasis į A. Č. buvo realus ir akivaizdus, jis privalėjo gintis, kitos išeities neturėjo, jo sveikatai ir net gyvybei buvo kilęs realus pavojus, t. y. pavojus objektyviai egzistavo ir buvo tiesiogiai prasidėjęs bei visą laiką, iki to momento, kai apeliantui pavyko išsilaisvinti ir pabėgti nuo nukentėjusiojo, nepertraukiamai tęsėsi. Būtent dėl tokių nukentėjusiojo aktyvių veiksmų apeliantui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. A. Č. teigia būtinosios ginties ribų neperžengęs. Taigi, apelianto manymu, darytina išvada, jog kūno sužalojimus nukentėjusiajam apeliantas padarė ne tyčia, siekdamas nukentėjusįjį sužaloti, ar tarpusavio muštynių metu, o gindamasis nuo jo pradėto ir besitęsiančio pavojingo kėsinimosi. Pasak apelianto, jo panaudota gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog visi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra būdingi griuvimui ir atsitrenkimui, o apelianto - smūgių sudavimui. Apelianto manymu, tai yra objektyvus kriterijus, kuris nepriklauso nuo vertinimo, ir kuris duoda pagrindo manyti, kad apeliantas veikė būtinosios ginties situacijoje.
Be to, apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad įvykio vietos plane pozicija Nr. 3 pažymėtas raudonų dėmių takelis. Apeliantas tvirtina, jog tai yra jo kraujas, nes jam po nukentėjusiojo smūgių iš nosies bėgo kraujas. Šie kraujo pėdsakai, einantys link išėjimo durų, pasak apelianto, patvirtina jo parodymus, kad jis bėgo, norėdamas išvengti tolimesnio V. L. užpuolimo. Taigi, apelianto veiksmai atitinka būtinosios ginties požymius, todėl baudžiamoji byla turi būti nutraukta BK 28 straipsnio pagrindu.
Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, kadangi visos byloje esančios abejonės buvo aiškinamos jo nenaudai. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų kaltumo įrodymus, o abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įrodymų neanalizavo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, jog tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, teigdamas, jog buvo praradęs sąmonę ir ne viską prisimena, negali būti vertinama, kaip jo kaltės įrodymas. Tokioje situacijoje, anot apelianto, toks jo elgesys buvo natūralus, nes po tragedijos jis buvo ištiktas šoko, kadangi mirė jo geras draugas, taip pat jam buvo lūžęs skruostikaulis, būnant areštinėje, jam iškart nebuvo suteikta medicinos pagalba, ekspertas iškart nenustatė lūžimo, nesiuntė apžiūrai į ligoninę. Atvykęs į įvykio vietą apeliantas teigia sugebėjęs iš tikrųjų viską prisiminti ir jam lengviau buvo aiškinti ir parodyti vietoje, kokie veiksmai, kokioje vietoje buvo įvykę. Apelianto atsisakymas pirmą kartą duoti parodymus negali būti vertinamas, kaip vengimas nustatyti tiesą ir, tuo labiau, kaip bandymas visą kaltę perkelti V. L. bei siekimą sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, anot A. Č. , neanalizavo įrodymų, nepasisakė dėl konkrečių įrodymų, jų tarpusavyje nesusiejo, nepaneigė apelianto parodymų, kaip to reikalauja (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos, o tiesiog nepagristai apelianto parodymus įvertino kaip siekimą sumenkinti savo vaidmenį padarant nusikaltimą.
Šalies argumentai
Skunde prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendį, A. Č. pagal BK 132 straipsnio 1 dalį išteisinti, o bylą, vadovaujantis BK 28 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo prokuroro ir nukentėjusiosios G. L. apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusioji G. L. prašo jos ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą – atmesti, nuteistasis A. Č. bei jo gynėjai prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus –atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios G. L. apeliacinis skundas tenkinamas, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuteistojo A. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis savo apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nurodydamas, kad: 1) mirtį sukėlusius sužalojimus V. L. galėjo pasidaryti pats, t.y. bėgdamas paskui nuteistąjį, paslysdamas ir galva atsitrenkdamas į grindis; 2) kitus byloje nustatytus sužalojimus apeliantas nukentėjusiajam padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.
Apelianto teigimu, V. L. pirmasis pradėjo konfliktą ir elgėsi agresyviai, todėl jis, gindamasis nuo agresyvių V. L. veiksmų, grumtynių metu sudavė du smūgius į galvą, padarydamas įtakos mirčiai neturėjusius sužalojimus.
Dėl būtinosios ginties.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje surinktų duomenų visetu (paties nuteistojo A. Č. parodymais, teismo medicinos specialistų išvadose užfiksuotais duomenimis, ekspertų paaiškinimais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis) nustatytos faktinės aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, jog nuteistasis A. Č. , sužalodamas nukentėjusįjį V. L. , veikė būtinosios ginties sąlygomis. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti ir būtinosios ginties ribų peržengimo.
Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paties nuteistojo A. Č. parodymai dėl įvykio eigos, nukentėjusiojo elgesio įvykio metu bei šiam suduotų smūgių skaičiaus ir lokalizacijos viso proceso metu nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Antai, apklaustas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. Č. atsisakė duoti bet kokius parodymus (1 t. 120 b.l.). Antrosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu nuteistasis paaiškino, jog restorane nukentėjusysis prišoko prie jo ir be jokios priežasties kumščiu sudavė tris smūgius į veidą. Po šių nukentėjusiojo suduotų smūgių A. Č. dingo atmintis. Kuomet atmintis grįžo, jis pamatė nukentėjusįjį gulintį ant grindų tarp pakylos ir fortepijono, jis buvo be sąmonės. A. Č. šios apklausos metu teigė neatsimenantis, ar sudavė smūgius V. L. (1 t. 124 b.l.). Sekančią dieną po šios apklausos A. Č. parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje. Šio procesinio veiksmo metu A. Č. parodė, jog būnant restorane nukentėjusysis be jokios priežasties griebė nuteistąjį už drabužių ir dešine ranka sudavė jam du kartus kumščiu į veidą. Tuomet A. Č. ištrūko ir bėgo nuo nukentėjusiojo, o pastarasis jį vijosi. Bebėgdamas nuo nukentėjusiojo, A. Č. užkliuvo už serviravimo staliuko ir jį sudaužė. Tuomet V. L. vėl sudavė kelis smūgius nuteistajam, o pastarasis, gindamasis, taip pat sudavė du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Tuomet A. Č. vėl norėjo pabėgti nuo nukentėjusiojo, tačiau jis jį sulaikė ir abu nugriuvo ant žemės. Gulėdami ant žemės jie toliau grūmėsi. Tuomet A. Č. pavyko išsivaduoti iš nukentėjusiojo ir jis nubėgo išėjimo link. Bebėgdamas nuteistasis suklupo ir atsisukęs pamatė, kad V. L. guli ant žemės (1 t. 125-132 b.l.). Vėliau apklaustas įtariamuoju A. Č. parodė, jog V. L. be jokios priežasties griebė jį už drabužių ir sudavė tris smūgius kumščiu į veidą. Po šių smūgių nuteistasis nubėgo į šoną. Tačiau nukentėjusysis jį pasivijo ir smarkiai pastūmė, po ko nuteistasis atsitrenkė į restorano salėje buvusį serviravimo stalelį ir jį sudaužė. Nuteistasis prašė nukentėjusįjį nusiraminti, tačiau pastarasis dar kartą sudavė kumščiu į veidą A. Č. . Jis, gindamasis nuo tokių V. L. veiksmų, taip pat sudavė du kartus kumščiu nukentėjusiajam į veidą. Tuomet V. L. sugriebė A. Č. ir jie abu nugriuvo ant žemės, kur gulėdami grūmėsi. Pasak nuteistojo, grumtynių ant žemės metu, kurį laiką viršuje buvo nuteistasis, o kurį laiką – nukentėjusysis. Po to A. Č. pavyko išsivaduoti ir jis nubėgo išėjimo link, tačiau bebėgdamas suklupo ir atsisukęs pamatė, kad V. L. guli ant žemės poros metrų atstumu nuo tos vietos, kur jie grūmėsi (1 t. 133-134 b.l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė tokias pačias konflikto pradžios aplinkybes. Tačiau, pasak nuteistojo, tuo metu kai jie su nukentėjusiuoju nukrito ant žemės ir pradėjo grumtis, jis (A. Č. ) buvo apačioje, jį V. L. smaugė (2 t. 78-80 b.l.). A. Č. apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas keturis kartus. Šių apklausų metu nuteistasis skirtingai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apklaustas 2009 m. kovo 19 d. teismo posėdžio metu nuteistasis parodė, jog V. L. pirmasis pradėjo konfliktą ir ėmė mušti kumščiais nuteistąjį į galvą. Po to nukentėjusysis priėjo prie serviravimo statelio ir jį pastūmė į nuteistąjį. A. Č. , siekdamas nuraminti V. L. , sudavė jam du smūgius kumščiu į veido sritį. Tuomet nukentėjusysis pastūmė nuteistąjį ir abu nukrito ant žemės, kur gulėdami grūmėsi. Pasitaikius progai pabėgti, A. Č. bėgo link išėjimo, tačiau bebėgdamas suklupo ir atsisukęs pamatė gulintį nukentėjusįjį (2 t. 169 – 174 b.l.). Apklaustas 2010 m. vasario 17 d. teismo posėdžio metu apeliantas parodė, jog V. L. priėjo prie jo ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Besigindamas jis nukentėjusįjį pastūmė, dėl ko jie abu – A. Č. ir V. L. atsitrenkė į servantą. Nuteistasis šios apklausos metu teigė V. L. sudavęs du smūgius kumščiu į veidą (3 t. 64 b.l.). Paskutinės apklausos metu nuteistasis tvirtino, jog pirmasis smūgius kumščiu sudavė V. L. , o vėliau jie abu grūmėsi ant grindų.
Taigi pirmiau aptartų nuteistojo A. Č. byloje duotų parodymų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog byloje duoti nuteistojo paaiškinimai tiek apie konflikto tarp jo ir nukentėjusiojo pradžią, tiek ir apie jo tęsinį, nurodant savo paties ir žuvusiojo konflikto metu atliktus veiksmus, nebuvo nuoseklūs ir vienodi. Pirmųjų apklausų metu A. Č. teigė įvykio aplinkybių neprisimenantis. Vėliau gi ėmė tvirtinti, jog pirmasis smurtauti pradėjo nukentėjusysis, tačiau aiškindamas įvykio eigą, A. Č. nukentėjusiojo suduotų smūgių skaičių ir kitas esmines aplinkybes jis savo parodymus keitė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nuteistojo A. Č. byloje duotais parodymais remiasi tiek, kiek jie sutampa su kitais objektyviais bylos duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 2920/07(01), kuri byloje buvo duota atliekant patį pirminį V. L. padarytų kūno sužalojimų mechanizmo ir mirties priežasčių tyrimą, matyti, kad V. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Galvoje padaryti sužalojimai vertintini tik visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes po trauminių poveikių į veidą ir galvą išsiliejo kraujas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas sukėlė vėmimą. Ekspertas J. Plenta, atlikęs V. L. lavono tyrimą, nustatė penkis sužalojimus galvoje, kurie padaryti kietais bukais paviršiais, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, ir nubrozdinimus bei pjautines žaizdas kitose kūno vietose - kakle, kairiojo peties viršutiniame paviršiuje, kairiame žaste, nugaros ir juosmens dešinėje pusėje bei dešiniojo dilbio viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje (1 t. 42-56 b.l.). Apklaustas pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose ekspertas J. Plenta patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog nukentėjusiojo V. L. mirties priežastis buvo dviejų rūšių galvos smegenų sužalojimas – su kraujo išsiliejimu pamatiniuose paviršiuose ir dėmėtosios kraujosruvos po minkštaisiais audiniais, kurios atsiranda po stipraus sutrenkimo, būdingo krentant ar griūnant su papildomu pagreičiu (2 t. 80-81, 177-180 b.l.). Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, siekiant pašalinti byloje kylančias abejones, buvo paskirtos dvi pakartotinės teismo medicinos komisijinės ekspertizės, kurių išvados dėl nukentėjusiojo A. L. mirties priežasties, jam padarytų sužalojimų skaičiaus, pobūdžio bei lokalizacijos iš esmės sutampa su pirmiau aptarta teismo medicinos specialisto išvada. Komisijinę teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai J. Rybalko ir R. Sitienė ekspertizės akte Nr. EKM 99/09 (01) nurodė, kad V. L. mirė nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Teismo medicinos ekspertai nustatė galvos sužalojimus kaktos dešinėje pusėje, kaktos kairėje pusėje ties viduriu, kairės pusės galvos, kaklo, peties šoniniuose paviršiuose, kurie galėjo būti padaryti 5 trauminiais poveikiais. Kitose V. L. kūno vietose - dešinės menties srityje, nugaros vidurinėje dalyje, juosmens dešinėje pusėje nustatyti dar 29 sužalojimai (3 t. 15-28 b.l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme pirmiau paminėtą išvadą davęs ekspertas J. Rybalko patvirtino savo ekspertizės aktą ir papildomai nurodė, jog pagrindinis sužalojimas, sukėlęs V. L. mirtį, galimai buvo galvos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs masyvia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose (3 t. 62-63 b.l.). Antrąją komisijinę teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai J. M. Paliulis ir R. Raudys nustatė, jog nukentėjusiajam V. L. ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai galvoje (viršutiniame voke ir nosies dešiniame šone, kaktos kairėje pusėje, viršugalvio kairės pusės priekinėje dalyje, kairio smilkinio vidurinėje dalyje, kairiajame žande iki kaklo ir ausies vijoklio, galvos kairėje pusėje, nuo momens iki kaklo ir nuo smilkinio iki pakaušio). Ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusiajam kitose kūno dalyse buvo padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio peties viršutiniame paviršiuje, kairio žasto vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje; daugybinės nedidelės paviršinės pjautinės žaizdos nugaros, juosmens dešinėje pusėje (su dviem ribotomis kraujosruvomis nugaros ir juosmens dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose) ir dešiniajame dilbyje. Ekspertų teigimu, galvos sužalojimai pagal savo pobūdį (odos nubrozdinimai su kraujosruvomis gilesniuose ir aplinkiniuose minkštuose audiniuose), lokalizaciją galvos dalių, sričių ir tarpusavio atžvilgiu bei apimtį galėjo būti padaryti galvą žalojančiu daiktu paveikus ne mažiau kaip penkis kartus – ne mažiau kaip po vieną kartą kaktos dešinės pusės – dešinės akies, kaktos kairės pusės, kairio žando ir viršugalvio kairės pusės bei kairio smilkinio sritis. Kitos kūno dalys galėjo būti sužalotos atitinkamas jų sritis paveikus žalojančiais bukais daiktais ne mažiau kaip keturis kartus ir žalojančiais pjaunančių savybių daiktais paveikus ne mažiau kaip tris kartus. Tyrimą atlikę ekspertai nustatė, kad V. L. mirties priežastimi buvo galvos sumušimo sukeltas kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius (3 t. 98-112 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. M. Paliulis patvirtino pirmiau aptartą ekspertizės išvadą ir paaiškino, jog V. L. sužalojimai galvos srityje buvo padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais.
Taigi pirmiau aptartos teismo medicinos ekspertų išvados dėl nukentėjusiojo V. L. mirties priežasties, jam padarytų sužalojimų skaičiaus (trauminių poveikių skaičiaus), pobūdžio bei lokalizacijos iš esmės sutampa. Šių aplinkybių savo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.
Kaip jau buvo minėta, A. Č. savo parodymuose tvirtino, jog pirmasis konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Nors nuteistasis apklausų metu skirtingai nurodė suduotų smūgių skaičių, tačiau visų apklausų metu nurodė, jog būtent V. L. pirmasis sudavė smūgius kumščiu į veido sritį ir būtent šia aplinkybe grindžiami apeliacinio skundo argumentai, susiję su būtinosios ginties sąlygų buvimu.
Iš byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G 6225/ 07 (01) ir Nr. G 1364/08 (01) matyti, jog A. Č. buvo padaryti du sužalojimai – poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir skruoste su kairio žandikaulio lūžimu, padaryta galimai paveikus kietu buku daiktu bei odos įbrėžimas kakle, paveikus aštriabriauniu daiktu (1 t. 111, 115 b.l.) Šie bylos duomenys patvirtina A. Č. aiškinimą, kad nukentėjusysis jam sudavė smūgį kumščiu į veido sritį. Tačiau šiuo atveju nemažiau svarbu atsižvelgti į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, pobūdį bei lokalizaciją. Iš pirmiau aptartų teismo medicinos specialistų išvadų matyti, jog apžiūrint V. L. kūną, buvo nustatyti 34 įvairaus pobūdžio sužalojimai, tarp kurių ir mirtį sukėlęs sužalojimas. Taigi įvertinus nukentėjusiojo ir apelianto pavartoto fizinio smurto intensyvumą, jiems padarytų sužalojimų kiekį bei pobūdį, akivaizdu, jog nei viena konflikto šalis nebuvo besiginančioji. Be to, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų skaičius leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. Č. fizinį smurtą V. L. atžvilgiu vartojo daugiau puolimo, nei gynimosi tikslais. Todėl, įvertinus šias pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad, net ir pripažinus, jog pirmasis smūgį kumščiu į veidą sudavė nukentėjusysis (ši aplinkybė, išskyrus paties nuteistojo parodymus, jokiais kitais bylos duomenimis nepatvirtinta), vėliau sekę A. Č. agresyvūs veiksmai rodo, jog jis buvo žymiai aktyvesnis konflikto dalyvis. Tuo tarpu A. Č. ir toliau vartojo fizinį smurtą, grūmėsi su nukentėjusiuoju. Todėl tokie apelianto nusikalstami veiksmai negali būti pripažįstami kaip padaryti veikiant būtinosios ginties sąlygomis ar peržengiant būtinosios ginties ribas. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį ir į tai, kad jis su nukentėjusiuoju prieš konfliktą buvo pažįstami, kartu girtavo. Įvykio metu tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Ir kilus konfliktui, jie abu vartojo fizinį smurtą. Muštynėms, kitaip nei pavojingam kėsinimuisi, būdinga tai, kad abi šalys elgiasi agresyviai, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejus, kai viena iš šalių muštynes nutraukia, o kita puola toliau. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju akivaizdu, jog nukentėjusysis, sudavęs smūgį kumščiu nuteistajam į veidą, toliau fizinio smurto nevartojo, jokių kitų sužalojimų apeliantui nepadarė. Tuo tarpu A. Č. toliau intensyviai vartojo fizinį smurtą V. L. atžvilgiu ir padarė sužalojimus, nustatytus ekspertų išvadose.
Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo A. Č. atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti jį veikus būtinosios ginties sąlygomis ar peržengus būtinosios ginties ribą.
Iš nuteistojo A. Č. byloje duotų parodymų ir apeliacinio skundo argumentų seka, kad nukentėjusysis V. L. tapo agresyvus ir konfliktą pradėjo be jokios priežasties. Apelianto teigimu, tam įtakos galėjo turėti nukentėjusiojo V. L. nuovargis ir stiprus apsvaigimas nuo alkoholio – jo kraujyje buvo rasta 2, 91 promilių alkoholio. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įvykio metu, prieš konfliktą, alkoholį vartojo ne tik nukentėjusysis, bet ir pats apeliantas. Be to, atlikus asmens blaivumo testą A. Č. taip pat buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2, 47 promilės (1 t. 109 b.l.). Akivaizdu, jog tiek nukentėjusiojo, tiek apelianto veiksmams konflikto metu įtakos turėjo išgertas alkoholio kiekis. Šiame kontekste, vertindama apeliacinio skundo argumentus apie konflikto pradžią, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad žuvusysis V. L. , priešingai nei A. Č. , charakterizuojamas kaip ramaus būdo, taikus žmogus. Liudytoja A. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. L. pažinojo nuo 2006 metų, kuomet jis įsidarbino restorane „La mama“. Liudytoja žuvusįjį apibūdino kaip labai gero būdo, ramų žmogų, mokantį valdyti konfliktines situacijas. A. Ž. teigimu, A. L. išgėręs alkoholio nebūdavo konfliktiškas, visada išlikdavo ramus. Tuo tarpu apibūdindama nuteistojo A. Č. asmenines savybes liudytoja nurodė, jog maždaug prieš du mėnesius iki įvykio šis išsiskyrė su drauge, dėl ko tapo prislėgtas ir piktas. Nuo pavartoto alkoholio A. Č. tapdavo agresyvus, konfliktiškas, jautriai reaguodavo į pastabas (2 t. 82-83 b.l.). Liudytoja L. R. pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, jog nukentėjusysis V. L. buvo draugiškas, ramus ir nekonfliktiškas žmogus. Liudytojos teigimu, tokiomis savybėmis pasižymėjo ir nuteistasis, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis tapdavo konfliktiškas (2 t. 83 b.l.). Tą aplinkybę, kad žuvusysis buvo ramus ir nekonfliktiškas žmogus, savo parodymuose patvirtino ir nukentėjusioji G. L. (2 t. 81 b.l.). Pirmiau aptartų liudytojų nurodytas aplinkybes apie tai, kad A. Č. elgesys apsvaigus nuo alkoholio būdavo agresyvus, patvirtina ir kiti objektyvūs bylos duomenys, iš kurių matyti, kad A. Č. atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vienas iš kurių – dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Dėl pastarosios nusikalstamos veikos Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu A. Č. atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas ir pažeidė nekaltumo prezumpciją, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog apeliantui teisminio nagrinėjimo metu kilus abejonėms dėl teismo nešališkumo, jis turėjo galimybę ir teisę BPK 57 ir 58 straipsnių pagrindais pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teismui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, A. Č. tokio nušalinimo teismui nepareiškė. Apeliantas taip pat nepagrįstai skunde teigia, kad nuosprendį priėmęs teismas pažeidė nekaltumo prezumpciją bei rungtyniškumo principą, įrodinėjimo naštą perkeldamas pačiam A. Č. . Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, A. Č. apklausa teisme buvo pradėta pasiūlius jam duoti parodymus apie kaltinimą ir žinomas jam bylos aplinkybes. Vėliau kaltinamasis atsakė į jam pateiktus klausimus (2 t. 77-80 b.l.). Tiek kaltinimo pusei, tiek kaltinamajam ir jo gynėjui buvo suteikta teisė pasisakyti visais klausimais, teikti prašymus. Tokia teisminio proceso eiga atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnyje įtvirtintas kaltinamojo apklausos taisykles bei BPK 44 straipsnyje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos, rungtyniškumo ir nešališkumo principus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad apygardos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pažeidė esminius Baudžiamojo proceso įstatymo principus, kaip teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde.
Nuteistojo A. Č. apeliacinio skundo argumentai, susiję su mirtino sužalojimo V. L. padarymo aplinkybėmis bei mechanizmu yra glaudžiai susiję su prokuroro ir nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentais, todėl motyvuotos teismo išvados dėl šių A. Č. apeliacinio skundo argumentų bus pateiktos atsakant į prokuroro bei nukentėjusiosios apeliacinių skundų argumentus.
Dėl prokuroro ir nukentėjusiosios G. L. apeliacinių skundų.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu tarp 4.00 val. ir 4.44 val., Vilniuje, Didžiojoje g. 28 esančiame restorane „La mama“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. L. metu, sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis. Tokiais savo veiksmais A. Č. padarė nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tarp jų ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė V. L. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. Č. V. L. mirtį sukėlusius sužalojimus padarė veikdamas ne tyčia, o neatsargiai ir jo veiksmus iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 132 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, pakeisdamas pirminį kaltinimą A. Č. , konstatavo, kad jis 2007 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu tarp 4.00 val. ir 5.00 val., restorane „La mama“, esančiame Didžioji g. 28, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, grūmėsi su nukentėjusiuoju V. L. , grumtynių metu ne kartą krisdamas kartu su V. L. ant kieto grindų pagrindo, kritimo bei grumtynių metu dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tarp jų ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė.
Nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis nuteistojo A. Č. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada Nr. M 2920/07(01), eksperto J. Plentos paaiškinimais teismo posėdyje, nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padarė išvadas, jog visuma įrodymų patvirtina tą aplinkybę, kad A. Č. ne tik nesiekė mirtinai sužaloti nukentėjusįjį, bet ir apskritai neturėjo jokio tikslo jį sužaloti (nuosprendžio 6 lapas). Pagrįsdamas savo sprendimą A. Č. veiksmus kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą, teismas konstatavo, jog, pagal bylos įrodymus, V. L. ir A. Č. ne tik kritinėjo grumtynių metu, bet ir mušėsi suduodami vienas kitam smūgius į galvos sritį, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog būtent tiesioginiai A. Č. smūgiai V. L. į galvą sukėlė nukentėjusiojo mirtį. V. L. mirė ne nuo tiesiogiai jam padarytų sužalojimų, o jų išdavoje praradęs sąmonę bei įkvėpęs į kvėpavimo takus skrandžio turinį. Apygardos teismas taip pat konstatavo, kad V. L. su A. Č. grumtynių metu ne kartą nugriuvo ant kieto pagrindo. A. Č. kartu su V. L. ne kartą nugriūdamas ant grindų, privalėjo suprasti savo daromų veiksmų pavojingumą bei numatyti jų padarinius, tačiau jų nenumatė, todėl veikė neatsargiai.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendis priimtas išsamiai neištyrus ir tinkamai neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų, besąlygiškai priimant ir vadovaujantis tikėtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 2920/07 (01) dėl nukentėjusiojo mirtį sukėlusių sužalojimų galvoje padarymo mechanizmo. Pagal paminėtąją specialisto išvadą ir ją pateikusio eksperto J. Plentos paaiškinimus, nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai būdingi sužalojimams, padaromiems nukritus ar krentant ir atsitrenkiant, nugriuvus ar griūnant (papildomo pagreičio poveikyje, pavyzdžiui, po pastūmimo). Mažai tikėtina, kad kai kurie sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais paviršiais į kaktą – dešiniojo smilkinio sritį, nors tokia galimybė neatmetama. Teismo medicinos specialisto išvadoje pateikti duomenys, nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, gali būti pripažinti įrodymais, tačiau tokie įrodymai neturi jokio pranašumo prieš kitus byloje surinktus įrodymus, vertinant juos būtina atsižvelgti, ar jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau tiriant ir nagrinėjant bylą gautus bei Apeliaciniame teisme surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas bei neteisėtas, nes šio teismo padarytų išvadų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.
Apygardos teismas, nustatydamas V. L. sužalojimo aplinkybes bei remdamasis jomis, konstatuodamas A. Č. neatsargią kaltės formą, visų pirma vadovavosi ta, teismo nuomone, nustatyta aplinkybe, kad A. Č. , grumdamasis su V. L. , ne kartą nugriuvo ant kieto pagrindo. Tokių nugriuvimų metu gręsiančio pavojaus nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei nenumatymas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, teismo nuomone, ir sudaro A. Č. kaltės turinį. Tačiau apygardos teismo padarytos išvados, kad grumtynių metu V. L. , susikibęs su A. Č. , ne kartą nugriuvo ant restorano grindų, ir, kad tų nevienkartinių nugriuvimų metu V. L. buvo padaryti absoliučiai visi sužalojimai, neišskiriant ir mirtį sukėlusių sužalojimų, akivaizdžiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose šiuo klausimu duotų parodymų analizė leidžia padaryti pagrįstą išvadą, jog ir pats A. Č. nei vienuose savo parodymuose neteigė, kad grumtynių metu susikibęs su V. L. jis būtų nugriuvęs bent du kartus. Kaip jau buvo minėta, pirmosios apklausos metu A. Č. parodymus apie įvykio aplinkybes duoti atsisakė. Vėliau apklausiamas įtariamuoju ėmė teigti, kad įvykio metu buvo praradęs atmintį ir pačios grumtynių eigos neprisimena (1 t. 120, 124 b.l.). Dar vėliau – baigiant ikiteisminį tyrimą bei abiejų instancijų teismuose A. Č. aiškino, kad jis V. L. buvo puolamas, traukėsi, norėjo nuo jo pabėgti, tačiau V. L. A. Č. sugriebus, abu susikabino ir nugriuvo. Atsikėlęs A. Č. , grumtynių vietoje palikęs V. L. , bėgo link durų, tačiau suklupo ir atsisukęs pamatė ant grindų gulintį V. L. (1 t. 125-134 b.l., 2 t. 78-81, 169-174 b.l.). Aukščiau aptartais A. Č. parodymais paneigiamos teismo išvados, jog grumtynių metu V. L. daug kartų buvo nugriuvęs ant grindų. Pažymėtina, kad teisiamajame posėdyje pats A. Č. vienareikšmiškai patvirtino, jog grumtynių metu su V. L. buvo nugriuvęs tik vieną kartą. Byloje, išskyrus paminėtą nekategorišką teismo medicinos specialisto išvadą, nėra daugiau jokių duomenų, kuriais remdamasis apygardos teismas būtų galėjęs padaryti išvadą dėl daugkartinio V. L. griuvinėjimo. Tokių įrodymų nėra aptarta ir skundžiamame teismo nuosprendyje. Teismo išvados, kurių nepatvirtina teisėtais būdais surinkti patikimi įrodymai, laikytinos nepagrįstomis. Kita vertus, iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog restorano patalpose tarp V. L. ir A. Č. iš tiesų įvyko grumtynės, kurios tęsėsi ir abiem besigrumentiesiems nugriuvus ant grindų. Šią aplinkybę patvirtina ne tik A. Č. parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 2920/07(01), teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. EKM 99/09(01). Jais nustatyta, kad įvykio vietoje rasti išmėtyti rūbai, išvartyti restorano baldai, išdaužtas servanto durelių stiklas, o žuvusiojo V. L. lavono nugarinėje dalyje užfiksuotos pjautinės odos žaizdos, kurios galėjo būti padarytos grumtynių metu kontaktuojant su stiklo šukėmis. Tačiau teisėjų kolegija pasikartodama konstatuoja, jog šie duomenys patvirtina tik tą aplinkybę, jog V. L. ir A. Č. restorano viduje grūmėsi ir besigrumdami buvo nugriuvę ant grindų, tačiau neduoda pagrindo išvadai, jog V. L. ir A. Č. grumtynių metu griuvinėjo nuolat ir, kad tuo metu V. L. buvo sužalotas.
Teisėjų kolegija, pripažindama nepagrįstomis apygardos teismo išvadas, jog V. L. grumtynių metu su A. Č. nuolat griuvinėjo, tuo pačiu kaip nepagrįstą pripažįsta ir kitą iš to sekančią teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog tų besikartojančių nugriuvimų metu A. Č. elgėsi neatsargiai ir dėl to V. L. buvo padaryti visi, tarp jų ir mirtį sukėlę, sužalojimai, todėl tokie neatsargūs A. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 132 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog tokio pobūdžio bylose kaip ši, kuomet tiriamos žmogaus žūties aplinkybės ir nėra nei vieno įvykį tiesiogiai mačiusio nešališko asmens, teismo medicinos specialistų ir ekspertų išvados dėl nukentėjusiojo mirties priežasties yra itin svarbus įrodymų šaltinis. Šioje byloje, kolegijos nuomone, apeliantas naudodamasis susidariusia situacija – nesant tiesiogiai įvykį stebėjusių liudytojų, grumtynių su nukentėjusiuoju priežastis, eigą bei sužalojimų padarymo mechanizmą aiškina sau palankiu būdu. Todėl jo parodymus teisėjų kolegija priima tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje surinktais duomenimis. Kaip minėta pirmiau, pagal byloje esančią specialisto išvadą Nr. M 2920/07(01), V. L. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Ekspertas, atlikęs V. L. lavono tyrimą, nustatė tokius sužalojimus: galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tame tarpe ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos skilvelius. Šis sužalojimas padarytas kietais bukais paviršiais, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Šių sužalojimų lokalizacija ir apimtis būdinga sužalojimams, padaromiems nukentėjusiajam nukritus ar krintant ir atsitrenkiant, nugriuvus ar griūnant (papildomo pagreičio poveikyje, pavyzdžiui, po pastūmimo). Neatmetama galimybė, kad kai kurie sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti ir suduodant smūgius kietais bukais paviršiais. Be to, atliekant V. L. lavono tyrimą buvo nustatyti odos nubrozdinimai kakle, kairiojo peties viršutiniame paviršiuje, kairiame žaste, poodinės kraujosruvos nugaros ir juosmens dešinėse pusėse padarytos kietais bukais paviršiais, penkiais trauminiais poveikiais ir visumoje jų lokalizacija yra būdinga sužalojimams, padaromiems nugriuvus ar nukritus, griūnant ar nukrintant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius; pjautinės žaizdos nugaros ir juosmens dešinėje pusėje bei dešiniojo dilbio viršutinio trečdalio nugariniame paviršiuje, padarytos pjaunančiais daiktais. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam užgriūnant ar užkrintant, pavyzdžiui, ant stiklo šukių (1 t. 42-56 b.l.). Apklaustas pirmosios instancijos teisme ekspertas J. Plenta patvirtino savo išvadas ir nurodė, jog nukentėjusiojo V. L. mirties priežastis buvo dviejų rūšių galvos smegenų sužalojimas – su kraujo išsiliejimu pamatiniuose paviršiuose ir dėmėtosios kraujosruvos po minkštaisiais audiniais, kurios atsiranda po stipraus sutrenkimo, būdingo krentant ar griūnant su papildomu pagreičiu. Toks pagreitis, eksperto nuomone, galėtų būti smūgio sudavimas, pastūmimas ar atsiradęs bėgant (2 t. 80-81 b.l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas J. Plenta patvirtino savo išvadas bei, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, jog nukentėjusysis papildomą griuvimo pagreitį galėjo įgauti griūdamas po suduoto smūgio, kadangi tokiu atveju žmogus galva trenkiasi su visu sukrėtimu bei išnašomis (2 t. 177-180 b.l.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje apklaususi ekspertą J. Plentą bei siekdama pašalinti byloje esančias abejones, nusprendė, kad reikšmės bylai turinčių aplinkybių nustatymui teismo medicinos ekspertams būtina užduoti papildomus klausimus, todėl buvo paskirtos dvi naujos komisijinės teismo medicinos ekspertizės. Pirmąją ekspertizę atlikę teismo medicinos ekspertai nustatė, jog V. L. mirė nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, skrandžio turinio patekimu į kvėpavimo takus. Teismo medicinos ekspertai nustatė tokius išorinius kūno sužalojimus, kurie galėjo būti padaryti 5 trauminiais poveikiais: 1) kaktos dešinėje pusėje, tikėtina smūgiuojant kumščiu, padaryti trys odos nubrozdinimai ties antakio išoriniu galu su aplinkine kraujosruva, pereinančia į dešinės akies viršutinį voką ir nosies nugarėlės dešinį paviršių; 2) kaktos kairėje pusėje ties viduriu, tikėtina smūgiuojant kumščiu, padaryta poodinė kraujosruva; 3) kairės pusės galvos, kaklo, peties šoniniuose paviršiuose, tikėtina griūnant nuo restorano staliuko pakylos ir atsitrenkiant į pakylos briauną bei grindis, padaryta masyvi kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, apimanti momens – smilkinio ir iš dalies ir kaklo, peties ir kairio žasto šoniniuose paviršiuose. Ekspertizės akte padaryta tikėtina išvada, jog sužalojimas, sukėlęs V. L. mirtį – kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelius, sietinas su vienu trauminiu poveikiu į galvos kairę pusę, padarant masyvią kraujosruvą galvos minkštuose audiniuose bei odos nubrozdinimus momens, smilkinio, apatinio žandikaulio kampo srityse, padarytas krentant nuo restorano staliuko pakylos ir atsitrenkiant į pakylos briauną bei grindis (Ekspertizės aktas Nr. EKM 99/09(01), (3 t. 15-28 b.l.). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme pirmiau paminėtą išvadą davęs ekspertas J. Rybalko patvirtino savo ekspertizės aktą ir papildomai nurodė, jog pagrindinis sužalojimas, sukėlęs V. L. mirtį, buvo galvos kairės pusės sumušimas, pasireiškęs masyvia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose. Eksperto teigimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, labiau tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti patirtas su pagreičiu krentant ant kairiojo šono. Ekspertas taip nurodė, jog kiti du sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje bei poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, tikėtina, padaryti smūgiuojant kumščiu (3 t. 62-63 b.l.).
Antrąją komisijinę teismo medicinos ekspertizę atlikę ekspertai, apibendrinę visas pirmiau šioje byloje atliktas teismo medicinos ekspertizes, nustatė, jog nukentėjusiajam V. L. galvoje padaryti sužalojimai lokalizuoti penkiose srityse – trys nedideli odos nubrozdinimai su aplinkine 7x7, 5 cm dydžio į viršutinį voką ir nosies dešinį šoną perėjusia kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, prie antakio išorinio galo; poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje, nuo tarpuakio iki plaukų augimo linijos 8,5x4,5 cm; nedidelis odos nubrozdinimas su aplinkine neintensyvia kraujosruva 6,5x3 cm viršugalvio kairės pusės priekinėje dalyje; nedidelis odos nubrozdinimas kairio smilkinio vidurinėje dalyje su poodine aplinkine kraujosruva 6,5x3 cm; platus odos nubrozdinimas (8,5x4,3 cm, stačiakampio pavidalo) kairiajame žande iki kaklo ir ausies vijoklio, per kaklą perėjęs į nugarą (4,8x0,5-0,7 cm), su masyvia (abu nubrozdinimus: smilkinyje ir žande apimančia) kraujosruva (18x12 cm) galvos kairėje pusėje, nuo momens iki kaklo ir nuo smilkinio iki pakaušio (pastarosios dvi sužalojimų sritys galvos kairėje pusėje iš dalies persidengia); nevienodai intensyvus kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais visuose smegenų didžiųjų pusrutulių paviršiuose, visų skilčių pamatiniuose paviršiuose yra smulkių dėmėtųjų kraujosruvų minkštuose dangaluose pavidalu, išsidėsčiusių vingių paviršiuose bei smegenėlių vagose ir į trečiąjį smegenų skilvelį. Tyrimą atlikę ekspertai nustatė, kad V. L. mirties priežastimi buvo galvos sumušimo sukeltas kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į smegenų skilvelius, sutrikdęs galvos smegenų mikrocirkuliaciją ir sukėlęs galvos smegenų kamieno bei kitų sričių pabrinkimą su sąmonės ir galvos smegenų centrinių reguliacinių funkcijų sutrikimu, kuris alkoholinės intoksikacijos fone komplikavosi vėmimu su skrandžio turinio aspiracija į plaučius ir uždusimu. Kurią galvos sritį (dalį) traumuojant bei kaip traumuojant buvo sužalotos galvos smegenys (išsiliejo kraujas po smegenų minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius) vienareikšmiškai nustatyti negalima, nes galvos smegenų sužalojimo pobūdis nenurodo nei į galvos traumavimo sritį, nei į traumavimo būdą, nei į trauminių poveikių skaičių. Tačiau labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiojo galvos smegenys buvo traumuotos sužalojant kairę galvos pusę, ja atsimušant į kietą buką daiktą ir padarant odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis kairio smilkinio, žando srityse (tai yra traumuojant bent vieną iš šių galvos sričių. Ekspertai be kita ko padarė išvadą, kad V. L. nustatyti sužalojimai tiek veidinėje, tiek kitose galvos bei kitose kūno srityse, išskyrus pjautines žaizdas, padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais. Ir, jei sužalojimai galvos kairėje pusėje, lokalizuoti kairiajame smilkinyje ir kairiajame žande bei jiems gretimose galvos srityse labiausiai tikėtina buvo padaryti kairia galvos puse su papildomu pagreičiu ar be jo atsimušant į kietą buką daiktą (pvz., grindis), tai kiti sužalojimai: kraujosruvos su nubrozdinimais kaktos dešinėje ir kairėje pusėse (ypač kraujosruva dešiniajame viršutiniame voke ir nosies dešiniajame šone) bei viršugalvio kairėje labiau tikėtina buvo padaryta kietų bukų daiktų (pvz. kumščių) smūgiais. Atsakydami į klausimą dėl mirtį sukėlusiu sužalojimo padarymo mechanizmo, ekspertai nurodė, jog labiau tikėtina, kad V. L. kairė galvos pusė buvo sužalota ne smūgiu (smūgiais) į galvą, bet galva atsimušant į kietą buką daiktą. Ekspertai atmetė galimybę, kad mirtį sukėlę sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti jam bėgant ir griūnant bei atsitrenkiant į staliukų pakylos briauną ir grindis po pastūmimo, kadangi griūdamas be pašalinio postūmio V. L. turėjo didesnę galimybę kristi ir į kietą buką paviršių atsimušti veidu, bet ne kaire galvos puse. Ekspertai taip pat nurodė, jog mažai tikėtina, kad mirtį sukėlę sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais ar griuvinėjant grumtynių metu. Didesnė tikimybė tokį sužalojimą padaryti galvą daužant į grindis, jei galva būtų daužoma į kokį nors kietą, aukščiau grindų iškilusį paviršių kairiuoju šonu (ekspertizės išvada Nr. EKM 10 (90)/11 (01) (3 t. 98-112 b.l.)). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. M. Paliulis patvirtino pirmiau aptartą ekspertizės išvadą ir papildomai paaiškino, jog mažai tikėtina, kad mirtinas sužalojimas buvo padarytas V. L. pačiam griūnant, kadangi tokiu atveju būtų padaryti sužalojimai priekinėje galvos dalyje. Šiuo atveju sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti kairėje galvos pusėje – žando, ausies srityse ir už ausies. Ekspertas taip pat paaiškino, jog kategoriškai nustatyti, kuriuo metu ir kurį konkrečiai galvos dalį sužalojant buvo padarytas mirtinas sužalojimas V. L. negalima.
Tokios aukščiau aptartų teismo medicinos ekspertizių išvados bei jas pateikusių ekspertų J. Rybalko ir J. M. Paliulio parodymai apeliacinės instancijos teisme paneigia apygardos teismo nuosprendžiu nustatytas nukentėjusiojo V. L. sužalojimo aplinkybes. Kaip minėta, apygardos teismas A. Č. pripažindamas kaltu pagal BK 132 straipsnio 1 dalį konstatavo neatsargią jo kaltės formą atimant gyvybę V. L. , nes šis grumtynių metu griuvinėdamas kartu su žuvusiuoju netinkamai įvertino savo veiksmų pavojingumą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tiek pagal byloje esančią specialisto išvadą Nr. M 2920/07 (01), tiek ir pagal vėliau byloje paskirtų ekspertizių išvadas Nr. EKM 99/09 (01), EKM 90/11 (01) nukentėjusiojo galvoje užfiksuoti ne mažiau kaip penki trauminiai poveikiai. Teismo medicinos ekspertizių aktuose, iš dalies paneigiant specialisto išvadą, konstatuota, jog sužalojimai galvoje, išskyrus padarytą kairėje galvos pusėje, galėjo būti padaryti suduodant smūgius. Kad nukentėjusiojo galvoje sužalojimai galėjo būti padaryti smūgiuojant, kategoriškai neatmetė ir byloje specialisto išvadą pateikęs ekspertas J. Plenta. Iš apeliacinės instancijos teisme paskirtų ir atliktų teismo medicinos ekspertizių išvadų seka, jog ir sužalojimai kairėje galvos pusėje, kurie, tikėtina, turėjo daugiausiai įtakos nukentėjusiojo mirčiai kilti, negalėjo atsirasti nuosprendį priėmusio teismo nustatytu būdu – nukentėjusiajam ir nuteistajam susikibus griuvinėjant ir nugriūnant ant restorano grindų. Abiejų aptariamų ekspertizių išvadose dėl nukentėjusiojo kairėje galvos pusėje nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmo nėra vienodos ir kategoriškos, tačiau jose vienodai teigiama, jog sužalojimai kairėje galvos pusėje galėjo turėti lemiamą reikšmę atimant gyvybę nukentėjusiajam. Be to, pagal abi šias išvadas, tokiems sužalojimams atsirasti buvo būtinos ypatingos sąlygos ar situacija, kurios savo pavojingumu jau skyrėsi nuo tos situacijos, kurioje buvo padaryti kiti nukentėjusiojo galvoje užfiksuoti sužalojimai, pavyzdžiui, griuvimas su papildomu pagreičiu po pastūmimo ar suduoto smūgio, atsitrenkiant į pakylos briauną ar grindis, nukentėjusiojo galvą daužant į grindis. Vadinasi, A. Č. padarydamas nukentėjusiojo mirtį sukėlusius sužalojimus veikė didesnio pavojaus nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei sąlygomis, viršijančiomis neatsargaus elgesio standartus.
Pirmiau aptartais bylos duomenis – teismo medicinos specialistų išvadomis bei ekspertų paaiškinimais teisme patikimai nustatyta, jog: V. L. mirė nuo kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius; nukentėjusiajam galvos srityje nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Visose pirmiau aptartose teismo medicinos specialistų ir ekspertų išvadose nurodyta, kad dalis sužalojimų galvoje (poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje ir trys odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ties antakio išoriniu galu su aplinkine kraujosruva, pereinančia į dešinės akies viršutinį voką ir nosies nugarėlės dešinį paviršių) tikėtina padaryti smūgiuojant kumščiu. Be sužalojimų galvos srityje, ištyrus V. L. lavoną buvo nustatyti ne mažiau kaip 34 sužalojimai kitose kūno dalyse. Akivaizdu, jog visus minėtose išvadose nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam V. L. padarė būtent A. Č. . Kolegijos nuomone, apeliantas, suduodamas nukentėjusiajam smūgius į galvą, pargriaudamas jį, suprato, kad elgiasi pavojingai, keldamas grėsmę nukentėjusiojo sveikatai ar net gyvybei ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokie kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kaip nužudymas, padarytas veikiant netiesioginės tyčios forma.
Pirmiau aptartais bylos duomenimis paneigiama ir A. Č. versija, pagal kurią mirtinus sužalojimus V. L. galėjo pasidaryti pats, bėgdamas paskui apeliantą ir griūdamas ant žemės. Iš pirmiau aptarto ekspertizės akto Nr. EKM 10 (90) (01) matyti, kad jį pateikę ekspertai atmetė galimybę, jog mirtį sukėlę sužalojimai V. L. galėjo būti padaryti jam bėgant ir griūnant bei galva atsitrenkiant į staliukų pakylos briauną ar grindis, kadangi griūdamas be pašalinio poveikio (postūmio) V. L. turėjo didesnę galimybę kristi ir į kietą buką paviršių atsimušti veidu, bet ne kaire galvos puse. Iš vykio vietos, esančios , Vilniuje, Didžiojoje g. 28, antrame pastato aukšte, apžiūros protokolo matyti, jog restorano „La mama“ patalpose V. L. lavonas rastas gulintis ant nugaros, kojomis į laukujas restorano duris, o galva – į baro pusę. Lavono galva 1 metro atstumu nuo medinės staliuko pakylos, kurios kampas suteptas ryškiai raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. (1 t. l.3-12 b.). Nuteistasis A. Č. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, jog po to, kai V. L. prarado sąmonę, jis iš esmės lavono padėties nekeitė (3 t. 75 b.l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kokioje padėtyje buvo rastas V. L. lavonas ir į tai, kad sužalojimai buvo padaryti kairėje galvos pusėje, mažai tikėtina, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam bėgant ir krentant, be papildomo postūmio, o tam, kad V. L. bėgdamas link durų nugriūtų aukštielninkas, jis turėjo į kažką atsitrenkti, kad jo viršutinė kūno dalis būtų atblokšta atgal. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tokių objektų įvykio vietoje nėra, todėl, paaiškinimus davusio eksperto teigimu, galimybė, kad mirtį sukėlę sužalojimai buvo padaryti nuteistojo A. Č. nurodytu būdu, yra mažai tikėtina.
Taigi pirmiau aptartomis ekspertizės akto išvadomis bei eksperto J. M. Paliulio paaiškinimais paneigiama V. L. versija, jog mirtį sukėlusius sužalojimus nukentėjusysis pasidarė pats, bėgdamas ir griūdamas bei galva atsitrenkdamas į pakylos briauną. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas J. Rybalko, atlikęs pirmąją komisijinę teismo medicinos ekspertizę ir davęs išvadą Nr. EKM 99/09 (01), apeliacinės instancijos teisme neatmetė galimybės, jog nukentėjusiajam V. L. sužalojimai kairėje galvos pusėje buvo padaryti jam pačiam bėgant ir krentant. Tačiau įvykio situaciją sumodeliavus pagal A. Č. gynybinę versiją, teigiančią, jog jis stengėsi pabėgti iš restorano, o žuvusysis jį vydamasis galėjo pargriūti ir susižaloti, ekspertas pripažino, jog įvykio vietoje rasta nukentėjusiojo kūno padėtis apelianto nurodytajai įvykio situacijai prieštarauja, nes tokiu atveju žmogus griūtų galva į priekį. Kad V. L. kūno padėtis jam nugriuvus ir patyrus galvos smegenų traumą nebuvo keičiama, neabejotinai seka ne tik iš įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų, bet ir iš paties A. Č. parodymų, jog V. L. iš karto prarado sąmonę ir nebeatsikėlė, o jis pats jo kūno padėties taip pat nekeitė. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 2920/07 (01) nurodyta, kad V. L. galvos srityje padarytų sužalojimų lokalizacija ir apimtis būdinga sužalojimams, padaromiems nukentėjusiajam nukritus ar krintant ir atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, nugriuvus ar griūnant (papildomo pagreičio poveikyje, pavyzdžiui, po pastūmimo). Šią išvadą pateikęs ekspertas J. Plenta apeliacinės instancijos teisme paaiškino, jog jei žmogus griūna be papildomo pagreičio, tokie sužalojimai paprastai nėra padaromi. Šiuo atveju turėjo būti papildomas pagreitis, pvz. smūgio sudavimas ar pastūmimas, kad griūnant būtų padaryti tokie sužalojimai.
Pažymėtina, kad paties A. Č. parodymai viso proceso metu apie tai, jog nukentėjusysis galėjo nugriūti jį persekiodamas, nebuvo vienodi ir nuoseklūs. Kaip jau buvo minėta, apklaustas iš karto po nusikalstamos veikos padarymo A. Č. atsisakė duoti bet kokius parodymus (1 t. 120 b.l.). Antrosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu nuteistasis paaiškino, jog nukentėjusiojo suduotų smūgių jam dingo atmintis ir tik atsigavęs pamatė nukentėjusįjį gulintį ant grindų tarp pakylos ir fortepijono, jis buvo be sąmonės (1 t. 124 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. Č. teigė, jog grumtynių ant žemės metu jam pavyko išsivaduoti nuo nukentėjusiojo ir pabėgęs link durų pamatė, jog V. L. guli be sąmonės toje pačioje vietoje, kurio jie abu grūmėsi (1 t. 125-132 b.l.). Ir tik vėlesnių apklausų metu A. Č. ėmė teigti, jog nukentėjusysis jį vijosi ir nugriuvo už kelių metrų nuo vietos, kurioje jie prieš tai grūmėsi.
Taigi pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad 2007 m. lapkričio 18 d., laikotarpyje nuo 4.00 val. iki 4.44 val., restorano „La mama“ patalpose tarp A. Č. ir V. L. kilo konfliktas, kurio metu A. Č. sudavė nukentėjusiajam smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas sužalojimus galvoje ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais. Tyrimus atlikę ekspertai negalėjo kategoriškai nurodyti, kuris konkrečiai sužalojimas galvoje buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su V. L. mirtimi, tačiau labiausiai tikėtina, kad mirtį nulėmė sužalojimai, padaryti kairėje galvos pusėje. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad minėtus sužalojimus žuvusiajam galėjo padaryti kiti asmenys, šios aplinkybės nenurodė ir pats nuteistasis. Pagal ikiteisminio tyrimo metu A. Č. suformuluotą kaltinimą, jis sudavė nukentėjusiajam į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ir galva atsitrenkė į grindis. Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinktais įrodymais kaltinime suformuluotas teiginys, jog nukentėjusysis pargriuvo ir galva atsitrenkė į grindis po kaltininko suduoto smūgio, nepasitvirtino, todėl iš kaltinimo pašalinamas. Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis buvo pargriautas, A. Č. , būdamas puolančiojo pozicijoje prieš gulintį V. L. tęsė fizinį smurtą. Todėl teisėjų kolegija šalindama A. Č. iš kaltinimo paminėtą aplinkybę, konstatuoja tik tai, kad A. Č. V. L. įvykio metu pargriovė, nenurodant, kokiu būdu tai buvo padaryta.
Remiantis pirmiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Č. nusikalstama veika buvo padaryta tokiomis aplinkybėmis:
A. Č. 2007 m. lapkričio 18 d., laikotarpiu tarp 4.00 val. ir 4.44 val., Vilniuje, Didžiojoje g. 28 esančiame restorane „La mama“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su V. L. metu, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius į gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, pargriovė jį, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais ir plačiomis kraujosruvomis galvoje (tarp jų ir veide), masyviu plačiu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, vėmimu, uždusimu uždarius skrandžio turiniui kvėpavimo takus, nuo ko nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė V. L. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas.
Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Be to, teismas privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teisėjų kolegija A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis (A. Č. ) aktyviais veiksmais badė išvengti sunkių padarinių kilimo. Kaip matyti iš nuteistojo parodymų, jis, pamatęs, kad nukentėjusysis neteko sąmonės, bandė jam suteikti pagalbą – pats gaivino, darė širdies masažą, bandė atgaivinti V. L. pildamas ant jo vandenį. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog A. Č. , netrukus po įvykio, pasikvietė į pagalbą apsaugos darbuotojus, paprašė jų iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokius A. Č. parodymus patvirtino ir liudytojas A. Č. , kuris buvo apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš šio liudytojo parodymų matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis dirbo UAB „Helios pramogų centras“ apsaugos darbuotoju. 2007 m. lapkričio 18 d. naktį, jis pamatė iš „La mama“ restorano išbėgantį darbuotoją, kuris šaukė, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. A. Č. nuėjo paskui A. Č. į restorano „La mama“ patalpas ir pamatė jose ant grindų be sąmonės gulintį kitą restorano darbuotoją V. L. . A. Č. klūpėjo prie gulinčio ir nejudančio V. L. bei bandė daryti jam dirbtinį kvėpavimą. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog po nusikalstamos veikos padarymo A. Č. nebuvo abejingas kilusioms sunkioms pasekmėms, stengėsi jas sušvelninti.
Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nustatė, jog A. Č. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę: nors A. Č. anksčiau teistas nebuvo, tačiau du kartus byla jo atžvilgiu buvo nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Iš paskutinės darbovietės gautos pažymos matyti, jog A. Č. charakterizuojamas teigiamai. Po jo padarytos nusikalstamos veikos praėjo ilgas laiko tarpas – daugiau nei ketveri metai, per šį laikotarpį jokių naujų nusikalstamų veikų A. Č. nepadarė. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad tyčinis nusikaltimas padarytas nuteistajam veikiant netiesiogine tyčia.
Už nužudymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios minimumas – septyneri, o maksimumas – penkiolika metų laisvės atėmimo. Toks nemažas skirtumas tarp galimos skirti bausmės minimalaus ir maksimalaus dydžio įpareigoja kiekvienu atveju skiriamą bausmę deramai individualizuoti. Bausmė, skiriama už nužudymą, turi būti proporcinga – bausmės griežtumas turi atitikti padaryto konkretaus nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Kolegijos manymu, būtent tokią bausmę A. Č. atitiktų ir bausmės paskirtį šiuo atveju užtikrintų laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytai minimaliai bausmei. Tai lemia konkrečios nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltės forma, duomenys apie nuteistojo asmenybę bei lengvinančios nuteistojo atsakomybę aplinkybės buvimas. Teisėjų kolegijos nuomone, A. Č. skiriama tokio dydžio bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles, numatytas BK 61 straipsnyje, ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Dėl kitų klausimų.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusiosios atstovė advokatė I. Panavaitė teismui pateikė pažymą, kurioje nurodytos turėtos atstovavimo išlaidos (3332 Lt sumai) (2. t 162 – 163 b.l.) bei prašė pripažinti šias turėtas išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo A. Č. . BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Todėl, vadovaujantis pirmiau nurodytomis nuostatomis, nukentėjusiosios G. L. turėtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo A. Č. .
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.
A. Č. nusikalstamą veiką iš BK 132 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį.
A. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę aštuoneriems (8) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. Č. bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais A. Č. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. lapkričio 20 d.
Iš A. Č. priteisti nukentėjusiosios G. L. naudai 3332 Lt turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.