Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, ieškinį atsakovei D. L. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė D. L. susituokė su A. L.. 1997 m. rugsėjo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. L. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su veranda ir priestatu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovės D. L. ir A. L. santuoka buvo nutraukta. Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime, kuriuo nutraukta atsakovės santuoka, turto padalinimo klausimas nebuvo išspręstas. (duomenys neskelbtini) A. L. mirė. Dėl palikimo, atsiradusio po jo mirties, priėmimo į notarą niekas nesikreipė, todėl ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.

5. Pagal nekilnojamojo turto įgijimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Nagrinėjamu atveju atsakovės ir palikėjo A. L. santuoka buvo nutraukta. Santuokos nutraukimo byloje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimai nebuvo nagrinėti, Radviliškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendime pažymėta, kad abu sutuoktiniai teismui nurodė bendro turto neturintys.

7. Teismo sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu galiojusiame SŠK nebuvo nustatyta privalomo reikalavimo, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, kartu išspręsti ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, vienas iš kurių – sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas. To meto šeimos teisinių santykių įstatymų reglamentavimas kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus suteikė teisę spręsti pareiškiant teismui savarankišką ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, nurodyta išlyga susijusi su CK 3.87–3.100 straipsnių taikymo galimybe bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, įgytai iki šio kodekso įsigaliojimo. Tokiu atveju teismas, spręsdamas sutuoktinių turto padalijimo klausimus, turi taikyti 2000 m. CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

8. Vadovaujantis teismų praktika bei išaiškinimais, kadangi šalių santuokos metu bendras įgytas turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, jis gali būti dalytinas pagal CK trečiosios knygos normas. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

9. Atsakovė teismui nurodė, kad ji su sutuoktiniu A. L. buvo susitarę, kad po santuokos nutraukimo santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas atitenka A. L.. Tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovės elgesys po santuokos nutraukimo – ji niekada nebegyveno ginčo turte, juo nesirūpino ir jo neprižiūrėjo, visiškai nesidomėjo šiuo turtu, kol į ją nesikreipė VĮ „Turto bankas“. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar palikėjas A. L. būtų reiškę ieškinį teisme dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo, kas taip pat įrodo atsakovės nurodytą aplinkybę, jog turtą jie buvo pasidalinę bendru žodiniu sutarimu ir dėl to nei vienas pretenzijų nereiškė. Esant tokios aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys dalyje dėl pripažinimo, jog nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą su veranda ir priestatu) atsakovė D. L. ir A. L. valdė iki pastarojo mirties lygiomis dalimis po ½ dalį yra neįrodytas ir netenkintinas.

10. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad banko sąskaitos AB banke Swedbank yra asmeninė A. L. nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie tai, kuriais metais šios banko sąskaitos buvo atidarytos, ar tuo metu jau buvo nutraukta palikėjo ir atsakovės santuoka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jų santuoka nutraukta daugiau nei prieš 20 metų, reikalavimas pripažinti, kad šios sąskaitos yra asmeninė A. L. nuosavybė laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

11. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 50 procentų byloje patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 9,96 Eur (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,96 Eur (devynių eurų 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.