Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui L. R., viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo K. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), lie­tu­vio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. vykdydamas individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas individualios veiklos savininkas ir darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, žodžiu susitaręs su R. J., M. P., R. A. dėl pagalbinių darbuotojų pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs antrųjų sutarčių egzempliorių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, 2015 m. spalio 30 d., 11¹⁵ val., leido R. J., M. P., R. A. dirbti statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nelegalų darbą – atlikti daugiabučio gyvenamojo namo fasado apdailos darbus, darbdavio K. Š. naudai. Tuo K. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Š. teisme pripažino, kad vykdydamas individualią veiklą buvo sudaręs rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbų atlikimo pagal užsakymus. Su jam pareikštu administraciniu kaltinimu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad jo samdomi darbuotojai R. J., M. P., R. A. patikrinimo metu dirbo neturėdami individualios veiklos pažymėjimų. R. A. porą kartų yra buvęs per moksleivių atostogas atėjęs panešioti plyteles, dirbo porą dienų. Ten su juo buvo kalbėta, kad jis išsiimtų dokumentus dirbti individualiai veiklai. R. J. jam sakė, kad gali dirbti pagal patentą, bet jam to dokumento nerodė, jis neprašė parodyti. Su R. J. neformino dokumentų, nes buvo neaišku ar jis dirbs, dirbo bandomąjį laikotarpį, po VDI atstovų atlikto patikrinimo jis nebedirbo. R. J. dar sakė, kad yra užsiregistravęs VMI, todėl galėjo dirbti. M. P. sakė, kad jis turi išsiėmęs dokumentus individualiai veiklai, bet jis to nepatikrino. Kadangi buvo bandomasis laikotarpis, tai dėl atlyginimo nebuvo susitarę, visus dirbti pakvietė jis. Labai gailisi dėl padaryto pažeidimo.

K. Š. atstovas advokatas Algis Staškūnas prašo bylą dalyje dėl R. J. ir M. P. nutraukti, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kadangi pagal susitarimą jie patys turėjo išsiimti individualios veiklos pažymas, K. Š. jų atžvilgiu nebuvo joks darbdavys, o dėl įrodytos kaltės dėl R. A. nelegalaus darbo, atsižvelgiant į neteisėtos veikos trukmę – dirbo tik dvi dienas, skiriant nuobaudą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p. numato, jog nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. DK 93 str. darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų, ir ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą (DK 99 str.).

Liudytojas L. R. teisme parodė, kad tikrinimo metu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyti darbuotojai dirbantys nelegaliai, visi sakė, kad dirba pas K. Š. Tuo metu dirbo šeši darbuotojai, patikrinus SODROS duomenų bazę buvo nustatyta, kad trys darbuotojai dirbo nelegaliai. Apklausus darbuotojus ir K. Š., pastarasis paaiškino, kad tie darbuotojai dirbo nelegaliai.

Liudytojas R. K. teisme parodė, kad patikrinimas buvo atliktas turint informacijos apie nelegalų darbą, kuria disponavo L. R. Rietave buvo apsilankyta prie (duomenys neskelbtini) namo, fotografuojama.

Liudytojas R. J. teisme parodė, kad K. Š. dėl darbo skambino pagal skelbimą, jo nepažinojo, klausė ką jis sugeba dirbti, susitarė dėl pagalbinio darbo, dėl užmokesčio už darbą po 30 eurų už dieną, priklausomai nuo rezultatų, žadėjo apmokėti kelionės išlaidas. Dirbo prie profilio darbų, dėl laiko nesitarė, jei gerai seksis dirbti pažadėjo išimti patentą. Išdirbo dvi savaites iki atlyginimo, į darbą važiavo penkiese, A. ir P. taip pat. Kai pagavo, važiavo į Skuodą, ten išdavė dokumentus dėl darbo. Tarėsi dirbti bandomąjį laikotarpį.

Liudytojas R. A. teisme parodė, kad norėjo užsidirbti pinigų, kadangi tuo metu mokykloje buvo atostogos, dirbo dvi dienas pagalbiniu darbininku, už dieną žadėjo mokėti 10 eurų už dieną.

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad praėjusiais metais dirbo Rietave, pjaustė plyteles, dirbti pasiūlė pusbrolis J., kuris paskambino K. Š., o šis leido dirbti. Žadėjo mokėti po 20 eurų už dieną, sakė jei gerai dirbs galės išimti dokumentą tai veiklai, kad viską sutvarkys jis patikėjo.

K. Š. administracinis kaltinimas pareikštas pagal pirminėje medžiagoje surinktus duomenis: nelegalaus darbo tyrimo aktas; patikrinimo aktas; pavedimas atlikti patikrinimą; M. K. paaiškinimas raštu; R. J., M. P., R. A. paaiškinimai raštu, kuriuose nurodė, jog atliko fasado apdailos darbus, dėl darbo užmokesčio tarėsi su K. Š. , verslo liudijimų ar kitų dokumentų teisėtai darbinei veiklai nėra įgiję; duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojus; K. Š. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymų duomenys; K. Š. paaiškinimas raštu, kuriame nurodė, jog jo samdomi darbuotojai R. J., M. P., R. A. dirbo neturėdami individualios veiklos pažymėjimų, nors priimdamas juos į darbą, buvo sakęs šiuos pažymėjimus jiems turėti, tačiau nesužiūrėjo ir nepatikrino, dėl ko gailisi.

Teisme K. Š. pripažino, kad visi dirbo bandomąjį laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad esant išbandymui darbas taip pat gali būti pripažįstamas nelegaliu ir užtraukti administracinę atsakomybę pagal ATPK 41³ str. 1 d., jeigu per išbandymą darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties arba darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos išbandyme darbo pradžios nėra pranešęs VSDFV administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Teisme K. Š. atstovas advokatas Algis Staškūnas iškėlė versiją, kad K. Š. nebuvo joks darbdavys R. J. ir M. P. atžvilgiu, nes jie teigė dirbantys patys pagal verslo liudijimus. Pagal Lietuvos Respublikos DK 16 str. 2 d. nuostatas, darbdaviu gali būti kiekvienas fizinis asmuo, turintis darbdavio (fizinio asmens) teisnumą ir veiksnumą. Iš šios nuostatos seka, kad asmuo dirbantis pagal verslo liudijimą užsiima individualia veikla, siekdamas gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Asmens veikla pagal verslo liudijimą yra savarankiška veikla, asmuo savo teises ir pareigas, susijusias su veikla pagal verslo liudijimą, prisiima ir įgyvendina sudarydamas tam tikras civilines sutartis, kaip pavyzdžiui, rangos. Individualios veiklos vykdytojas gali samdyti darbuotojus sudarydamas su jais darbo sutartį, už darbuotoją iš savo lėšų mokėdamas PSD ir VSD įmokas.

Kad K. Š. neįsitikino ar R. J. ir M. P. turi verslo liudijimus, tai neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės pagal jam pareikštą administracinį kaltinimą, kadangi Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina K. Š. padarytą teisės pažeidimą, kad vykdydamas individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir būdamas individualios veiklos savininku, leido nelegaliai dirbti jo naudai R. J., M. P., R. A., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių, neišdavęs antrųjų sutarčių egzempliorių ir apie darbuotojų priėmimą neinformavęs teritorinio VSDFV padalinio, šia veika padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis dėl baudos skyrimo esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis mažintinas nuo vidurkio iki minimumo.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. Š. pri­pa­žin­ti pa­da­rius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir jam paskirti baudą 868 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).

Išaiškinti K. Š., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.