- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- e2-25139-1097/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19187-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Gelvora“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 137,47 Eur skolą, 98,30 Eur palūkanas, 14,50 proc. palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (137,47 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškinys teisme priimtas 2019 m. birželio 28 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Iš 2019 m. liepos 1 d. teismo pažymos nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi; remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovas deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. 2019 m. liepos 18 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.
3. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2004 m. kovo 18 d. AB ,,Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas ,,Hansabankas“) ir atsakovas sudarė Lizingo sutartį Nr. EM11794 (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 346,62 Eur (1 196,80 Lt) kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą dalimis iki 2006 m. kovo 30 d. (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punktas), su 14,50 proc. metine palūkanų norma. Bylos duomenimis atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2005 m. rugpjūčio 16 d. sutartis su atsakovu buvo nutraukta (e. b. l. 9), o AB „Swedbank“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei AB ,,Swedbank“ 137,47 Eur negrąžinto vartojimo kredito; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą pagal minėtą sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 137,47 Eur.
6. Nustatyta, kad pirminė kreditorė AB ,,Swedbank“ (buvęs pavadinimas AB bankas ,,Hansabankas“) ir ieškovė 2008 m. spalio 1 d. sudarė reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 08-20-24 (e. b. l. 16-18), kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisės į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą lizingo sutartį.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
8. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 137,47 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 137,47 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 98,30 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (14,50 proc. sutartinės metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2019 m. birželio 12 d.).
10. CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal atsakovo su AB „Swedbank“ sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 14,50 proc. dydžio metines palūkanas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 14,50 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (137,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki visiško prievolės įvykdymo.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (235,77 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
13. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ (j. a. k. 125164834) iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137,47 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 47 ct) skolos (negrąžinto kredito), 98,30 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 30 ct) palūkanų, 14,50 proc. dydžio sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo pagrindinės skolos sumos (137,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (235,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.