- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-486-395/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Nijolia Indreikienė, Ramūnas Mitkus
- Pareiškėjas
- S., S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B.
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. M. atskirtąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. B. dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. M. 2007 m. lapkričio 30 d. kreipėsi su prašymu į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjo suinteresuoto asmens R. B. naudai 17280,- Lt paskolos grąžinimo ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, nustatant, kad S. M. moka R. B. po 150,- Lt kas mėnesį iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pareiškėjas grindžia tuo, jog šeimoje auga neįgali nepilnametė dukra I. M., kurios išlaikymui reikalingos nemažos lėšos, pats yra neįgalus, gauna invalidumo pensiją, tačiau dirba. Jo sutuoktinė taip pat dirba, tačiau abu gauna labai nedideles pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, kad CPK 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę, bet ne pareigą remiantis šalių turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis išdėstyti sprendimo vykdymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo atsižvelgti ne tik į skolininko turtinę padėtį, bet ir į kitus nagrinėjimo ginčo aspektus, ir tokiu būdu siekdamas padėti skolininkui negali pažeisti išieškotojo teisėtų interesų. Tai reiškia, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas išimtinais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku. Be to, priimant nutartį dėl sprendimo išdėstymo, būtina nustatyti, ar nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, tai yra, ar nebus pažeisti išieškotojo interesai, ar nebus sumenkintas pats teismo sprendimas. Teismas pažymėjo, kad pagal teismui pateiktus dokumentus darytina išvada, kad pareiškėjo turtinė padėtis nėra tokia bloga lyginant su suinteresuoto asmens turtine padėtimi. Pareiškėjas yra iš dalies darbingas, neįgalumas nustatytas nuo 2007-10-03 iki 2009-10-02 (b.l. 87), iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų jam yra mokama invalidumo pensija (b.l.89), be to, jis dirba UAB “Aldvidma”, gauna darbo užmokestį (b.l.88). D. I. Mieliauskaitei, gimusiai 1993-11-20, invalidumas nustatytas iki 2009-11-20 (b.l.91). Pareiškėjo sutuoktinė L. M. gauna šalpos pensiją už vaiko invalido slaugą ir šalpos pensiją neįgaliam vaikui slaugyti (b.l.99), L. M. dirba UAB “Senjorų rezidencija”, gauna darbo užmokestį (b.l.103-104), pareiškėjas savo vardu turi nekilnojamojo ir kito registruotino turto (b.l.106-107, 97-98). Nuo paskolos suteikimo iki jos grąžinimo praėjo nemažas laiko tarpas (septyneri metai), tuo tarpu kreditorė per šį laikotarpį taip pat turėjo nepatogumų, negalėjo disponuoti nuosavomis lėšomis, naudoti jų asmeninių poreikių tenkinimui, gyvenamojo namo statyboms užbaigti, tuo tarpu skolininkas geruoju negrąžino nė dalies paskolos. Suinteresuotas asmuo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose išmokų negauna (b.l. 114-115), kitų pajamų, santaupų neturi. Iš sklypo plano matyti, kad leidimas, priestato prie gyvenamojo namo, esančio Šlaito g. 14, Prienuose, statybos pratęstas iki 2006-12-30 (b.l.113).
Kreditorius, paskolinęs tam tikrą pinigų sumą skolininkui, turi pagrįstą teisę tikėtis tinkamo prievolės įvykdymo. Jeigu dėl skolos grąžinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka.
Išdėstant sprendimą, lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Kadangi suinteresuoto asmens turtinė padėtis nėra gera, o skolininkas geruoju nėra įvykdęs nė dalies prievolės, be to, įvertinus 10 metų terminą, nurodyta paskolos suma dėl infliacijos taptų beverte, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str.) pareiškėjo prašymą atsisakytina tenkinti (123-124 b.l.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. M. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (128 b.l).
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra sunki, taip teismas suteikė pirmenybę išieškotojos interesams.
2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas negrąžina paskolos išieškotojai, nors iš dokumentų matosi, kad paskola grąžinama.
3. Išieškotojos turtinė padėtis yra gera, ji turi nekilnojamojo turto, skolina pinigus kitiems ir iš procentų gyvena.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. B. prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo, atkartodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas (135 b.l.).
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad CPK 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę, bet ne pareigą remiantis šalių turtine padėtimi ar kitomis aplinkybėmis išdėstyti sprendimo vykdymą. Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo atsižvelgti ne tik į skolininko turtinę padėtį, bet ir į kitus nagrinėjimo ginčo aspektus, ir tokiu būdu siekdamas padėti skolininkui negali pažeisti išieškotojo teisėtų interesų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, kaip minėta, jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti.
Kreditorius, paskolinęs tam tikrą pinigų sumą skolininkui, turi pagrįstą teisę tikėtis tinkamo prievolės įvykdymo. Jeigu dėl skolos grąžinimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Kartu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus apie abiejų šalių turtinę padėtį, tarp jų ir duomenis apie šalių gaunamas pajamas ir nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kitą turtą, tačiau nenustatė išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui pagrįsti.
Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Nors pareiškėjas ir jo nepilnametė dukra yra neįgalūs, tačiau pareiškėjas gauna ne tik invalidumo pensiją, bet ir turi pajamų iš darbo teisinių santykių. Pareiškėjo sutuoktinei yra mokamos net dvi šalpos pensijos už vaiko invalido slaugą ir šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 739 str.). Be to, pareiškėjo sutuoktinė turi pajamų iš darbo teisinių santykių. Pareiškėjas taip pat turi nekilnojamojo ir kito turto. Nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai neleido daryti išvados, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pareiškėjo prašomu būdu.
Pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktame antstolės D. M. 2008 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 127 esanti informacija patvirtina faktą, kad pradėjus priverstinį vykdymo procesą, pareiškėjas dalį skolos, t.y. 1493,50 Lt, suinteresuotam asmeniui yra sumokėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, nes pareiškėjas pradėjo mokėti skolą praėjus daugiau kaip penkeriems metams po paskolos grąžinimo termino 2002 m. kovo 9 d. pasibaigimo, be to, tik pradėjus priverstinį vykdymo procesą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad išdėsčios sprendimo vykdymą, skolos mokėjimas skolininko nurodytu būdu užsitęstų apie 10 metų, o tai akivaizdžiai pažeistų išieškotojo interesus.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, kolegija konstatuoja, kad tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Įvertindama virš išdėstytas bylos aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu, kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą